_ es ekonomika ir socialinė politika

1. dėst. Justinas Kisieliauskas tiny.cc/mrjk _esekonomikairsocialinėpolitika

2. NACE (General Industrial Classification of Economic Activities within European Community) ekonomikos sektorių klasifikacija Ekonomika: • žemės ūkis (t.sk. miškininkystė, žvejyba) • pramonė (tekstilė, chemijos pramonė, ž.ū. ir pramonės įrengimų g-ba, maisto, tabako g-ba, kuras, statybos) • paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga, pardavimai, nuoma, viešasis maitinimas, ryšių, kredito, draudimo, viešojo sektoriaus ir kt. paslaugos)

3. Sektorių svarba

4. ES vsAfrika Kodėlpaslaugųsektoriustampatokiusvarbiu?

5. ŽŪ sektorius

6. Q Kodėl ŽŪ sektoriustokssvarbus?

7. Agrokultūros sektorius. CAP kūrimo priežastys II pasaulinis karas ir 6 dešimtmetis Romos sutartis ir CAP tikslai 1958 ir CAP principai 1962 ir CAP egzistavimo pradžia Vokietijos ir Prancūzijos interesas? Trumpa istorija

8. I Ž.ū. Politika reguliuojama – laisvoji rinka netoleruojama • II Vyriausybės intervencijos žemės ūkyje pagrindinės priežastys: • siekiama pilnai aprūpinti savo šalį žemės ūkio, ypač maisto, produktais ir nebūti priklausomiems nuo užsienio tiekėjų, ypač karo ar suirutės atvejais; • norima taupyti, aprūpinti vartotojus savais žemės ūkio produktais, siekiant minimizuoti importą; • stabilizuoti kainas tokiame lygyje, kuris tenkintų ir vartotojus, ir gamintojus bei skatintų konkurenciją ir mažintų rinkos netobulumus. • siekiama didinti efektyvumą ir produktyvumą žemės ūkyje, didinti dirbančiųjų pajamas. ŽŪ ypatybės

9. Žemės ūkis finansuojamas dėl vidinių ir išorinių politinių, ekonominių, socialinių priežasčių: Išmokos, tenkančios fermeriui įvairiose šalyse

10. BŽŪP vykdo: • Kainų stabilizavimo politiką, įgyvendinama per kainų kontrolę: • neatitinkantį pusiausvyros kainų fiksavimą, kai vyriausybė superka visą pasiūlos perteklių arba importuoja visą paklausos trūkumą biudžeto lėšomis • importo muitus ir mokesčius, padidinančius kainas, jeigu šalys yra grynieji importuotojai • Dirbančiųjų žemės ūkyje pajamų stabilizavimo politika: 1) trumpuoju laikotarpiu, subsidijuojant netiesiogiai arba tiesiogiai: • netiesioginis pajamų subsidijavimas - tai gamybos subsidijos, fiksuotos produkcijos vienetui, jos sumažina ribinius kaštus ir padidina pajamas; ir vyriausybės mokėjimai, kurie padengia skirtumą tarp garantuotos kainos ir vidutinių kainų • tiesioginis pajamų subsidijavimas – tai tiesioginių pervedimų suma, kuri priklauso nuo žemės ūkio objektų kiekio, kainos, pajamų žemės ūkio sektoriuje 2) ilguoju laikotarpiu - vyriausybės politikos, tokios kaip investicijos į infrastruktūrą, išlaidos keliams, gamtos apsaugai ar valiutų kursai ir kt.

11. BŽŪP (Romos sutartis) Pagal 39 straipsnį • padidinti žemės ūkio produktyvumą, skatinti techninę pažangą, užtikrinant racionalų žemės ūkio plėtojimą bei gamybos veiksnių panaudojimą • užtikrinti pakankamą kaimo gyventojų gyvenimo lygį, didinant dirbančiųjų žemės ūkyje asmenines pajamas • stabilizuoti rinkas • garantuoti tinkamą aprūpinimą • siekti racionalių kainų vartotojams

12. Pagrindiniai BŽŪP principai (1958 m. EB vadovų tarybos ir žemdirbių organizacijų konferencija): • Bendra rinka: laisvas žemės ūkio produktų judėjimas rinkoje, harmonizuoti įstatymus, numatyti bendrą intervencinę sistemą; politikos, administravimo centralizavimas ir rinkos organizavimas, - bendros kainos • Bendrijos prioritetai: apsauga nuo trečiųjų šalių, nes bendrieji kaštai didėja, sukurti eksportą skatinančią politiką • Finansinis solidarumas pasidalinti kaštus tarp EB šalių ir centralizuoti finansavimą: Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF – EAGGF) reiškė intervencinę politiką, vadovavimo, struktūrines reformas

