320 likes | 500 Views
Nuostatų dėl pilietiškumo, verslumo ugdymo ir skatinimo bei organizacijų stiprinimo įvertinimo kokybinis tyrimas Užsakovas: Valstybinė jaunimo reikalų taryba Vykdytojas: SPINTER tyrimai Gruodis, 2005. Tyrimo metodika.
E N D
Nuostatų dėl pilietiškumo, verslumo ugdymo ir skatinimo bei organizacijų stiprinimo įvertinimo kokybinis tyrimas Užsakovas: Valstybinė jaunimo reikalų taryba Vykdytojas: SPINTER tyrimai Gruodis, 2005
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” 2005 metų lapkričio 22 – gruodžio 5 dienomis atliko kokybinį ekspertų požiūrio įvertinimo tyrimą. Tyrimo metodas – pagilinti ekspertų interviu, naudojant pagilinto interviu gaires, parengtas pagal Užsakovo keliamus tikslus ir uždavinius. Apklausoje dalyvavo respondentai pagal Užsakovo iš anksto pateiktą rekomenduojamą eksperto apibrėžimą (darbo grupių dalyviai, jaunimo reikalų koordinatoriai, nevyriausybinių jaunimo organizacijų vadovai, valstybinių institucijų atstovai etc.). Tyrimas vyko visoje šalies teritorijoje, tyrimo metu apklausta 20 respondentų – ekspertų. Tyrime naudotas tikslinės atrankos metodas, naudojant Užsakovo pateiktus eksperto apibrėžimo kriterijus.
Pilietiškumo apibrėžimas. Pasiūlymai dėl pilietiškumo ugdymo
Kokybinis tyrimas Pilietiškumo sąvokos apibrėžimas Aktyvus dalyvavimas Valstybės, savivaldos, bendruomenės, parapijos, mokyklos ir pan. gyvenimas Visuomenės įvykiai Rinkimai, politinis šalies/ pasaulio gyvenimas Jaunimo nevyriausybinės organizacijos Kasdienis gyvenimas/ erdvė Sprendimų įtakojimas Nuomonės reiškimas Interesų gynimas Susitelkimas dėl bendrų tikslų; vertybių laikymasis Sąmoningas domėjimasis ir veikimas Atsakomybės, pareigų žinojimas ir laikymasis Tęstinis tobulėjimo procesas Patriotiškumas
Kokybinis tyrimas Įsivaizduojamas “idealus” jaunas pilietiškas žmogus: “raktiniai” žodžiai besidomintis šeimininkiškas dalyvaujantis aktyvus atsakingas suprantantis įtakojantis matantis daugiau – ne tik save ir savo šeimą bandantis keisti neabejingas išsakantis savo nuomonę tolerantiškas kritiškai mąstantis
Kokybinis tyrimas Lietuvos jaunimo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime formos ir situacijos Ekspertų nurodytos formos/ situacijos Ekspertų pastabos nepakankamas jaunimo žinojimas, kur galėtų dalyvauti – tiek dėl paties jaunimo pasyvumo, tiek dėl nepakankamo organizacijų darbo siekiant, kad apie jas sužinotų Jaunimo organizacijų veikla trūksta jaunimo dalyvaujančio iš pilietinių paskatų; mažai dėmesio viešiesiems interesams; trūksta bendravimo, nuomonės reiškimo, pokyčių darymo; jaunimui turėtų būti suteikta iniciatyvos laisvė; pareigos ir atsakomybė neturėtų būti primestos suaugusiųjų Bendruomeniniai judėjimai, parapijų centrai Protestai, akcijos, mitingai turėtų būti konstruktyvesnės pilietiškumo apraiškos, reikalingi pasiūlymai, kaip tai išspręsti; esami pasiūlymai atspindi sąmoningumo lygmenį pastebėta, kad jaunimo organizuotumas, sutelktumas ir aktyvumas dažnai spontaniškai pasireiškia valstybei sunkiais metais (Nepriklausomybės atgavimo metai, R. Pakso skandalas) Valstybei kritiški momentai Valstybės politinis gyvenimas, pvz.: rinkimai ši forma įvardinta kaip viena labiausiai matomų/ akivaizdžiausia, tačiau vertinta kaip dažnai pernelyg sureikšminama sunkiausiai pamatuojamas; tai nuolatinis aktyvus domėjimasis ir sąmoningas veikimas per kasdienius dalykus; buvimas ir jautimasis piliečiu kiekvieną dieną “Užslėptas” dalyvavimas
Kokybinis tyrimas Jaunimo pasyvumą, tariamą pilietiškumo trūkumą apsprendžiantys faktoriai Informacijos trūkumas “...trūksta informacijos, ne iki galo suprantama, kas valstybėje vyksta, kaip tie sprendimai priimami...” Tinkamų sąlygų nebuvimas “...jaunas žmogus nėra pasyvus – viskas priklauso nuo to, kokios sąlygos jam sudarytos...” Orientacija į asmeninį/ vartotojišką ne į bendrąjį interesą “...daugumai rūpi tik asmeninis interesas, nesidomima viešaisiais reikalais...” Suvokimas, kad pakanka tik dalyvavimo rinkimuose “...dažnai daroma klaida – pilietiškumas siejamas tik su politika ir valdžia...” “...nuo mokyklos apie pilietiškumą kalbama labai mažai...” , “...neveiksmingos pilietinio ugdymo pamokos...”, “”...istorija turėtų būti siejama su dabartimi...”, ...svarbu, kaip valstybė sugeba paruošti žmogų...”, “...