KOKYBĖS VALDYMAS

1. KOKYBĖS VALDYMAS NAUJOS GAMYBOS APLINKOS YPATUMAI

2. Naujo gaminio ir jo gamybos technologijos kūrimo ankstyvoje stadijoje principai • Naujo gaminio konstravimas yra kūrybinės pastangos, kuriomis siekiama užsakovo reikalavimus paversti į ekonomiškai naudingą gaminį. • Daugelyje konstravimo situacijų neišvengiamai atsiranda kompromisai tarp funkcinių parametrų ir savybių, reikiamos kokybės, gamybos sąnaudų ir gaminio pristatymo laiko.

3. Pirmiausia gamintojas turi žinoti, kokio gaminio reikia vartotojui: • Kokias funkcijas turi atlikti gaminys? • Kokie turi būti gaminio parametrai? • Kokios gaminio kainos pageidauja vartotojas? • Per kokį terminą gaminys turi būti pristatytas?

4. Papildomai gamintojas turi įvertinti • Kokie gali būti pageidaujamo gaminio analogai? • Kokius panašius gaminius gamina konkurentai? • Jei konkurentai gamina panašų gaminį, kokia jo pardavimo kaina ir kokybiniai parametrai?

5. PROBLEMA • Kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis pagaminti kokybišką gaminį, kuris tenkintų vartotoją.

6. Gaminio kūrimo pradžia • Ankstyvojoje gaminio konstravimo stadijoje būdinga jo alternatyvų įvairovė. • Šioje konstravimo stadijoje galimi tik keli pradiniai duomenys, išreikšti gaminio kokybiniais ir kiekybiniais parametrais.

7. Gaminių klasifikavimas • Gaminio neapibrėžtumas sumažinamas juos klasifikuojant (suskirstant į klases ir grupes pagal gaminių paskirties funkcijų, parametrų reikšmių ir kitus požymius). • Dažniausiai klasės sudaromos taip, kad joms priskirtiems gaminiams gaminti būtų galima taikyti tipinius technologinius procesus.

8. Naujos gamybos aplinkos ypatumai Šiuolaikinės gamybos plėtros sistemos

9. Kompiuterinis projektavimas • Kompiuterinis projektavimas (Computer-aided design) leidžia projektuoti gaminio detales ir tikrinti jų atitikimą su kitomis detalėmis kompiuteriu.

10. Kompiuterinė gamyba • Kompiuterinė gamyba (Computer-aided manufacturing) remiasi programine įranga, kuri projektavimo reikalavimus (iš kompiuterinio projektavimo sistemų) verčia į instrukcijas gaminių kontrolinei įrangai.

11. Lanksčios gamybos sistemos • Lanksčios gamybos sistemos (Flexible manufacturing systems) pagrindinis uždavinys – pasiekti kuo didesnę gaminių įvairovę kuo mažesne kaina. • Šios sistemos gali būti ir rankinio valdymo, tačiau dažniausiai jos yra kompiuterinio valdymo automatizuotos sistemos.

12. Kompiuterinė integruota gamyba • Kompiuterinė integruota gamyba (Computer-integrated manufacturing) sieja kompiuterinį projektavimą ir gamybą, automatizuotą išteklių priežiūrą, robotus, automatizuotą gamybos planavimą, kontrolę į bendrą sistemą.

13. Hibridinės gamybos sistemos • Hibridinės gamybos sistema (Hybrid Manufacturing System) sudaryta iš žmonių, kompiuterių ir įrenginių, efektyviai bendraujanti įvairiose veiklos srityse, ypač rengiant ir valdant informacinius bei medžiaginius srautus.

14. Progresyvios planavimo sistemos

15. Progresyvios planavimo sistemos • Dabartinės progresyvios planavimo sistemos įgalina įtraukti ryšius tarp tiekėjo ir kliento į planavimo procedūrą ir optimizuoti visą pasiūlą pagal realius poreikius. • Progresyvioji planavimo sistema palaiko bendrą planavimą tarp kelių (glaudžiai susijusių) partnerių, esančių tinkle, leidžia dalintis informacija apie žinomus ir tikėtinus medžiagų ir išteklių poreikius.

