Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų įgyvendinimas Lietuvoje: privalumai ir trūkumai Narkotikų kontrol

1. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų įgyvendinimas Lietuvoje: privalumai ir trūkumai Narkotikų kontrolės departamento prie LRV Narkotikų kontrolės politikos analizės ir strategijos skyriaus vedėja Inga Bankauskienė 2008 kovo 28 d.

2. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų finansavimas 2005, 2006, 2007, 2008 metais

3. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonėms, skirtas finansavimas pagal programos kryptis

4. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos klasifikacija • Bendroji prevencija paprastai yra taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus (visą šalį, vietos bendruomenę, mokyklą, rajoną ar gyvenvietę), siekiant užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui. Bendrosios prevencijos programos dažniausiai skirtos bendram gyventojų sveikatingumui ugdyti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo vartojimo prevencijai vykdyti. Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą teikimu, neigiamų nuostatų į šių medžiagų vartojimą formavimu ir gyvensenos įgūdžių ugdymu. • Atrankinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dėl tam tikrų rizikos veiksnių (neigiamos bendraamžių, šeimos, bendruomenės ar mokyklos aplinkos įtakos) gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, todėl prevencijos priemonėmis siekiama sumažinti rizikos veiksnius bei sustiprinti apsauginius veiksnius. • Tikslinėprevencija –prevencijos priemonės, taikomos asmenims, kurie dėl individualių rizikos veiksnių (dažniausiai genetinių, emocinių, psichologinių) linkę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Tikslinės prevencijos keliami uždaviniai – motyvuoti asmenis nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, ugdant sveikos gyvensenos ir socialinius įgūdžius, atsparumą neigiamiems reiškiniams, bei teikiant informaciją ir konsultacijas socialinės, psichologinės pagalbos klausimais.

5. Informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektus rinkimo ir vertinimo sistema (I) • Pagal Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro reikalavimus Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2005 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1.2-58 ,,Dėl Informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektus rinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.119-4319) patvirtina: • Informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektus rinkimo tvarkos aprašas • Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projekto veiklos ataskaitos forma

6. Prevencijos projektų rinkimo ir vertinimo sistema 2005 m. (II) • Sudaryta tarpinsitucinė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų vertinimo komisija • Patvirtintas tarpinstitucinės komisijos darbo reglamentas • 2005 m.10 komisijos narių, nagrinėjo ir vertino 217 psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų ataskaitas. • Kiekvieno projekto ataskaita buvo vertinama 3 komisijos narių • Projektai buvo vertinami balais, pagal atskirus vertinimo kriterijus (turinį, projekto organizavimą, dalyvius, vykdytojų kompetenciją, projekto efektyvumą ir kt.)

7. Prevencijos projektus rinkimo ir vertinimo sistema 2006 m. (III) • 10 komisijos narių atliko 523 2006 m. įgyvendintų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų vertinimą pagal užpildytas ir pateiktas ataskaitų formas. Užpildytas ataskaitos formas apie 2006 m. įgyvendintus projektus pateikė: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija • Jaunimo reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, • Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, • Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

8. Prevencijos projektus rinkimo ir vertinimo sistema 2008 m. • 10 komisijos narių atliks 8732007 m. įgyvendintų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų vertinimą pagal užpildytas ir pateiktas ataskaitų formas. Užpildytas ataskaitos formas apie 2007 m. įgyvendintus projektus pateikė: • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija - 809 projektai • Jaunimo reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, - 9 projektai • Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos - 18, projektų • Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės - 37 projektai

9. Projektų stipriosios pusės 2006 m. (I) Komisijos narių geriausiai įvertinti projektai, atitiko šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus: • Projektų trukmę ir tęstinumą • Projektų efektyvumo vertinimą - tai rodo, jog projektų vykdytojai yra suinteresuoti tobulinti prevencinę veiklą bei siekia ilgalaikių ir tikslinių vykdomos veiklos rezultatų • Projektų kompleksiškumą - vykdant projektus neapsiribojama vien tik informacijos perteikimu pasirinktai projekto tikslinei grupei, prevencinė veikla taikomakompleksiškai pasitelkiant veiksmingus ir novatoriškus veiklos metodus .(žinios, įgūdžiai, nuostatos).