čia stabdomos jauno žmogaus iniciatyvos...” Švietimo sistemos spragos Tradicijų, vertybinės sistemos nebuvimas “...nėra vertybių sistemos, šeimininkiškumo jausmo...”, “...reikėtų pradėti nuo šeimos...” Sumažėjęs bendravimas “...kiemas, kaimynai, visi bendrauja mažiau – visi užsiėmę asmeninių reikalų tvarkymu...” Jaunimo organizacijų pasyvumas, nepakankamas pilietiškumo deklaravimas, per daug akcentuojama karjera ir postai “...kai kurioms jaunimo organizacijoms pačioms trūksta pilietiškumo, jos ne visuomet aktyviai veikia pilietiškumo atžvilgiu...”, “...jos aktyviau galėtų užsiimti jaunimo pilietiškumu...” “...jaunimas atgavus nepriklausomybę buvo paliktas nuošalyje, nebeliko aktyvių jaunimo centrų, kur neorganizuotas jaunimas galėtų aktyviai užsiimti...” Jaunimo centrų trūkumas Kosmopolitiškumas “...dabar išnyksta valstybių rėmai, daugiau kosmopolitiškumo, dažniau kalbama apie ES pilietį...”, “...kai kuriems net gėdinga būti patriotu – į tai žiūri su sarkazmu...” Ekonominė situacija “...jaunimui nepalanki ekonominė situacija, o tai irgi lemia pilietiškumą – jaunimas migruoja...”
Kokybinis tyrimas Apibendrinimas: ekspertų nuomonė dėl Lietuvos jaunimo pilietiškumo Išsakyta nuomonės dėl šiandienos Lietuvos jaunimo pilietiškumo išsiskyrė į dvi dalis – pirmųjų manymu, jaunimui trūksta pilietiškumo (dauguma – pasyvūs stebėtojai), antrųjų – jaunimas pakankamai pilietiškas, tačiau tai ne visuomet garsiai deklaruojama. Didžiausią svarbą turinčiu nurodytas neformalus ugdymas apskritai – akcentuota, kad pilietiškumo ugdymas neturėtų būti primestas, tai turėtų kilti natūraliai, iš vidaus. Neformalus ugdymas sudaro sąlygas laisvai reikšti savo nuomonę ir veikti. Kaip viena labiausiai motyvuojančių išskirta draugų/ bendraamžių įtaka. Pastebėta, kad didelę įtaką turi šeima – pirmiausiai tėvai turėtų rodyti pavyzdį savo vaikams; visgi pripažįstama, jog į šį jauno žmogaus formavimosi etapą sunkiausia įsikišti. Pilietiškumo ugdymo programa mokyklose vertinta kaip nepatraukli, neatitinkanti pilietiškumo ugdymo sąvokos, greičiau primenanti informacinio pobūdžio pamokas – pasigendama mokytojų lankstumo, diskusijų visuomenei aktualiais klausimais, praeities įvykius/ istoriją siejant su dabarties įvykiu paaiškinimu. Pirmiausiai rekomenduota apsibrėžti, ką jaunas žmogus turėtų žinoti apie pilietiškumą, o tik tada gilintis į vadovėlius ir pan. Pastebėta, jog reikėtų akcentuoti lietuvių tautos/ valstybės išskirtinumą lyginant su kitomis tautomis – “..ne jų ar mūsų pranašumą...” Kultūrinė, socialinė aplinka vertinta kaip nepalanki domėjimuisi bendraisiais reikalais – tai įtakota istorinių pokyčių, todėl reikalingas ne tik laikas, bet ir kryptingas viešosios valdžios, visuomenės darbas. Taip pat neigiamai vertinta kova dėl valdžios/ įtakos, susiskaldymas siekiant bendrų tikslų.
Kokybinis tyrimas Pasiūlymai pilietiškumo ugdymo atžvilgiu • Pačių jaunų žmonių domėjimosi skatinimas. • Aktyvesnė suinteresuotų institucijų veikla. • Jauno žmogaus informavimas, kodėl ir kur jisai galėtų dalyvauti, kokius sprendimus įtakoti. • Praktinio dalyvavimo jaunimo organizacijose, moksleivių/ studentų savivaldose, kur veikia bendraamžiai/ bendraminčiai, atitinkamai pagal jauno žmogaus interesus ir tikslus, skatinimas; turėtų būti labiau išnaudojama savanorystė; gerų pavyzdžių/ “sėkmės istorijų” pateikimas • Bendravimo, atvirumo skatinimas; jaunimo organizacijų bendradarbiavimo skatinimas dėl bendrų akcijų/ projektų. • Pedagogų, kitų dirbančiųjų su jaunimu “jautrumo”, iniciatyvumo skatinimas ir įgūdžių ugdymas; jų atsakomybė patiems elgtis pilietiškai. • Reikalinga įvairių sričių pedagogų/ specialistų tarpusavio komunikacija, sugebėjimas nagrinėjamus klausimus moksleiviams pateikti įvairiapusiškai, diskusijų forma ir pan. • Mokyklų/ universitetų pastangos siekiant, kad jaunas žmogus pasijustų svarbiu tos bendruomenės nariu. • Dalis popamokinės veiklos turėtų būti atiduota nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, siekiant padidinti jos patrauklumą. • Aktyvesnė valstybės pozicija, siekiant įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimo procesą, skatinti projektinį dalyvavimą, piliečių iniciatyvas finansuojant iš biudžeto, suteikiant paramą nevyriausybinėms organizacijoms, kad šios sukurtų tinkamą bazę. • Didesnis dėmesys regioninei plėtrai, kur turėtų būti skatinimas jaunimo aktyvumas, jaunimo organizacijų veikla. • Svarbus žiniasklaidos, kaip informacijos skleidėjo, vaidmuo, jos pritraukimas ir dėmesys jaunimui.