16. Sistemos padeda palaikyti tokias funkcijas: • Gaminių paskirstymas atskiroms produkcijos saugojimo vietoms. • Medžiagų paskirstymas atskiroms produkcijos saugojimo vietoms, įmonės gaminių judėjimo optimizavimas. • Integruotas išteklių valdymas. Ateities progresyviosios planavimo sistemos turėtų mažinti kainas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jos turėtų galimybę naudotis progresyviųjų planavimo sistemų sprendimais.

17. Progresyvios planavimo sistemos • Pagal šią metodiką, pagrindiniai reikalavimai mažoms ir vidutinėms įmonėms galėtų būti gaminių taikymas individualiam vartotojui ir tiekimo laiko trumpinimas.

18. Progresyvios planavimo sistemos • Standartinės detalės, reikalaujančios nedaug laiko, gali būti užsakomos iš daugelio tiekėjų. Pasirenkant tiekėją šiuo atveju svarbiausi kriterijai yra kaina, kokybė ir patikimumas. • Standartinės detalės, kurių gamybai reikia daug laiko, gali būti gaminamos tik nedaugelio tiekėjų. Pasirenkant tiekėją svarbiausias kriterijus tampa pristatymo laikas.

19. Konkurencinė inžinerija

20. Konkurencinė inžinerija • Kad išsilaikytų konkurencinėje kovoje, įmonės turi greitai kurti ir gaminti naujus gaminius. • Greitas gaminio vystymas reikalauja įvairių funkcinių įmonės grupių (prekyba, inžinerija, gamyba) įsitraukimo ir bendradarbiavimo.

21. Konkurencinė inžinerija • Konkurencinėje inžinerijoje į darbą įtraukiama daugiafunkcinė komanda (4-20 įvairių sričių specialistų). • Tokios komandos funkcija yra vystyti koncepciją ir nuspręsti, kurie projektavimo ir gamybos būdai yra tinkamiausi. • Komanda analizuoja produkto funkcijas taip, kad visi projektavimo sprendimai būtų orientuoti į vartotojo norus, nustato, kur projektas gali būti patobulintas ir vysto efektyvų gamybos procesą.

22. Konkurencinės inžinerijos privalumai • 30-70 procentų trumpesnis produkto vystymo laikas; • 65-90 procentų mažiau inžinerinių pakeitimų; • 20-90 procentų trumpesnis laikas, kol gaminys bus pristatytas rinkoje; • 200-600 procentų pagerinta gaminio kokybė; • 20-110 procentų aukštesnis investicijų grįžimas.

23. Idėjos vystymas

24. Idėjos vystymas • Tai mokslinių, inžinerinių ir verslo žinių taikymas pagrindinio funkcinio projekto, kuris atitinka vartotojo ir gamintojo reikalavimus, kūrimo procese. • Tai yra kūrybinė veikla, kurioje naudojamas naujų idėjų (brainstorming) metodas.

25. Idėjos vystymas • Kai nustatomos potencialios idėjos, jos vystomos naudojant kainos/pelno analizę, rizikos analizę ir kitas technikas. • Taikoma skaičiavimų matrica, kuri padeda pasverti atrinktus kriterijus, ir išrenkama geriausia koncepcija.

26. Idėjos vystymas • Pagrindinis klausimas, iškylantis vystant procesą: kokį produktą siekiama gauti?

27. Idėjos vystymas • Koncepcijos vystymo pradžia - vartotojo reikalavimų nustatymas. • Vartotojo norai paverčiami specifikacijomis ir nuo teisingo reikalavimų supratimo ir pavertimo į specifikacijas tikslumo priklausys, ar gamybos proceso rezultatas bus sėkmingas gaminys, ar visiška nesėkmė. • Kiti aptariami būsimo gaminio techniniai parametrai yra gaminio svoris, dydis, saugumas, aptarnavimo ir eksploatavimo paprastumas.

28. Koncepcijos inžinerija • Koncepcijos inžinerija naudoja daug technikų, kad užtikrinti efektyvų kokybinių duomenų apdorojimą.