10. Projektų stipriosios pusės 2006m. (II) • Pagerėjo projektų tikslų bei uždavinių aprašymo kokybė. • Vis daugiau projektų remiasi jau parengtomis ir ŠMM aprobuotomis programomis – „Mokykla be narkotikų“, „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“, „Marytės dienoraštis“ ir pan. • Įgyvendinant projektus bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis ir institucijomis. • Kalbėti, diskutuoti ir skaityti paskaitų apie psichoaktyviąsias medžiagas ir su tuo susijusiomis temomis vis dažniau kviečiami specialistai o ne vien pati mokykla imasi šios iniciatyvos. • Prevencinius renginius organizuoja ir administruoja mokyklos personalas, o veda specialistai, galintys atsakyti į vaikų pateikiamus klausimus. • Vis daugiau projektų stengiasi įtraukti ir tėvus į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos vykdymą. Kai kur net numatytos įvairios įtraukimo priemonės

11. Projektų trūkumai 2006 m. (I) PROJEKTŲ TRUKMĖ Dauguma vykdytų prevencijos veiklos rūšių yra trumpalaikės, neužtikrinančios ilgalaikio poveikio. Projekto trukmė dažnai siejama su mokslo metais. Tik retais atvejais vienas ar kitas projekto renginys išeina iš darbo dienų ar mokslo metų ribų. Projektų trukmė dažniausiai siejama su kokio nors popamokinio renginio trukme ir pasiruošimu jam. Jei projektas vykdomas tik tris mėnesius ar jam vykstant suorganizuojami vos keli renginiai po keletą valandų, vargu, ar jis prisidės prie vaikų mąstysenos keitimo, kitaip tariant, abejotina, ar jis bus efektyvus. Siekiant, kad būtų efektyviau realizuojami išsikelti projektų tikslai ir uždaviniai bei taupiau ir efektyviau naudojamos lėšos, tikslinga būtų nefinansuoti projektų kurių trukmė nuo 1 mėn. iki 5 mėnesių.

12. Projektų trūkumai 2006 m. (II) SITUACIJOS ANALIZĖ Prieš pradedant planuoti vykdyti projektą, svarbu įvertinti situaciją, kuri atskleistų problemos aktualumą, parodytų, kas jau daroma siekiant išspręsti problemą, ko dar trūksta, ir, atsižvelgiant į tai, pasirinkti projekto tikslą ir uždavinius, numatyti konkrečius veiksmus. Tačiau daugelis projektų vykdytojų neskiria reikiamo dėmesio situacijos analizei, ji skurdi ir neinformatyvi. Apsiribojama keliais sakiniais, dažnai informuojama apie situaciją Lietuvoje, o ne vietos bendruomenėje, kuri rodytų pagrindines problemas ir planuojamus pokyčius įgyvendinus projektą. Jei aprašytoji situacijos analizė rodo vietovės, kurioje vyks projektas, problemas, dažnai trūksta statistinių duomenų ir išsamesnio nagrinėjimo. Siūloma vykdytojams, rengiantiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektus, sukaupti informaciją apie ES ir Lietuvoje vykdytus projektus bei panagrinėti, kaip geriausiuose jų aprašoma situacijos analizė (informacijos apie vykdytus ir įvertintus ES narkotikų paklausos mažinimo projektus galima rasti EDDRA internetinėje bazėje (http://eddra.emcdda.eu.int) ir NKD interneto svetainėje (www.nkd.lt).

13. Projektų trūkumai 2006 m. (III) • PASTABOS DĖL PROJEKTO TURINIO IR POVEIKIO PRIEMONIŲ Prevencinės veiklos yra trumpalaikės, stokojančios vientisumo, naujų ir patrauklių veiklos formų bei metodų taikymo neužtikrinančios tęstinio poveikio tikslinei projekto grupei Kelia nerimą, kad vis dar remiamos vienadienės akcijos, renginiai, stovyklos, kurių poveikis iš esmės yra labai trumpalaikis, bei projektai, nepagrįsti neformaliojo ugdymo metodais arba grindžiami pasyvios veiklos metodais, t. y. netinkama metodika. Pažymėtina, kad daugeliu atvejų projektą įgyvendinančių institucijų, įstaigų ar organizacijų veikla pagal joms priskirtas funkcijas sutampa su projekto metu vykdoma veikla. Siūloma sudaryti sąlygas projektų rengėjams ir vykdytojams pasidalyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų rengimo gerąja patirtimi

14. Projektų trūkumai 2006 m. (IV) PASTABOS DĖL PROJEKTŲ EFEKTYVUMO VERTINIMO Projektų vykdytojai nelaiko projekto efektyvumo vertinimo svarbia sudedamąja projekto dalimi arba jiems trūksta žinių, kaip atlikti projekto efektyvumo vertinimą. Tik nedaugelyje pateiktų projektų pasirinkti patenkinami vertinimo kriterijai ir tik pavieniuose projektuose aprašyti vertinimo rezultatai. Neretai vertinimo kriterijais laikomi veiksniai, visiškai nesusiję su vertinimo procesu arba pasirenkami veiksniai, visiškai nesusiję su pagrindiniu projekto tikslu ar uždavinių įgyvendinimu. Svarbu, kad vertinant būtų aprašyta, kas pavyko įgyvendinat projektą, o kas ne, ir kodėl, kokios priemonės buvo veiksmingos, kokių geriau atsisakyti. Buvo pateikti ir specialistų kvalifikacijos kėlimo projektai. Tačiau esminis jų trūkumas tas, kad nėra informacijos ar įgytoji kvalifikacija ir žinios kaip nors panaudojami, ar vyksta žinių ir idėjų sklaida. Dažniausiu rezultato vertinimo kriterijumi laikomi teigiami mokymų dalyvių atsiliepimai. (Atsiliepimas nėra kriterijus vertinimo). Siūloma rengti seminarus ar mokymus projektų rengėjams apie projekto efektyvumo vertinimo ypatumus, kriterijus, vertinimo procesą ir pasiektų rezultatų aprašymą.