Verslumo suvokimas. Pasiūlymai dėl verslumo ugdymo
Kokybinis tyrimas Verslumo apibrėžimas: pagrindiniai komponentai savimotyvacija, savi realizacija įvairūs vadybiniai įgūdžiai gyvenimo būdas, kuomet planuoji pats pilietiškumas imlumas naujovėms sugebėjimas patraukti, suburti žmones bendrai veiklai aktyvus veikimas, aktyvi pozicija gyvenime verslumas pozityvus mąstymas – pozityvi reakcija į nesėkmes, pasitikėjimas savimi laiko planavimas prognozavimas, “matymas” į priekį, intuicija sugebėjimas “parduoti” save sugebėjimas priimti sprendimus; greitų sprendimų priėmimas kritiškas požiūris bendravimo menas – gali gauti naudos, išlikdamas malonus kitiems loginis mąstymas pasverta rizika tiek teorinės žinios, tiek praktiniai įgūdžiai * Apskritai verslumas ekspertų apibrėžtas kaip didžiąja dalimi išugdomų savybių rinkinys. ** Dažniausia klaida nurodyta siauras šios sąvokos supratimas, verslumą apibrėžiant kaip verslo kūrimą
Kokybinis tyrimas Verslaus žmogaus savybių rinkinys verslus žmogus kūrybingas atkaklus stebintis situaciją motyvuotas atsakingas aktyviai veikiantis tolerantiškas komunikabilus, bendraujantis organizuojantis; kuriantis darbo vietas savarankiškas iniciatyvus energingas
Kokybinis tyrimas Verslumo ugdymo keliai šeima mokykla universitetas verslas kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai kontaktai Neformalus ugdymas projektinė veikla, konkursai, verslo planų rašymas diskusijos/ debatai/ darbas komandoje visapusiškas verslumo propagavimas simuliaciniai mokymai, seminarai
Kokybinis tyrimas Kuriant verslumo ugdymui palankią aplinką būtina: Radikalūs švietimo sistemos pokyčiai – reikia ugdyti jauną žmogų, kuris ne tik bandytų prisitaikyti prie aplinkos, bet ir ją įtakoti; reikia ugdyti jauno žmogaus sąmoningumą; reikia mokslo “artinimo” prie realaus gyvenimo, praktikos – formalaus ugdymo suteikiamų žinių kryptingumo. Reikalingos verslumo pamokos mokykloje; aukštosiose mokyklose pasigendama labiau tikslinio jaunimo rengimo, kokybiškai funkcionuojančios stažuočių sistemos. Verslo atstovų dalyvavimas (patrauklūs pavyzdžiai, patirtis, sėkmės/ nesėkmės), todėl reikėtų juos kviesti akcentuojant jų svarbą verslumo ugdyme Ypač reikalinga patraukli informacija, jos sklaida, jaunimo motyvavimas, iniciatyvų kėlimas, ko šiuo metu pasigendama. Taip pat trūksta praktiškos bazinės informacijos norintiems pradėti savo verslą. Dalis popamokinio ugdymo galėtų būti skirtos verslumo ugdymui, jaunųjų verslininkų būreliams ir pan. atitinkamai ruošiant kompetentingus specialistus, galinčius vesti tokius užsiėmimus. Reikalingi tiek valstybinių, tiek privačių institucijų finansiniai instrumentai. Turėtų būti aktyviau steigiami verslo inkubatoriai; verslo informaciniai centrai galėtų organizuoti specialias atvirų durų dienas tik jaunimui. Reikalingos kokybiškos karjeros dienos (ne kompanijų reklama). Reikalinga konkursai, parama jaunimo verslo projektams. Įteisinti jaunojo verslininko statusą – jam turėtų būti suteikiama pirminė parama, lengvatos –“...valstybė neturėtų duoti visko nuo A iki Z, reikia tik suteikti impulsą pradžiai...”. Nevyriausybinių jaunimo organizacijų veiklos/ jaunimo patirties jose sertifikavimas – tai vertinta kaip didelė paskata aktyviai dalyvauti panašioje veikloje, privalumas darbdavio akyse ir pan.. Į verslumo ugdymo seminarus, mokymus ir pan. reikėtų pritraukti daugiau jaunimo, nedalyvaujančio jokiose organizacijose, apskritai regionų jaunimo. Skatinti jaunų žmonių kūrybiškumą ieškant naujų nišų savo verslui konkurencinėje aplinkoje.