13. EB BŽŪP kainų mechanizmas b slenkstinė kaina (Ps) – kaina tarp Pt ir Pi, t.y. minimali importo kaina su kintamais importo mokesčiais, ji neleidžia įvežti prekių kaina žemesne, nei slenkstinė

14. EB BŽŪP pasiekimai: • sukurta bendra žemės ūkio sistema EB/ES • panaikinti bet kokie vidiniai apribojimai • žemės ūkis tapo save aprūpinančiu sektoriumi • žemės ūkis vystomas kalnuotose vietovėse • pasiektas aukštas technikos lygis, produktyvumo didėjimas • akivaizdi pažanga, didėjant ūkiams, produktyvumui

15. ES BŽŪP reformų priežastys: • vidinės: • žemės ūkio ir maisto produktų perprodukcija; • kasmet didėjančios ES biudžeto išlaidos (70) proc. • neefektyvi ūkininkų vidaus parama; • socialinės gamtosaugos problemos; • rinkos santykių žemės ūkio sektoriuje iškraipymas (parama – 45 cent. Savininkui. Pardavimas – 38 cent. Pardavėjui). • išorinės - prekybos žemės ūkio ir maisto produktais liberalizavimas.

16. I Makšario reforma (1992 m. MacSharry): atsisakoma netiesioginės paramos, palaikant dideles žemės ūkio produktų supirkimo kainas. mažintižemės ūkio produktų gamybą, didinti jų konkurencingumą pasaulio rinkose. reformos idėja – atlyginti žemdirbiams pajamų sumažėjimą (mokama pagal dirbamos žemės plotą): • nepriklausomai nuo to, ar patys apdirbo žemę • tik už dirbamą žemę • didesniems savininkams mokama neproporcingai daugiau

17. II Naujoji BŽŪP reforma 2003 Esminė naujiena– suformuota bendroji išmokų schema (BIS), joje įtraukti: • reikalavimai laikytis aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės teisės aktų; • reikalavimai užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę. BIS pagrindinis tikslas – skatinti kaimo plėtrą, mažinti išmokas dideliems ūkiams. Pagrindiniai uždaviniai: • reformuoti atskirus sektorius; • laikytis kokybės politikos; • taikyti sektorių suderinamumo principą; • supaprastinti kaimo plėtros politiką; • laikytis finansinės drausmės. Nuo 2004 įstojusioms šalims taikyta BIPS (ES pasižada panaikinti subsidijas iki 2013, 2006 susitarimas sustojo)

18. III BŽŪP modernizavimas (2008) Fermerių daugėja 70 proc.! Modifikuotos sritys: • ES Energetiniųkultūrųsektorius • GMO irmaistosauga • Kovasusuklastotomisparaiškomissubsidijomsužgamybą • Reikalavimaiaplinkosaugos, maistosaugosirgyvūnųgerovėsstandartamskaipsąlygągautisubsidijas • Kaimasirjaunimas • Intervenciniųkainųsumažinimasdaugelyjesektorių • Energetinės kultūros • BŽŪP peržiūra • Finansavimoskaidrumas • BŽŪP paprastinimas ir biurokratizmo mažinimas

19. Europos bendroji žuvininkystės politika BŽP pradėta 1983 m. Politikos pagrindą sudaro: Prieinamumo susitarimai; Gamybos ir pajamų stabilumo užtikrinimas; Kvotų susitarimai; Finansavimas ir infrastruktūros vystymas.

20. BŽŪP dabartis

21. BŽŪP kritika • Trikdančios pasaulinį vystymąsi • Perprodukcija ir paskirstymas • Nenatūraliai aukštos kainos • Mažų ūkių problema • Nelygybė tarp šalių (Prancūzija, Vokietija, Ispanija) • Aplinkos problema Žalioji CAP

22. BŽŪP ateities strategija Nuo 2013 m. mažinti finansavimą ir skatinti: • paramą ūkio daugiafunkciškumui; • didelės pridėtinės vertės produktų g-bai ; • energinių augalų auginimas ne maisto produktų g-bai; • ūkių stambinimą; • konkurencingumo didinimą.

23. II Pramonė ir jos politika

24. Pramonės politikos chronologija • EAPB; • 1958 -1960 m. - Pramonės politikos nebuvo (intervencijos nebuvimas); • 1967 m. įkurtas EK Direktoratas pramonei; • 1970 m. - Pramonės politikos memorandumas (Colonna Report): pramonės plėtra ir tehcnologijos, - nebuvo realizuotas dėl taikomų skirtingų metodologijų; • 1972 m. Paryžiaus sutarties programa: bendra Bendrijos pramonės bazė, konkurenciją skatinanti bendra PP - pasikeitimai minimalūs; • 1988 m. – Kopenhagos sutartis: skirta saugoti pramonės sektorius nuo užsienio konkurencijos ir skatinti pažangius pramonės technologijų sektorius, kuriuose dominavo JAV ir Japonijos įmonės.