15. Projektų trūkumai 2006 m. (V) PROJEKTŲ FINANSAVIMAS Daugumą vertintų projektų netikslinga buvo finansuoti iš Nacionalinės narkotikų kontrolė ir narkomanijos prevencijos programos, nes vykdytos veiklos buvo skirtos daugiausia vaikų užimtumui didinti, bet ne psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti, tad tikslinga buvo finansuoti minėtus projektus iš kitų programų, pvz.: (iš Užimtumo programos ar Nusikalstamumo prevencijos programos). Siūloma finansuoti didesnėmis sumomis projektus, kurių veikla pastovesnė, labiau tęstinė, skirta grupiniams užsiėmimams, vaikų socialiniams įgūdžiams lavinti, formuoti nuostatą nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, plėtoti novatoriškus metodus, skatinančius jaunus žmones mąstyti, rinktis, kurti. Geriau finansuoti mažiau psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų, bet efektyvesnių. Tik tada galima tikėtis prevencinio efekto. Taip pat siūloma organizuoti geriausiai įvertintų projektų viešus pristatymus

16. Projektų trūkumai 2006 m. (VI) KOMISIJOS NARIAI ĮVARDIJO DAUG METODINĖS MEDŽIAGOS RENGIMO TRŪKUMŲ finansuojami projektai, kurių tikslas yra parengti ir išleisti metodinę medžiagą, kuriai nėra nustatytų ir apibrėžtų reikalavimų. Siūlymas rengiant minėtus leidinius reikėtų gauti Švietimo plėtotės centre ŠMM institucija) veikiančioms ekspertų komisijos pritarimą. PROJEKTŲ VYKDYTOJAI IR JŲ PARTNERIAI STOKOJA KOMPETENCIJOS pagal projektų veiklos ataskaitose pateiktą informaciją apie vykdomos prevencinės veiklos teorinį pagrindimą daugumos projektų vykdytojų žinios yra elementarios, nepagrindžia pasirinktų metodų vykdymo tikslingumo.

17. Projektų trūkumai 2006 m. (VII) PROJEKTŲ TIKSLINĖ GRUPĖ Nepateikta informacija kaip projekto vykdytojai pritraukė/motyvavo vaikus, eksperimentuojančius ir dažnai vartojančius psichoaktyvias medžiagas, dalyvauti projekto veiklose ir kaip nustatė, kad minėti vaikai eksperimentuoja ar bent kartą per mėnesį vartoja psichoaktyvias medžiagas. INFORMACIJOS TRŪKUMAS Projektų vykdytojams trūksta informacijos apie bendrosios, atrankinės ir tikslinės psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos ypatumus

18. Geriausiai įvertintų prevencijos projektų sąrašas (2006 m.)

19. Kas yra EDDRA? Tai informacinė sistema, kurioje kaupiama informacija apie vykdytus ir įvertintus Europos Sąjungoje ir Norvegijoje narkotikų paklausos mažinimo projektus EDDRA sukurta 1996 metais, bazėje pateikiamos plačiai taikomos įvertintos prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei žalos mažinimo programos visoje Europoje EDDRA yra sukurta tam, kad padėtų specialistams ir politikos formuotojams įgyvendinti aukštos kokybės priemones narkotikų paklausai mažinti EDDRA paieškos sistema suteikia galimybę ieškoti projektų pagal: • Šalį • Kalbą • Temą ir • Tikslinę grupę

20. EMCDDA EDDRA DUOMENŲ BAZĖ Atrinkti geriausi projektai Nacionalinė duomenų bazė Narkotikų kontrolės departamentas Nacionalinis EDDRA vadovas + Tarpinstitucinė darbo grupė Duomenų surinkimas pagal EDDRA klausimyną ŠMM SAM JRD Savivaldybės ir kt. Projektų Vadovai (PV) PV PV PV PV PV PV PV

21. Naudinga informacija • Rekomenduojame projektų vykdytojams, rengiant narkomanijos prevencijos projektus, susirinkti informaciją apie Europos Sąjungoje ir Lietuvoje vykdytus projektus: - informaciją apie vykdytus ir įvertintus Europos Sąjungoje narkotikų paklausos mažinimo projektus galima rasti EDDRA internetinėje bazėje (http://eddra.emcdda.eu.int), kurioje yra apie 600 projektų - informaciją apie vykdytus (nuo 2005, 2006 metų) projektus Lietuvoje galima rasti www.nkd.lt

22. Narkotikų kontrolės departamentas http://www.nkd.lt Inga.bankauskiene@nkd.lt Ačiū už dėmesį