Kokybinis tyrimas Šiandien Lietuvoje savo verslą pradedantis jaunas žmogus charakterizuotas kaip: Lyderis iš prigimties Drąsus, ryžtingas, atkaklus Nebijantis prisiimti atsakomybės Norintis užsidirbti Kūrybiškas Aiškiai žinantis, ko nori, kaip siekti užsibrėžtų tikslų Turintis polinkį į tam tikrą idėją ir sugebantis ja užkrėsti kitus Norintis nepriklausomybės; tas, kuriam nepriimtina būti samdomu darbuotoju Turintis palaikymą iš šeimos – tėvai, giminaičiai verslininkai – nuo mažens įgijusieji verslumo įgūdžių natūraliai eina savo verslo kūrimo link Turintis savo kapitalą (pinigų, nekilnojamojo turto etc.)
Kokybinis tyrimas Šiandien Lietuvoje jauną žmogų, norintį pradėti savo verslą, stabdo: Verslumo trūkumas Nepalanki konkurencinė aplinka Nepalankus visuomenės požiūris į verslą Informacijos stoka, nežinojimas Jaunas žmogus Palankios konkurencinės aplinkos/ bazės nebuvimas, ypač regionuose Rizikos baimė ? Mokestinių lengvatų trūkumas Verslo konsultacijų trūkumas Verslas Pradinio kapitalo neturėjimas Saugumo troškimas – “noras nepersistengiant turėti geriausias sąlygas” Aiškios paramos jauniems pradedantiems verslininkams nebuvimas Valstybės garantijų finansinėms institucijoms, teikiančios paramą jaunam žmogui, nebuvimas Skolinimosi tradicijų nebuvimas; baimė “apsikrauti” paskolomis
Kokybinis tyrimas Pagrindinės, aktualiausios jaunimo užimtumo ir susijusios problemos “...kultūros namai neveikia, mokykloje šokiai retai, chorai nepatrauklūs, sporto užsiėmimai siūlomi berniukams...”, “kartais jaunimas iš periferijos neturi galimybės dalyvauti rajono centro renginiuose, pvz.: vien dėl transporto...” Sąlygų/ galimybių/ pasiūlymų/ vietų trūkumas, ypač regione Profesinis orientavimas “...profesinis orientavimas – svarbi problema, jaunimas neranda savo vietos darbo rinkoje...” Darbdaviai nėra skatinami įdarbinti jaunimą “...nėra aiškios politikos, kaip ir kada įeiti į darbo rinką; neskatinama priimti, apmokyti jauną žmogų...” Praktinių įgūdžių stoka “...nėra praktinių įgūdžių formavimo švietimo sistemoje, skausmingas perėjimas į darbo rinką...” Pasyvumas, nesidomėjimas “...kaimo jaunimo iniciatyvų mažoka...”, “...pasikeitusios vertybės – žiūrima, kaip užsidirbti pinigų, nusipirkti geresnį telefoną...” Jaunimo migracija Trūksta mokyklos iniciatyvos – reikėtų siūlyti daugiau užimtumo, skatinti įvairesnius pomėgius “...jaunimas išvažiuoja – reiškia, nėra palankios socialinės – ekonominės aplinkos...” “...ne visiems įdomus krepšinis, reikia piešimo, dar kažko; gali būti ir Interneto svetainės, tik be smurtinių žaidimų...” Trūksta vaikų/ jaunimo užimtumo skatinimo centrų “...reikėtų jų, kad jaunimas galėtų laisvai rinktis pagal savo interesus...” Trūksta konkretumo jaunimo užimtumo politikos programoje “...daug kalbama, bet nėra daroma, jaunimas nežino net dabar esančių galimybių...” Nepakankama informacijos sklaida “...informacijos sklaida turėtų užsiimti tiek valstybė, tiek jaunimo organizacijos, tiek verslas; kuo didės užimtumo problemos, tuo labiau stigs darbo jėgos...” Iškreipta užimtumo rinka “...dėl diplomų karštinės kenčia aukštojo mokslo kokybė, be to, mažėja vidurinės grandies darbuotojų, nes visi siekia aukštojo mokslo...” Atotrūkis tarp miesto ir kaimo
Kokybinis tyrimas Siūlomi galimi užimtumo problemų sprendimo būdai Savivaldybių, seniūnijų, tėvų, paties jaunimo suinteresuotumo užimtumo problemomis skatinimas. Darbdavių iniciatyvos apmokyti jauną žmogų, “užsiauginti” savo darbuotoją, investuoti į jaunimą skatinimas. Nevyriausybinės organizacijos turėtų būti skatinamos spręsti užimtumo problemas, reikalingas finansavimas. Turėtų būti mažinamas atotrūkis tarp miestų ir regionų, skatinamas jaunimo pritraukimas į regionus, didinamas jų patrauklumas – studijų paskolos grįžtantiems, didesni atlyginimai, lengvatinės būsto gavimo sąlygos, mentaliteto pokyčiai etc. Švietimo sistemos pokyčiai – turėtų būti mokoma būti ne tik vykdytojais, bet ir darbdaviais (pvz.: “...dabar yra tikbaimė išreikšti savo nuomonę, stereotipinis mąstymas...”). Reikalingi pasiūlymai dėl švietimo sistemos pokyčių, tikslingesnio jaunimo profesinio rengimo – valstybė nepajėgi aprūpinti darbo vietomis pagal įgytą kvalifikaciją Būtinas šalies patrauklumo didinimas, patriotiškumo/ pilietiškumo ugdymas apskritai. Reikalingi socialinės aplinkos pokyčiai, kad ji nesikirstų su deklaruojamomis užimtumo skatinimo priemonėmis.
