Toma Kubilienė PSICHOMOTORIŠKAI SUJAUDINTŲ PACIENTŲ ELGESIO VALDYMAS

1. Vadovė: lekt. Daiva Narvilienė Toma KubilienėPSICHOMOTORIŠKAI SUJAUDINTŲ PACIENTŲ ELGESIO VALDYMAS Klaipėdos valstybinė kolegija Sveikatos mokslų fakultetas

2. Temos aktualumas Alseikienės Z. (2007) teigimu, psichomotorinis sujaudinimas, tai verbalinis, vokalinis arba motorinis aktyvumas, neretai pasireiškiantis įvairiomis agresijos formomis. Slaugytojai yra pažeidžiamiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė, kadangi dažniausiai patiria tiek verbalinę, tiek fizinę agresiją.

3. Tyrimo tikslas • Ištirti psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesio valdymą.

4. Tyrimo uždaviniai • Apibūdinti psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesio aspektus. • Išanalizuoti psichomotoriškai sujaudintų pacientų slaugos ypatumus. • Išnagrinėti psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgsenos valdymą stacionare.

5. Tyrimo objektas • Psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesio valdymas.

6. Tyrimo metodai • mokslinės literatūros analizė, • anoniminė apklausa raštu, naudojant adaptuotąSimon Pawlin (2008) klausimyną.

7. Tyrimo metodika • Tyrimo imtis patogioji netikimybinė. Tyrimo metu buvo apklausti 49 slaugytojai, dirbantys Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono ligoninėse, reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Respondentai atrinkti pagal šiuos kriterijus: reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje dirbantys slaugytojai; savanoriškai sutinkantys dalyvauti tyrime ir atsakyti į klausimus. • Respondentų pasiskirstymas pagal lytį: 47 moterys, 2 vyrai.

8. Tyrimo metodika • Siekiant, kad nebūtų pažeisti etikos principai, buvo kreipiamasi į įstaigų, kuriose atliktas tyrimas, vadovus su prašymu, atlikti apklausą raštu. • Gavus sutikimą, respondentai buvo supažindinti su tyrimo tema, tikslu, tyrimo metodais bei kam ir kur bus naudojami tyrimo rezultatai. • Tiriamieji apklausoje dalyvavo savanoriškai. Buvo paaiškinta apie anonimiškumą ir konfidencialumą.

9. Teorinis temos pagrindimas • Tarptautinės funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijoje (2001) psichomotorinis sujaudinimas apibūdinamas, kaip sustiprėjęs judesinis ir pažinimo procesų aktyvumas, dažniausiai neproduktyvus ir atspindintis vidinę įtampą. • Alseikienė (2007) išskiria keturis psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesio potipius – agresyvus elgesys; nepriimtinas elgesys be fizinės agresijos; verbalinė neagresyvi ažitacija; verbalinė agresyvi ažitacija. Anot autorės, su agresija gali būti susiduriama visuose kolektyvuose.

10. Teorinis temos pagrindimas • Kadangi į medicinos įstaigas besikreipiantys žmonės dažnai yra labiau pažeisti psichologiškai ar kenčia skausmą – medicinos įstaigose agresija yra labiau paplitusi nei kur kitur. • Slaugytojai keturis kartus daugiau rizikuoja tapti agresyvaus elgesio aukomis, nei kiti sveikatos apsaugos darbuotojai. • Daugiausia agresijos atvejų pasitaiko specializuotuose ir psichiatrijos skyriuose.

11. Tyrimo rezultataiirjų aptarimas

12. Fizinės ir verbalinės agresijos palyginimo pasiskirstymas (proc.)

13. Slaugytojų patirtos verbalinės ir fizinės agresijos palyginimas pagal profesinę patirtį

14. Verbalinės agresijos įtakos slaugytojų savijautai pasiskirstymas

15. Fizinės agresijos įtakos slaugytojų savijautai pasiskirstymas

16. Veiksnių, įspėjančių apie paciento veiksmus galimai pereisiančius į verbalinę/fizinę agresiją, pasiskirstymas

17. Saugaus elgesio su psichomotoriškai sujaudintu pacientu pasiskirstymas

18. Psichomotoriškai sujaudinto paciento fizinės agresijos valdymo pasiskirstymas

19. IŠVADOS • Paciento psichomotorinis sujaudinimas yra padidėjęs motorinis aktyvumas, kuris dažniausiai pasireiškia verbaline, rečiau fizine agresijos forma. Tokie pacientai gali pradėti mėtyti daiktus, stumdytis, muštis, kalbėti pakeltu balso tonu ir vartoti necenzūrinius žodžius. Psichomotoriškai sujaudintų pacientų agresyvų elgesį išprovokuoti gali tokie veiksniai kaip triukšmas, bendravimo su pacientu stoka ar konfliktavimas su juo. Psichomotorinis sujaudinimas būdingas pacientams patyrusiems galvos traumą, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ir apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų.

20. IŠVADOS • Slaugant psichomotoriškai sujaudintus pacientus svarbiausi yra saugaus elgesio principai. Taip pat svarbu gebėti laiku atpažinti tokias paciento elgesio manieras, kurios įspėja apie jo veiksmus galimai pereisiančius į verbalinę/fizinę agresiją. Slaugytojų patirta verbalinė/fizinė agresija yra viena iš streso darbe priežasčių. tyrimo rezultatų duomenimis patirta verbalinė/fizinė agresija dažniausiai turi įtakos jų psichologinei savijautai.

21. IŠVADOS • Tyrimo rezultatai parodė, kad reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai psichomotoriškai sujaudintus pacientus visada bando nuraminti žodžiu. Jei tai nepadeda ir paciento veiksmai pasidaro pavojingi jam pačiam ar kitiems, slaugytojai taiko medikamentinį slopinimą ir /ar fizinę fiksaciją. Medikamentinis slopinimas gali būti naudojamas kaip pagrindinė intervencija ir kaip žodinio nuraminimo priemonių papildymas. Valdant psichomotoriškai sujaudintų pacientų elgesį svarbiausia yra užtikrinti paciento ir slaugos personalo saugumą.

22. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!