Ugdymo turinio atnaujinimas ir mokymosi kruviu ma inimas

1. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio atnaujinimas ir mokymosi kruviu ma�inimas

2. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Dalyviu klausimai Projektas griozdi�kas, mokytojo kruvis Ar mokymo turinys suma�es ivairiu dalyku Ar suma�ejimas deres su egzaminu programa Nera priemoniu diferencijavimui

3. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ka jau darome, kad suma�etu mokymosi kruviai? Namu darbu ma�inimas Sudvejintos pamokos (neleid�ia higienos normos) Intensyvinimas � mokiniams patinka, nuo 7 kl.: biologija, Profesijos patarejos etatas � dirba su vaikais ir tevais del pasirinkimo Bendrajam kursui neu�duodami namu darbai � tartasi Projektiniai darbai Integruotos pamokos � kaip asiekti, kad nebutu dirbtina Suderinti programas � fizikos ri matematikos, fizika- chemija

4. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ka dar galetume padaryti, kad suma�etu mokymosi kruviai? Derinti matematika � fizika, chemija-fizika, geografija � matematika, geografija- istorija, istorija-lietuviu literatura, menai - literatura BP Priemoniu Per sunkios programos, motyvacija prasta. U�sienyje sekasi geriau Gri�usiu i� u�sienio � neatitinka, pas musper auk�tai Keisti pamokos struktura: naujos formos, metodai, atsirinkti turini �vadovelius. Kada mokytojui pasiruo�ti? Ma�iau mokiniu klaseje, kaip suvaldyti 30? Higienos normos del suolu sustatymo. Higienistai neleid�ia sedeti po 2 mokinius prie kompiuteriu

5. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Kas trukdo suma�inti mokymosi kruvius? Kruvi sukuria papildoma veikla, o ne mokykla Mokiniai nemoka planuoti �eimos problema � nera pagalbos, per auk�ti lukesciai Vadovai yra finansininkai, nes turi skaiciuoti i�teklius, o ne rupintis ugdymu. Programos neparemiamos i�tekliais. Gabiu vaiku problema � jie skriaud�iami, nes dirbama su kitais ir tai didina skaiciu nemotyvuotu vaiku Mokslo metu pratesimas nesuma�ins kruvio. Ar duos naudos? PO�IURIS VALSTYBEJE

6. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Turinys Kaip atsiranda mokymosi kruviai Ugdymo turini reglamentuojantys dokumentai skatina pritaikyti ugdymo turini pagal mokiniu poreikius Kaip panaudoti atnaujintas Bendrasias programas planuojant ugdymo turini Demesys mokinio poreikiams � galimybe suma�inti mokymosi kruvi.

7. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Kaip mokinys isitraukia i mokymasi? (R.J.Marzano)

8. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Mokiniai, kaip ir kiekvienas �mogus nori mokytis to, kas juos domina ir kas jiems sekasi, kame jie jauciasi stiprus (Changing teaching practices. UNESCO, 2004) Jeigu mokymo(si) med�iaga stimuliuoja mokini, siejasi su jo gyvenimu, patirtimi, mokinys mokosi su malonumu ir nejaucia per didelio kruvio Mokytojai gali to pasiekti leisdami mokiniams i� dalies valdyti savo mokymasi - pasirinkti ko jie nori arba ka jiems reikia i�mokti Tai, kas siejasi su gyvenimu netelpa vieno ar poros dalyku ribose � nyksta dalyku ribos, pletojama ugdymo turinio integracija

9. I� tyrimo �Mokymosi kruviai bendrojo lavinimo mokykloje� ataskaitos (M. Barkauskaite ir kt., 2004)

10. I� tyrimo �Mokymosi kruviai bendrojo lavinimo mokykloje� ataskaitos (M. Barkauskaite ir kt., 2004)

11. I� tyrimo �Mokymosi kruviai bendrojo lavinimo mokykloje� ataskaitos (M. Barkauskaite ir kt.)

12. I� tyrimo �Mokymosi kruviai bendrojo lavinimo mokykloje� ataskaitos (M. Barkauskaite ir kt., 2004)

13. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio dokumentai skatina atsi�velgti i mokiniu poreikius ir pritaikyti mokymo turini Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. (LR �vietimo ir mokslo ministres isakymas 2007 m. gegu�es 23 d. Nr. ISAK-970) Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, 1994-2007 m. Mokiniu pasiekimu ir pa�angos vertinimo samprata (LR �vietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. isakymas Nr. ISAK-256) Mokytoju darbo kokybes vertinimo metodikos

14. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Ugdymo turinio strategijos paskirtis - apibre�ti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus, �vietimo lygmenu funkcijas ir atsakomybe �iame procese, numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 m. prioritetus. Tikslas � pritaikyti ugdymo turini taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir i�gales brestu kaip asmenybe, igytu kompetenciju, butinu tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui �iuolaikineje visuomeneje.

15. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Esmines kompetencijos � rezultatas, kuri turi ir gali pasiekti kiekvienas - tai visu �moniu asmeninei realizacijai, aktyviam pilieti�kumui, socialinei itraukciai, mokymuisi visa gyvenima ir u�imtumui butinos kompetencijos. Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija (2005/0221(COD): komunikavimas gimtaja kalba komunikavimas u�sienio kalbomis matematine kompetencija ir esmines kompetencijos mokslo ir technologiju srityse skaitmeninis ra�tingumas mokejimas mokytis socialines ir pilietines kompetencijos iniciatyvumas ir verslumas kulturinis samoningumas ir rai�ka

16. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Atnaujintos Bendrosios programosProjektai, 2007 Subalansuojama turinio apimtis, suma�inami kruviai: Daugiau demesio skiriama tarpdalykiniams ry�iams siekiant i�vengti pasikartojimu Integracija su gyvenimo praktika � tai, kas artima, idomu, prasminga nesukelia nemalonaus kruvio jausmo Orientuojama i rezultatus (ko mokiniai turi i�mokti), o ne indeli (ko mokyti): Patikslinti mokiniu pasiekimu apra�ai, demesys gebejimams, kompetencijai �inios - tik priemone ugdyti gebejimams ir nuostatoms Pritaikoma diferencijavimui ir individualizavimui - skirtingiems mokiniu poreikiams, galioms ir mokymosi stiliams Bendrais bruo�ais apra�yti mokiniu pasiekimu lygiai Apra�yta dalyko turinio apimtis ir i�skirtas turinio minimumas.

17.  Bendrasias programas sudaro 10 ugdymo turinio sriciu Ugdymo turinio sritis � apima giminingus, integraciniais ry�iais susietus dalykus, kuriu mokydamasis mokinys igyja kompetencija �ioje srityje Dorinis ugdymas (etika, tikyba) Kalbos (gimtosios, valstybine lietuviu, u�sienio) Matematika Gamtamokslinis ugdymas ( pasaulio pa�inimas, gamtos pa�inimas, biologija, chemija, fizika) Socialinis ugdymas (istorija, pilieti�kumo pagrindai , geografija, ekonomika) Meninis ugdymas (daile ir technologijos, muzika, �okis, teatras, integruotas menu kursas) Technologinis ugdymas (daile ir technologijos, technologijos, integruota technologiju programa) Informacines technologijos Kuno kultura Bendruju kompetenciju ugdymas (Integruojamuju programu gaires, prevenciniu programu gaires)

18. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Bendruju kompetenciju ugdymo sritis � naujas, aktualus ugdymo turinys Integruojamuju programu gaires: Mokymasis mokytis � integruojama i visus dalykus Pilieti�kumas � did�iausias demesys integracijai i dorinio ir socialinio ugdymo dalykus, kalbas, mokyklos gyvenima Ekonomika, verslumas � ypac integracija su matematika, geografija, technologiniu ugdymu Skaitmeninis ra�tingumas - integruojama i visus dalykus Darnusis vystimasis (gyvenimo igud�iai)- ypac integracija su gamtos mokslais, doriniu ir socialiniu ugdymu, mokyklos gyvenimu Kulturine kompetencija � did�iausias demesys integracijai i kuno kultura, menais, mokyklos gyvenima

19. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio integravimas � budas sustiprinti mokymosi ir gyvenimo ry�ius Integracijos tikslas - ma�inti, o ne didinti ugdymo turinio apimtis Ugdymo turinio integravimas, tai - mokiniams ir mokyklos bendruomenei aktualiu problemu sprendimas, vertybiniu nuostatu ugdymas yra visos mokyklos gyvenimo dalis projektiniai darbai, integruotos pamokos, renginiai, akcijos, kai keliu dalyku mokytojai integruoja dalyku turini tarpusavyje ir su gyvenimo aktualijomis dalyko turinio susiejimas su pasirinkta mokiniams aktualia integruojamaja ar prevencine programa, kuri atlieka dalyko mokytojas

20. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Bendruju programu struktura (1) Ugdymo srities ivadine dalis I. Bendrosios nuostatos 1. Srities paskirtis II. Tikslas, u�daviniai struktura 2. Tikslas 3. U�daviniai 4. Struktura - veiklos sritys; gebejimai ir nuostatos; kompetencijos matrica III. Programos igyvendinimas: integravimo galimybes, didaktines nuostatos, mokymosi aplinka 5. Integravimo galimybes � tarpdalykine integracija, su integruojamosiomis programomis, gyvenimu 6. Didaktines nuostatos � ugdymo planavimas, organizavimas, mokiniu pasiekimu ir pa�angos vertinimas 7. Mokymosi aplinka � esama ir pageidautina sukurti IV. Dalykas ar ugdymo turinio sritis (pvz., Lietuviu gimtoji kalba, gamtos mokslai): pasiekimai, turinys, vertinimas

21. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo srities struktura 

22. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Bendruju programu struktura (2) 8. Mokiniu gebejimu raida. (Paskirtis - parodyti mokymosi testinuma ir spirali�kuma)

23. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Mokytojas priima sprendimus del: 1. Bendruju programu, mokyklos steigejo bei mokyklos keliamu ugdymo tikslu ir u�daviniu igyvendinimo, pritaikant klases ir atskiru mokiniu poreikiams, ugdymo proceso organizavimo, kad kiekvienas mokinys pagal savo i�gales pasiektu kuo geresniu rezultatu

24. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 I� tyrimo �Mokymosi kruviai bendrojo lavinimo mokykloje� ataskaitos (M. Barkauskaite ir kt.) Skiriasi mokiniu ir mokytoju po�iuris i mokymosi prasme.

25. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Mokytojas priima sprendimus del: 2. Ugdymo proceso planavimo, orientuojantis i mokiniu mokymosi rezultatus, planu derinimo ir aptarimo su kolegomis ir mokiniais; pasirenkamuju kursu ar moduliu programu rengimo ir igyvendinimo valstybes ir mokyklos nustatyta tvarka;

26. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Mokymosi u�daviniai � apibre�ia veikla ir jos rezultatus pamokoje Mokymosi u�daviniai pasako Ko mokiniai i�moks �IOJE pamokoje Kaip ir kokiomis salygomis MOKINIAI parodys, kad i�moko Kaip bus isivertinama, kaip ir u� ka bus vertinama Mokymosi u�daviniai paai�kinami ir aptariami su mokiniais, pateikiami lentoje ar ekrane, nuolat apie juos prisimenama atliekant u�duotis Mokymosi u�daviniai veda i Bendrosiose programose numatytus mokiniu pasiekimus

27. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 8.3, 8.4. ir 8.5. Mokiniu pasiekimai, ugdymo gaires, turinio apimtis, vertinimas

28. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Bendruju programu struktura (3) 8.3.2, 8.4.2 ir 8.5.2. Turinio apimtis (INDELIS - ko ir kiek mokyti ) (Paskirtis � nusakyti ne tik tematika, bet ir kaip placiai, kiek giliai reiketu mokyti(is) Turinio minimumas - matematikos 5-6, 7-8 ir 9-10 klasiu koncentruose, kitu dalyku 7-8 ir 9-10 klasiu koncentruose 8.3.2, 8.4.3 ir 8.5.3 Vertinimas (Paskirtis � apra�yti bendrasias vertinimo nuostatas, bendrais bruo�ais apibre�ti vertinimo rodiklius, kurie rodo patenkinama, pagrindini ir auk�tesniji mokiniu pasiekimu lygi, �r. lentele toliau. Aptarti vertybiniu nuostatu, po�iuriu vertinima)

29. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Mokytojas priima sprendimus del: 5. Mokymasi skatinancios aplinkos kurimo, tinkamo mokymo(si) priemoniu parinkimo ir panaudojimo.

30. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Mokytojas priima sprendimus del: 4. Mokiniu itraukimo i aktyvu mokymasi ir bendradarbiavima, tinkamu mokymosi motyvacijos skatinimo, mokiniu mokymo mokytis: kelti pasiekiamus tikslus, vertinti ir isivertinti, reflektuoti mokymasi, budu parinkimo Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m.

31. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Veiklos, u�duotys, priemones pamokos mokymosi u�daviniams pasiekti (1) Naujos informacijos pateikimo metodai � indelio metodai Pateikimo metodai gali buti labai ivairus stebejimas, skaitymas, klausymas, praktine veikla mokytojas aprupina mokinius med�iaga ir �altiniais, o mokiniai PATYS randa reikiama informacija Naudojamos ivairios technikos: sudaromos mokiniu poros ar grupes, kuriose vienas skaito, o kitas/kiti klauso rodomi paveikslai ir klausiama paklausiama mokiniu, ka jie jau �ino papra�oma su�inoti i� tevu, kaimynu ir kt. Pritaikoma skirtingu poreikiu ir polinkiu mokiniams (bent 3 grupes)

32. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Veiklos ir u�duotys numatytiems pamokos mokymosi u�daviniams pasiekti (2) Praktines veiklos ir u�duociu atlikimo metodai � rezultatu metodai �ie metodai ir veiklos turi padeti mokiniui priimti nauja informacija, suprasti jos prasme ir pritaikyti � pasiekti rezultata Rezultato metodai - ra�ymas, kalbejimas, pie�imas, kurimas, gaminimas Naudojamos ivairios technikos: mokiniai ra�o trumpus ra�inius grupeje kuria plakata; vaidina ir kt. Pritaikoma skirtingu poreikiu ir polinkiu mokiniams (bent 3 grupes)

33. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Mokytojas priima sprendimus del: 3. Mokiniu pasiekimu ir pa�angos vertinimo budu pritaikymo ir vertinimo informacijos panaudojimo mokiniu poreikiams nustatyti ir tolesniam mokymui(si) planuoti, savalaikei pagalbai u�tikrinti; del mokiniu mokymosi rezultatu bei pagalbos aptarimo su mokiniais ir ju tevais

34. Mokiniu �iniu, supratimo ir gebejimu vertinimo rodikliai5-6 klase

35. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25  Vertinimas ir refleksija � kaip pavyko pasiekti pamokos mokymosi u�davinius Mokiniu pasiekimu ir pa�angos vertinimo samprata, 2004 Mokytis padedantis formuojamasis vertinimas Mokiniu vienas kito vertinimas Mokiniu isivertinimas Mokiniu ivertinimas Mokymo ir mokymosi pamokoje aptarimas - refleksija: Ko i�mokome Kas pavyko Ka reikia tobulinti Ka kita karta darysime kitaip

36. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Vertinimas turi padeti mokytis pamokoje � greitas gri�tamasis ry�ys Mokytis padedancio (formuojamojo) vertinimo metodai: Stebejimas Klausymas Sudarymas salygu kalbeti PATIEMS mokiniams Mokiniu darbu per�iurejimas ir aptarimas itraukiant mokinius Klausimai �ie metodai padeda pa�inti mokinius ir tinkamai planuoti ju tolesni mokymasi (Gri�tame i planavima!) �iais metodais renkama informacija apie tai: ka mokiniai jau �ino ir geba ko jie dar ne�ino ir negali padaryti kas juos domina kokia jie turi mokymosi patirti kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka

37. 37 Diagnostinis vertinimas � esamo lygio rodikliai. U�duotys pritaikomos skirtingu poreikiu ir polinkiu mokiniams (bent 3 lygiai) Diagnostinio vertinimo budai: Mokiniai dirbdami individualiai, poromis ir/ar grupemis u�ra�o, ka jau �ino ta tema, kurios mokymasi norima testi, parengia pristatymus U�duodami klausimai, i kuriuos atsakoma individualiai ir/ar dirbant grupemis Kontroliniai darbai Testai Kurybines u�duotys

38. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Mokyklos administracija priima sprendimus del: valstybes reglamentuojamo ir mokyklos steigejo teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir igyvendinimo atsi�velgiant i mokiniu ir mokyklos bendruomenes poreikius, mokytoju patirti bei turimus i�teklius; ugdymo planavimo, ugdymo proceso organizavimo, mokiniu pasiekimu ir pa�angos vertinimo, vertinimo informacijos panaudojimo tvarkos; vertinimo informacijos kaupimo ir analizavimo, tobulintinu ugdymo turinio sriciu nustatymo, bendruomenes itraukimo i ugdymo turinio procesa;

39. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Ugdymo turinio formavimo, igyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m. Mokyklos administracija priima sprendimus del: galimybiu sudarymo 9-12 klasiu mokiniams pasirinkti ugdymo turini pagal savo interesus, poreikius ir mokyklos galimybes; salygu sudarymo mokytojams bendradarbiauti ir kurti aktyvu mokymasi skatinancia aplinka; del mokyklos ugdymo planu ir tvarkara�ciu derinimo, aprupinimo vadoveliais ir kitomis mokymo(si) priemonemis, mokytoju kvalifikacijos tobulinimo; mokytoju atsiskaitymo apie ugdymo proceso eiga, mokiniu mokymasi ir rezultatus mokyklos administracijai; bendradarbiavimo su mokiniu tevais ir informacijos teikimo; vietos bendruomenes informavimo.

40. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Atnaujintu Bendruju programu projektu sklaida, tvirtinimas ir igyvendinimas Projekta parenge �PC ugdymo turinio specialistai kartu su �MM ministres isakymu patvirtintomis mokytoju ir universitetu destytoju grupemis Projektui pritare dalykines ekspertu komisijos Projektas skelbiamas tinklalapyje www.pedagogika.lt nuo 2007 m. prad�ios, gauta pastabu ir pasiulymu Prie� spausdinant projektai aptarti mokytoju asociacijose, konferencijose, seminaruose �iuo metu rengiama apie 400 konsultantu projekto aptarimui mokyklose, metodiniuose rateliuose Bendruju programu projektai tvirtinami 2008 m. Atnaujintos Bendrosios programos pradedamos igyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 klasese 2008 rugsejo 1 d.

41. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Kaip pasiekti, kad ma�etu mokymosi kruvis, o mokinys pasiektu kuo geresniu rezultatu? Planuojant mokyma ir mokant vadovautis bendruju programu reikalavimais, o ne laikytis nuostatos, kad reikia �i�eiti� vadoveli ar �u�pildyti� pratybu sasiuvini Skirtingiems mokiniams skirti pritaikytas u�duotis, kad jos padetu u�pildyti mokinio asmeniniu pasiekimu spragas butu nei per sunkios, nei per lengvos butu idomios, prasmingos, itraukiancios Daugiau demesio skirti mokiniu mokymuisi mokytis Pletoti mokytis padedancio vertinimo praktika Daugiau demesio skirti mokymo ir mokymosi refleksijai Sukurti mokymasi skatinancia aplinka mokykloje ir klaseje

42. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 Apibendrinimas Mokymas klausiant yra geriau negu mokymas sakant. Ie�kodami atsakymu mokiniai turi prie�asti dometis, mokytis ir tobulinti turima patirti. Mokytojo klausimai turi skatinti mokinius ne tik prisiminti ir suprasti, bet ir parodyti auk�tesnius gebejimus: pagristi atsakyma, vertinti skirtingus po�iurius ir galimybes, pateikti privalumus ir trukumus. Mokiniams turi buti skiriamos kurybinio mastymo reikalaujancios u�duotys. Mokiniai patys turi priimti sprendimus, susiformuoti nuomone, butina juos itraukti i projektavima ir kuryba.

43. Parenge dr. E.Motiejuniene, �PC, 2007-10-25 DEKOJU U� DEMESI!