Jaunimo organizacijų stiprinimas: pagrindinės problemos ir rekomendacijos
Kokybinis tyrimas Neformalaus ugdymo įtaka: ką jis duoda jaunam žmogui, kokios savybės išugdomos? Praktinių/ projekto valdymo/ vadybinių/ organizacinių įgūdžių stiprinimas; žinių taikymas praktikoje Derybiniai įgūdžiai – gebėjimas reikšti nuomonę, argumentuoti, diskutuoti, kritiškai mąstyti Gebėjimas dirbti komandoje, prisiimti atsakomybę Neformalus ugdymas ekspertų apibrėžiamas kaip erdvė, kurioje nėra konkurencijos, vertinimo, kur laikas skiriamas santykiams su kitais; neturi būti siekiama iš išorės primesto, reikalaujamo rezultato; svarbus savanoriškumo principas (priešingai nuo mokyklos, šeimos), savarankiškumas (niekas neduodama, reikia siekti pačiam, “susitarus” su kitais), įvairiapusis savęs pažinimas, kuomet užpildomos formalaus švietimo spragos ir tampama pilnaverte asmenybe. Tolerancija nuomonių skirtumams; pamatymas, kad yra kitokių nei “aš”; sąmoningumas Savęs pažinimas, savo vertės suvokimas, pasaulėžiūros praplėtimas; kūrybiškumas Bendravimo įgūdžiai (su įvairiais žmonėmis, auditorija ir pan.), komunikabilumas; pažintys Savęs realizavimas, tikslingas užimtumas, socializacija Verslumo ugdymas, mokėjimas save “parduoti” Pozityvios emocijos, buvimas su artimas vertybes deklaruojančiais žmonėmis Asmenybės tobulėjimas per asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ugdymas, kuomet įgaunama įgūdžių, naudingų įvairiose gyvenimo situacijose (pvz.: renkantis specialybę, darbą etc.)
Kokybinis tyrimas Jaunimo savirealizacijos alternatyvos ekspertų akimis Dalyvavimas mokyklos/ universiteto savivaldoje Bendravimas su panašių interesų žmonėmis (jis natūraliai nuveda toliau) Nevyriausybinės jaunimo organizacijos - bet kuri veikla priklausomai nuo jauno žmogaus tikslų, siekių Savanorystė, dalyvavimas socialines paslaugas teikiančiose organizacijose Stažuotės, mainų programos, savanoriška tarnyba užsienyje – kitos kultūros pamatymas vertintas pozityviai – kaip galimybė išmokti kalbą, užmegzti socialinius kontaktus, pažinti kitą kultūrą
Kokybinis tyrimas Stiprios/ “idealios” nevyriausybinės jaunimo organizacijos įvaizdis turinti, ką pasiūlyti jaunimui, veiklų spektras skleidžianti informaciją, informuojanti atvira mokanti tikslingai “prieiti” prie jauno žmogaus deklaruojanti ideologiją, konkrečias vertybes ir jų besilaikanti taikanti diferencijuotas priemones, priklausomai nuo jaunimo poreikių turinti programas, kaip motyvuoti jaunus žmones aktyviai veikianti tiek didmiesčiuose, tiek regionuose turinti nuolatinių, samdomų darbuotojų; atstovų tarybose skatinanti dalyvauti visuomeniniame gyvenime; prisijungti turinti stabilų finansinį pagrindą/ finansavimo šaltinius/ “mokanti” pritraukti pinigus kokybiškai veikianti organizuojanti mokymus, seminarus, simuliacijas, lyderių mokymus atpažįstama, išsiskirianti, savita
Kokybinis tyrimas Nurodytos nevyriausybinių jaunimo organizacijų silpnosios pusės: Veiklos tradicijų trūkumas Informacijos sklaida, pasyvi komunikacija per žiniasklaidą, savireklamos trūkumas Suinteresuotumas jaunimu, jaunimo aktyvumo skatinimas Kryptingas veiklos planavimas, tikslų aiškumas Žmogiškieji resursai/ specialistai; darbuotojų/ pedagogų kompetencija Darbas su nariais, specializuoti mokymai, lyderių ugdymas Naujų narių pritraukimas, sugebėjimas išlaikyti juos, tęstinumo užtikrinimas Valdymo struktūra, darbo pasidalijimas organizacijoje Vadybiniai įgūdžiai; idėjų “pramušinėjimas” Finansavimo šaltinių paieška; institucinio finansavimo trūkumas; padalinių regionuose kasdieninės veiklos finansavimas Apskritai Lietuvos nevyriausybinių organizacijų vaidmuo sprendimų priėmimo procese vertintas kaip greičiau epizodiškas, tačiau aktyvėjantis (pvz.: klausiama ekspertinės nuomonės ir pan.). Bendradarbiavimas/ vieningumas siekiant bendro tikslo, pvz.: “...veikia dvi studentų sąjungos...” Iš dalies išlikęs “prašytojų” vaidmuo tarptautiniame kontekste Bendradarbiavimas tarp regioninio lygmens valdžios ir jaunimo organizacijų