29. Koncepcijos procesą sudaro: • Vartotojo aplinkos supratimas. Tai pirmieji proceso planavimo veiksmai – komandos parinkimas, atitikimo verslo strategijai nustatymas, vartotojų norų rinkimas. • Supratimo pavertimas į reikalavimus. Komanda analizuoja vartotojo norus, stengdamasi juos paversti į kuo tikslesnius reikalavimus. Nustatomi pagrindiniai reikalavimai ir jie paverčiami aiškiomis formuluotėmis.

30. Koncepcijos procesą sudaro: • Nustatoma, kaip pamatuoti, ar projekto koncepcija atitinka vartotojo reikalavimus. Kai nustatomi potencialūs matavimai, jie vertinami, siekiant išskirti visus svarbiausius reikalavimus. Tam gali būti naudojamos vartotojų apklausos, kad būtų galima išskirti reikalavimų svarbą ir nustatyti prioritetus.

31. Koncepcijos procesą sudaro: • Koncepcijos generavimas. Šiame žingsnyje generuojamos sprendimų, kurie atitiks vartotojo reikalavimus, idėjos. Naudojamas kūrybinis mąstymas, kad būtų išskiriama kuo daugiau idėjų. • Koncepcijos parinkimas. Potencialios idėjos įvertinamos pagal atitikimą reikalavimams, nustatomi kompromisai ir galima pradėti prototipo gamybą.

32. Pagrindinė tradicinio proceso vystymo problema yra ta, kad vartotojas ir inžinierius kalba skirtingomis kalbomis. • Vartotojo norus paversti į techninius reikalavimus padeda kokybės funkcijos išskleidimas.

33. Kokybės funkcijos išskleidimas • Kokybės funkcijos išskleidimas (Quality function deployment) - tai Japonų išvystytas požiūris, padedantis įgyvendinti vartotojų reikalavimus projektuojant procesą.

34. Kokybės funkcijos išskleidimas • Tai yra planavimo procesas, vadovaujantis projektavimo, gamybos ir pardavimų procesams atsižvelgiant į užsakovo reikalavimus. • Naudojant šį požiūrį, visi projektavimo, gamybos bei kontrolės sprendimai priimami atsižvelgiant į išreikštus užsakovo norus.

35. Kokybės funkcijos išskleidimas • Kokybės funkcijos išskleidimo metodas padeda įmonėms gerinti bendravimą ir komandinį darbą tarp visų susijusių skyrių (prekybos ir projektavimo, projektavimo ir gamybos, pirkimų ir tiekėjų).

36. Tarpusavio ryšys Techniniai reikalavimai Vartotojo balsas Ryšys tarp vartotojo reikalavimų ir techninių reikalavimų Vartotojo reikalavimų prioritetai Konkurencijos vertinimas Techninių reikalavimų prioritetai Kokybės namas

37. Kokybės namo statymas susideda: • Vartotojo reikalavimų nustatymas. • Techninių reikalavimų nustatymas. • Ryšio tarp vartotojo reikalavimų ir techninių reikalavimų nustatymas. • Konkuruojančių gaminių ir paslaugų įvertinimas. • Techninių reikalavimų ir vystymo tikslų įvertinimas. • Techninių reikalavimų, kurie lieka gamybos/pristatymo procesams, nustatymas.

38. Užsakovo balsas • Kad surinkti informaciją apie vartotojų poreikius, galima naudoti daug įvairių metodų. • Kritinis ir sudėtingiausias proceso žingsnis yra suprasti esmines vartotojų reikmes ir lūkesčius. • Užsakovo žodžių teisingas supratimas yra labai svarbus, kad konstruktoriai ir inžinieriai išvengtų neteisingo interpretavimo.

39. Techniniai reikalavimai • Techninių reikalavimų sąrašas yra gaminio konstravimo pagrindas. • Techniniai reikalavimai yra konstrukcijos charakteristikos, kurios technine kalba aprašo vartotojo reikalavimus. • Techninės charakteristikos turi būti išmatuojamos, kadangi išeiga yra kontroliuojama ir lyginama su tikslu.