25. BPP sukūrimas • 1986 m. Suvestinis Europos Aktas: mokslas ir technologinis vystymasis, veiksmų programa SVV (mažiau nei 250 dirbančiųjų), siekiant didesnio kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp EB įmonių; • 1970 -1989 m. Europos įmonės įstatymas; • Europos Ekonominių interesų grupė (EEIG – bendradarbiavimas bendrose veiklose tokiose kaip mokslas, vystymasis, gamyba, pardavimai); • Mastrichto sutartis (BPP apibrėžimas), 1992 m. Bendrosios rinkos kūrimas: • Didinti ES pramonės konkurencingumą; • Skatinti mokslo ir technologijų vystymą.

26. Europos pramonės politika ES 92 str. “Draudžiama bet kokia valstybės pagalba, bet kokia subsidijų forma, kuri nepalankiai veikia konkurenciją ar prekybą tarp šalių narių” • Kas pasakyta ir kas nepasakyta? Išimtys? Tendencijos? nacionalinės subsidijos sudaro iki 1 proc. ES BVP (transporto sektoriui 30 proc., anglies kalnakasybai 16 proc., ŽŪ – 14 proc.)

27. Pramonės Politika (PP) KAS? Prioritetinė atskirų pramonės šakų padėtis užtikrina: -užimtumą -ekonominį augimą KODĖL? Vyriausybė veikia pramonės šakas: -dėl rinkoje esančių ribotumų -siekiant užtikrinti konkurenciją KAIP? Pramonės politika ES: -reguliuojanti (naikinanti rinkos trūkumus) -skatinanti vystymąsi (keičianti pajamas)

28. Pramonės Politika (PP) įkūrimo priežastys, tikslai ir uždaviniai Priežastis: rinkos jėgos negali išspręsti socialinių ir kitų problemų, - reikia laukti labai ilgai (rizika, kaštai, smukęs potencialas, neišnaudotas potencialas, technologijų buvimas ar nebuvimas., investicijų skatinimas ir patraukimas/nukreipimas) Tikslas: Nustatyti ir skatinti augimą tose srityse, kurios yra specifiškai svarbios ekonomikai ir socialiniam vystymui, t.y. pramonės sritys, užtikrinančios naudą kitoms sritims, sektoriams ar individams. Uždaviniai: PP apima vyriausybės pastangas nukreipti išteklius į tas sritis , kurios yra svarbios ateities ekonominiam augimui • Paveikti dideles transnacionalines korporacijas, nukreipiant jų investicijas norima linkme • Skatinti pramonės vystymąsi, siekiant didinti investicijas į mokslą ir naujoves • Skatinti regioninį vystymąsi, kadangi pastebima išteklių orientacija į centrą

29. Dabartiniai PP tikslai • Pramonėspolitikasavopobūdžiuyrahorizontaliirjasiekiamasudarytipalankiaspagrindinessąlygaspramonėskonkurencingumui. • Jistaip pat puikiaiįtrauktasįdaugelįkitų ES politikossričių, susijusiųsuprekyba, vidausrinka, moksliniaistyrimaisirinovacijomis, užimtumu, aplinkosaugairvisuomenėssveikata. ES pramonėspolitikaaiškiaisiekiama: • spartintipramonėsprisitaikymąpriestruktūriniųpokyčių; • skatintipalankiosaplinkos, įmonių, ypačmažųjųirvidutinių, iniciatyvaiirplėtraivisojeSąjungojekūrimą; • skatintiaplinkos, palankiosįmonėmsbendradarbiauti, kūrimą; • siektigeriaupanaudotiinovacijų, moksliniųtyrimųirtechnologijųplėtrospolitikossukuriamąpramonėspotencialą

30. BPP priemonės • Subsidijos • Mokestinėslengvatosirskatinimai • Rinkosintervencijos • R&D plėtrosinciatyvos • Konkurencingumoirlyderystėsskatinimas • Įstatymaiirstandartai

31. BPP pasekmės Pramonė, mokslas ir technologijos veikla efektyvi (seminarai, konferencijos, mokslas, analizė) Inicijuota Inovacijų programa (Socialinis fondas SF, Europos investicijų fondas EIF ir kt.) finansuoja Įmonių politiką: • kaip „rizikos kapitalo langas“ pradinėje veiklos stadijoje • kaip garantijų sistema rizikingiems sprendimams, siekiant padidinti paskolų galimybes ir mąstą • kaip finansinė parama, kuriant naujus tarptautinius susijungimus Egzistuoja finansinė pagalba orientuota į įmones (SVV), kuriančias darbo vietas.

32. BPP ateitis

33. dėst. Justinas Kisieliauskas tiny.cc/mrjk _esekonomikairsocialinėpolitika