Kokybinis tyrimas Dalyvavimo nevyriausybinės jaunimo organizacijos veikloje motyvai: koks jaunas žmogus dalyvauja/ nedalyvauja? Dalyvauja: Nedalyvauja: aktyvus, viskuo besidomintis sudomintas draugų/ pažįstamų; turintis asmeninių kontaktų • nematantis prasmės/ idėjos/ tikslo ieškantis savirealizacijos būdų • neturintis informacijos/ nežinantis, kur kreiptis matantis “karjeros” galimybes • nesidomintis arba persisotinęs informacija, pasiūlymais ieškantis atsvaros šeimai/ draugams “iškrentantis” iš sistemos ribų • siekiantis staigių pokyčių/ rezultatų • turintis stiprią materialinę motyvaciją, norintis greitai užsidirbti norintis tobulėti per veiklą turintis informacijos mėgstantis kalbėti ir veikti • matantis kitas aktyvaus veikimo alternatyvas norintis įgyti įvairių įgūdžių siekiantis praktiškai dalyvauti “atsitiktinis” dalyvis • nerandantis lūkesčius atitinkančios veiklos turintis asmeninių interesų Pastebėta, kad tai pakankamai įvairus jaunimas, kuris savo ruožtu nuolat keičiasi neformalaus ugdymo procese. • nenorintis/ bijantis prisiimti atsakomybę
Kokybinis tyrimas Pasiūlymai organizacijoms dėl jų stiprinimo Save komunikuoti paprastai ir patraukliai “...aukštos, sudėtingos frazės , atstumia jaunimą...” Aktyviai siekti pokyčių visuomenėje, pristatyti jai veiklos rezultatus “...reikia daryti aiškų pokytį, turi būti matomi rezultatai – tada ir žmonės ateina...” Organizacija turi būti inovatyvi, išsiskirianti Orientuotis į tikslines grupes, potencialius narius, žinoti, kokie jų poreikiai “...turi būti kitoniška ir įdomu...” “...kaip ir rinkodaroje – reikia domėtis, ko reikia potencialiems nariams...” Aktyviau bendradarbiauti su formalaus ugdymo atstovais, nes švietimo sistema vertinta kaip nevisiškai pajėgi pilnavertiškai ugdyti jauną žmogų (taip pat pastebėta, kad savo ruožtu neformalus ugdymas negalėtų visiškai pakeisti formalaus, tačiau iniciatyvos dėl bendradarbiavimo būtinos) “...trūksta pedagogų kompetencijos, nėra praktinės veiklos...”, “...pedagogai ne visada sugeba atsiriboti nuo formalaus ugdymo...” Užtikrinti tęstinumą/ atsinaujinimą, ypač regionuose – turėtų būti sukurta struktūra, paruošti su jaunimu nuolat dirbantys žmonės “...įgūdžių perdavimas jaunajai kartai priklauso ne tiek nuo finansų, kiek nuo aistros ir dirbančių su jaunais žmonėmis parengimo...” Skatinti sąmoningą dalyvavimą – šiuo metu, ekspertų nuomone, sąmoningo dalyvavimo mažai, jis daugiau atsitiktinis “...dabar į veiklą įsitraukiama atsitiktinai, trūksta sąmoningumo...” “...svarbiausia to žmogaus asmeninis interesas – kiek jį atitinka organizacija...” Organizacijos veikla ir tikslai turi sutapti su joje dalyvaujančių jaunų žmonių interesais ir tikslais Planuoti savo veiklą; aiškiai įvardinti siekiamus rezultatus; kryptingai veikti “...kai konkrečiai apibrėži, koks bus rezultatas, lengviau sulaukti ir finansavimo ir žmonių pritraukti...”
Kokybinis tyrimas Pasiūlymai dėl jaunimo įtraukimo į aktyvią veiklą Aktyvios akcijos, informacinės kampanijos, renginiai, kontaktų mugės, viešieji ryšiai, komunikacija per žiniasklaidą. Formuoti pozityvias valdžios ir konkrečiai formalaus švietimo sistemos nuostatas neformalaus ugdymo atžvilgiu – ieškant kompromisų ir pateikiant patrauklius pasiūlymus dėl bendradarbiavimo. Pastebėta, jog galima dažniau akcentuoti dalyvavimo neformaliame ugdyme kaip dalyvavimo nuolatiniame tobulėjimo procese svarbą. Motyvuoti jaunimą atsižvelgiant į asmeninį interesą gerai praleisti laiką – aktyvi veikla turėtų būti derinama su pramoga, aktyviu veiksmu – labai svarbi pateikimo forma. Daugumos organizacijų silpniausia vieta nurodyta institucinės paramos trūkumas – siūlyta laisviau skirstyti lėšas; taip pat suteikti nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms galimybę konkuruoti dėl moksleivių popamokinei veiklai skiriamo “krepšelio”. Siekti kokybiškos veiklos, kuri natūraliai pritrauktų jaunimą. Neorganizuotas jaunimas galėtų dalyvauti jaunimo centruose. Kelti tiek konkrečių rezultatų siekimo, tiek procesinius dalyvavimo veikloje tikslus. Vykdyti aktyvesnę veiklą, pasiūlyti daugiau veiklos galimybių regionuose, kur jaunimas neturi galimybės atvykti ir dalyvauti didmiesčiuose organizuojamuose renginiuose/ veikiančiose organizacijose.