40. Kokybės namo „stogas“ • Jis rodo ryšius tarp bet kurių techninių reikalavimų poros. • Šie ryšiai gali būti labai stiprūs (dažniausiai žymimi ), stiprūs () ir silpni (∆). • Šie ryšiai nurodo atsakymus į klausimus – pavyzdžiui „kaip techninių charakteristikų pakeitimas paveiks kitas charakteristikas?“

42. Ryšio tarp vartotojo reikalavimų ir techninių reikalavimų nustatymas • Vartotojo reikalavimai nurodomi kairėjo kolonoje. • Vidurinėje dalyje nurodomi ryšiai tarp vartotojo norų ir techninių reikalavimų. • Šios ryšių matricos tikslas yra parodyti, ar galutiniai techniniai reikalavimai atitinka vartotojo reikalavimus. • Šis įvertinamas dažniausiai grindžiamas ekspertų patirtimi, vartotojų reakcija ar kontroliuojamais bandymais.

43. Konkuruojančių gaminių ir paslaugų įvertinimas • Šiame etape nustatoma kiekvieno vartotojo reikalavimo svarba ir įvertinami konkurentų gaminiai, kurie šiuos reikalavimus atitinka. • Šiame etape konstruktorius gali nustatyti proceso gerinimo galimybes. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad vienas iš užsakovo reikalavimų konkurentų gaminiuose nėra įgyvendinamas, tai gali būti gera proga įmonei išsikovoti vietą rinkoje, užtikrinant, kad šis reikalavimas bus įgyvendintas.

44. Techninių reikalavimų ir vystymo tikslų įvertinimas • Šiame etape dažniausiai renkamos žinios arba tikrinami gaminiai, tada šios žinios paverčiamos į išmatuojamus dydžius. • Šios analizės duomenys lyginami su vartotojo reikalavimais, kad būtų nustatyti neatitikimai tarp vartotojo reikalavimų ir techninių reikalavimų. • Remiantis vartotojų reikalavimų reitingais ir esamų gaminių stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis kiekvienam techniniam reikalavimui įvertinamas ir nustatomas tikslas.

45. Kokybės namas suteikia galimybę suprasti užsakovo reikalavimus ir nurodo strateginę valdymo kryptį.

46. Konstravimas atsižvelgiant į gamybos ypatumus Design for Manufacturing

47. Konstravimas atsižvelgiant į gamybos ypatumus • Konstruktoriai turi atsižvelgti į kainą, kokybę bei pagaminimo galimybes, kad galėtų užtikrinti numatytą kainą, kuri tenkintų užsakovą. • Konstrukcijos supaprastinimas dažnai gali padėti sumažinti kainą ir pagerinti kokybę. • Mažinant detalių kiekį, medžiagų kaina krinta, įrangos poreikis mažėja, tuo pačiu mažėja teikėjų skaičius ir trumpėja gamybos laikas.

48. Klaidų priežastys • Kai kurios detalės gali turėti savybes, kurias sunku gauti pakartotinai arba tolerancijos ribos gali būti nepagrįstai tikslios. • Kartais detalės būna greitai dūžtančios arba labai neatsparios korozijai ar užteršimui, kas taip pat gali padidinti surinkimo klaidų skaičių. • Kartais konstrukcijoje numatyta daugiau detalių, negu jų reikia, kad gaminys atliktų numatytą funkciją, kas taip pat padidina klaidų tikimybę.

49. Klaidų priežastys • Konstrukcijos, susidedančios iš daug detalių, padidina galimybę sumaišyti detales surinkimo metu, taip pat detalė gali būti neįdėta. • Detalės, kurios yra labai panašios, tačiau neidentiškos, gali būti sumaišytos renkant gaminį. • Detalės, kuriose nėra žymos, kad detalė nebūtų sumontuota ne ta kryptimi, dažnai būna surinkimo klaidos priežastimi.

50. Klaidų priežastys • Sudėtingi surinkimo etapai arba įmantrūs sujungimo procesai gali tapti neteisingo, nepilno, nepatikimo surinkimo priežastimi. • Konstruktoriaus klaidos įvertinant sąlygas, kuriose detalės bus laikomos surinkimo metu (temperatūra, drėgmė, vibracija, dulkėtumas) gali taip pat įtakoti nesėkmę.