Kokybinis tyrimas Apibendrinimas ir išvados - PILIETIŠKUMAS • Pilietiškumo apibrėžimas. Ekspertų teigimu, pilietiškumas galėtų būti apibrėžtas kaip aktyvus dalyvavimas, domėjimasis, sprendimų įtakojimas, nuomonės reiškimas, bendrųjų interesų gynimas, atsakingumas ir pareigingumas – tiek mokyklos, didesnės bendruomenės, tiek visos valstybės lygmeniu, veikiant jaunimo organizacijose, dalyvaujant šalies politiniame, visuomeniniame gyvenime. • Jauno pilietiško žmogaus įvaizdis. “Idealus” jaunas pilietiškas žmogus charakterizuotas kaip aktyvus, dalyvaujantis, “šeimininkiškas”, besidomintis, suprantantis, neabejingas, tolerantiškas, kritiškai mąstantis, išsakantis savo nuomonę, bandantis keisti, įtakojantis, atsakingas. • Jaunimo pilietiškumo/ dalyvavimo visuomeniname gyvenime formos. Ekspertų nuomone, Lietuvos jaunimo pilietiškumas dažniau pasireiškia tokiomis formomis, kaip dalyvavimas įvairių jaunimo struktūrų/ organizacijų, taip pat bendruomeninių, parapijinių judėjimų veikloje. Dar viena dalyvavimo visuomeniniame gyvenimo forma (nepakankamai konstruktyviai išnaudojama) nurodytas dalyvavimas protestuose/ mitinguose ir panašiose akcijose. Pabrėžta, jog apskritai trūksta jaunimo dėmesio viešiesiems interesams – didesnis aktyvumas pastebimas tik valstybei sunkesniu/ kritinius metu. • Jaunimo pasyvumą apsprendžiantys faktoriai. Tariamą pilietiškumo trūkumą, ekspertų vertinimu, labiausiai lemia informacijos, tinkamų sąlygų trūkumas, orientacija į asmeninius, ne bendruosius interesus, tradicijų/ vertybinės sistemos nebuvimas, augantis kosmopolitiškumas, švietimo sistemos spragos, jaunimo organizacijų pasyvumas, jaunimo centrų trūkumas bei sumažėjęs bendravimas apskritai. • Pasiūlymai dėl Lietuvos jaunimo pilietiškumo ugdymo. Pirmiausia, akcentuota, kad pilietiškumo ugdymas neturėtų būti primestas iš šalies, tai turėtų būti daroma kompleksiškai ir kilti natūraliai. Pastebėta, kad šiuo metu trūksta paties jaunimo domėjimosi, aktyvesnės suinteresuotų institucijų veiklos, informacijos sklaidos, praktinio jaunimo dalyvavimo (nevyriausybinėse jaunimo organizacijose, savivaldose, savanoriškoje tarnyboje), bendravimo skatinimo, pedagogų iniciatyvumo skatinimo ir įgūdžių ugdymo, specialistų tarpusavio komunikacijos, konkurencijos dėl popamokinei veiklai skirtų lėšų tarp formalaus ir neformalaus ugdymo atstovų, didesnio žiniasklaidos dėmesio. Apskritai pastebėta, kad būtina aktyvesnė valstybės pozicija, siekiant įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimą, skatinant projektinį dalyvavimą, suteikiant paramą nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms, ypatingą dėmesį skiriant regionams.
Kokybinis tyrimas Apibendrinimas ir išvados - VERSLUMAS • Verslumo apibrėžimas. Ekspertų nuomone, verslumas galėtų būti apibrėžiamas kaip savybių rinkinys, kurio sudėtinės dalys yra: aktyvi pozicija gyvenime, mokėjimas “parduoti” save, pozityvi ir konstruktyvi reakcija į nesėkmes, pasverta rizika, planavimas, prognozavimas, kritiškas požiūris ir loginis mąstymas, sugebėjimas priimti sprendimus, pasitikėjimas savimi, bendravimo įgūdžiai, sugebėjimas patraukti kitus, imlumas naujovėms bei pilietiškumas apskritai. • Verslaus jauno žmogaus įvaizdis. Ekspertų teigimu, verslus žmogus pirmiausiai turėtų būti kūrybingas, aktyviai veikiantis, stebintis, bendraujantis, savarankiškas, iniciatyvus, atkaklus ir energingas, tolerantiškas, atsakingas, motyvuotas, sugebantis organizuoti. • Pagrindinės verslumo ugdymo formos. Pagrindiniais verslumo ugdymo metodais nurodytas aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas kontaktuojant tokiems veikėjams, kaip šeima, švietimo sistema (mokykla ir vėliau universitetas), verslo atstovams su neformaliuoju ugdymu. Verslumo ugdymo procese, ekspertų manymu, turėtų būti aktyviai naudojami visi neformaliojo ugdymo metodai – pradedant projektine veikla, konkursais, verslo planų rašymu, simuliaciniais mokymais, aktyviomis diskusijomis tarp minėtų veikėjų baigiant aktyviu verslumo propagavimu apskritai. Pastebėta, kad norint suskurti verslumo ugdymui palankią aplinką, reikalingi švietimo sistemos pokyčiai (svarbus sąmoningumo ugdymas, suteikiamų žinių kryptingumas, praktinis dalyvavimas, kūrybiškumo skatinimas), jaunimo organizacijų bendradarbiavimas su formaliuoju švietimu,verslo atstovų interesas, aktyvi informacijos sklaida, palankūs finansiniai valstybinių institucijų instrumentai, sertifikuojama jaunimo organizacijų veikla, įteisintas jaunojo verslininko statusas, neorganizuoto/ regionų jaunimo pritraukimas/ mokymas. • Jauno žmogaus verslo kūrimą stabdantys veiksniai. Pagrindiniais jauno žmogaus iniciatyvas pradėti savo verslą stabdančiais faktoriais įvardintas verslumo ir aiškios paramos jauniems pardedantiems verslininkams trūkumas apskritai – nepalanki konkurencinė aplinka, visuomenės požiūris, informacijos stoka, rizikos baimė, mokestinių lengvatų, nemokamų konsultacijų trūkumas, kapitalo nebuvimas, valstybės garantijų finansinėms institucijoms nebuvimas, nesusiformavusios skolinimosi tradicijos.
Kokybinis tyrimas Apibendrinimas ir išvados – ORGANIZACIJŲ STIPRINIMAS • Neformalaus ugdymo apibrėžimas. Ekspertų teigimu, neformalus ugdymas galėtų būti apibrėžiamas kaip erdvė, kurioje nėra konkurencijos, vertinimo; neturi būti siekiama iš išorės primesto, reikalaujamo rezultato; svarbus savanoriškumo principas, savarankiškumas, įvairiapusis savęs pažinimas, kuomet užpildomos formalaus švietimo spragos ir tampama pilnaverte asmenybe. • Neformalaus ugdymo įtaka. Respondentų nuomone, neformalus ugdymas jaunam žmogui pirmiausiai suteikia praktinių, vadybinių, organizacinių, derybinių, bendravimo įgūdžių, gebėjimą dirbti komandoje, taip pat savęs pažinimą, savirealizaciją, toleranciją kitokioms nuomonėms, verslumą. Pabrėžta, kad neformalus ugdymas apskritai garantuoja visapusišką asmenybės tobulėjimą bei įgūdžius, galinčius parversti įvairiose gyvenimo situacijose. • Stiprios jaunimo organizacijos įvaizdis. Įsivaizduojama stipri jaunimo organizacija charakterizuotakaip atvira, skatinanti prisijungti, aktyviai dalyvauti, kokybiškai veikianti tiek mieste, tiek regione, atsižvelgianti į jaunimo poreikius, mokanti tikslingai “prieiti” prie jaunimo, skleidžianti informaciją. • Dažniausiai įvardintos silpnosios jaunimo organizacijų pusės. Silpnosiomis pusėmis įvardintas veiklos tradicijų trūkumas, nepakankamai aktyvi informacijos sklaida ir komunikacija per žiniasklaidą, suinteresuotumo jaunimu trūkumas, kryptingo veiklos planavimo, tikslų konkretumo, aiškios valdymo struktūros nebuvimas, nepakankami žmogiškieji ištekliai, kompetencija, pasyvumas pritraukiant jaunus narius, garantuojant tęstinumą, perduodant jiems informaciją, vadybinių įgūdžių stoka, stabilios finansinės paramos nebuvimas, iš dalies išlikęs “prašytojo” vaidmuo tarptautiniame kontekste, taip pat bendradarbiavimo tarp regioninės valdžios bei jaunimo organizacijų trūkumas. • Pagrindiniai pasiūlymai dėl organizacijų stiprinimo/ jaunimo įtraukimo į aktyvią veiklą. Pirmiausiai rekomenduota save komunikuoti paprastai, tačiau patraukliai ir aktyviai, siekti pokyčių visuomenėje, suskurti aiškią valdymo struktūrą su aiškiu pareigų pasiskirstymu, kryptingai planuoti veiklą, pristatyti jos rezultatus, siekti išskirtinumo, taikyti naujoves, ugdyti darbuotojų/ narių kompetenciją, vadybinius įgūdžius, organizuoti mokymus, užtikrinti “atsinaujinimą” (ypač regione), skatinti sąmoningą dalyvavimą, atsižvelgiant į interesus ir tikslus, aktyviau bendrauti su formalaus ugdymo atstovais, kitomis jaunimo organizacijomis. Siūlyta aktyviau išnaudoti informacinių kampanijų, akcijų, renginių, kontaktų mugių, kitas viešųjų ryšių galimybes, formuoti pozityvias formalaus švietimo nuostatas dėl galimo bendradarbiavimo.
ačiū SPINTERtyrimai, 2005