SOCIALINĖS GLOBOS VAIKUI UŽTIKRINIMAS

1. SOCIALINĖS GLOBOS VAIKUI UŽTIKRINIMAS

2. Socialinės paramos tikslai • Vienas pagrindinių socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Todėl ir šeimoms bei vaikams yra mokamos socialinės išmokos ir teikiamos socialinės garantijos bei lengvatos. • Valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos pašalpos bei mažas pajamas turinčioms šeimoms teikiama parama įvertinus jų pajamas.

3. Parama šeimoms • Nuo 2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui,  šalyje pradėta įgyvendinti vieninga pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistema, pagal kurią socialinė parama skiriama ne tik atsižvelgiant į šeimos pajamas, bet ir į turimą turtą. • Siekiant kompleksiškai reformuoti valstybinių pašalpų šeimoms sistemą bei garantuoti socialinį saugumą visoms vaikus auginančioms šeimoms, 2004 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (Žin., 2004, Nr. 88-3208). • Siekiant paremti šeimas, auginančias mokyklinio amžiaus vaikus, bei užtikrinti sveikos mitybos reikalavimus atitinkantį vaikų maitinimą, 2006 m. birželio 13 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2755).

4. Valstybė imasi priemonių ir apsaugo vaiką vadovaudamasi šiais kriterijais: • jei vaikas patiria fizinę žalą ar išnaudojimą, jei patiria žalą dėl suaugusiųjų, tėvų, globėjų ar specialistų veiklos ar neveikimo arba yra pakankama rizika, kad tokia žala bus padaryta; • jei vaikas patiria seksualinę prievartą ar išnaudojimą dėl suaugusiųjų asmenų veiklos ar neveikimo arba yra tokia rizika; • jei nesuteikiama medicinos pagalba dėl suaugusiųjų veiklos ar neveikimo; • jei vaikas yra patyręs emocinį smurtą, išnaudojimą ar apleistumą, kuris pasireiškia vaiko elgesiu, o suaugusieji neieško paramos gauti tokią pagalbą arba atsisako suteikti vaikui paslaugas; • jei vaikui ribojamos galimybės pasiekti įstatymų nustatytą išsilavinimo cenzą.

5. Vaiko apsaugos poreikius įvertina vaiko gerovės specialistai • socialiniai darbuotojai, • Socialiniai pedagogai • psichologai, • medikai, • teisininkai • kiti tam pasirengę asmenys.

6. Teismai • Teismuose vaiko apsaugos specialistai privalo dalyvauti kaip vaiko gerovės ir teisių apsaugos atstovai. Nukentėjusiam vaikui garantuojama gynyba. • Vaiko patirtą skriaudą įvertina socialiniai darbuotojai, medikai ar psichologai, turintys specialų pasirengimą. Siekiant išvengti vaiko pakartotinio traumavimo, suteikiamos specialios patalpos ir paslaugos.

7. Smurtas • Smurto prieš vaiką atveju iš šeimos iškeliamas ne vaikas, bet smurtautojas. • Patyrusiam smurtą vaikui sudaromas vaiko apsaugos planas ir suteikiama visavertė pagalba, apimanti socialines, medicinos, reabilitacijos ir juridines paslaugas. Šeimos nariams teikiamos socialinės ir juridinės paslaugos. • Į apsaugos sistemą patekusiam vaikui priskiriamas socialinis darbuotojas, į kurį vaikas galėtų bet kada kreiptis, gauti moralinę ir socialinę pagalbą. Darbuotojas, atsižvelgdamas į vaiko saugumo poreikius, turi planuoti ir įvertinti teikiamas paslaugas. • Smurtautojams, be baudžiamųjų ir kontroliuojamųjų priemonių, kuriamos ir terapinės paslaugos. • Planuojama veikla mažinti smurto pasireiškimą visuomenėje ir šeimoje.

8. Skurdas • Skurdas negali būti vaiko atskyrimo nuo šeimos priežastis, todėl kenčiančiam nuo skurdo vaikui teikiami visi įmanomi visuomenės ištekliai. Ekonominių krizių metu daugiausia dėmesio skiriama vaiko ir šeimos programoms. • Valstybė garantuoja vaiko teisę augti savo šeimoje planuodama ir teikdama paslaugas šeimai, kuri patiria sunkumų prižiūrėdama vaiką. • Vaikas iš šeimos gali būti paimtas tik tuo atveju, jeigu išnaudotos visos galimybės padėti tiek šeimai, tiek pačiam vaikui. Kritiniais atvejais sutelkiamos valstybės ir vietinių bendruomenės tarnybų pastangos padėti vaikui ir šeimai įveikti sunkumus.

9. Pagalba vaikui • Organizuojant pagalbą vaikui, pirmiausia remiamasi vaiko natūraliu paramos tinklu. • Esant būtinybei paimti vaiką iš biologinės šeimos, valstybė per savo įgaliotą instituciją organizuoja pakeičiamąją globą, laikydamasi šių prioritetų: • grąžinimas į biologinę šeimą; • įvaikinimas; • ilgalaikė globa.

10. Globa • Nustačius vaikui bet kurios formos globą, jo atstovas pagal įstatymą yra valstybės įgaliota institucija, kuri kontroliuoja vaiko globos kokybę ir tęstinumą. Per savo įgaliotą instituciją valstybė organizuoja paslaugų sistemą, kai vaikui nustatyta pakeičiamoji globa: • vaiką atskyrus nuo tėvų ir sudarant bei periodiškai pertvarkant jo globos planą, atsižvelgiama į vaiko ir jo tėvų nuomonę, jų religiją, rasę, kultūrą ir kalbą; • socialinės paslaugos įvaikinimo srityje apima: įvaikinimo populiarinimą Lietuvoje, įtėvių paiešką, pasirengimo būti įtėviais įvertinimą, jų mokymą bei paslaugų teikimą šeimai po įvaikinimo; • socialinės paslaugos vaiką globojančioms šeimoms apima: globojančių šeimų paiešką, pasirengimo būti globėjais įvertinimą, mokymą, priežiūros ir pagalbos teikimą periodiškai organizuojant tęstinius mokymus bei globos įvertinimą;

11. Globa • socialinės paslaugos globojamo vaiko šeimai apima: vaiko globos planavimą atsižvelgiant į jo poreikius, jo interesų atstovavimą bei pagalbos tėvams teikimą siekiant pašalinti globos steigimo priežastis. Grąžinant vaiką tėvams, organizuojamas laikinas šeimos stebėjimas ir pagalba. • Nustatomi terminai peržiūrėti vaiko globos planus sprendžiant, ar vaiką grąžinti į šeimą, ar įvaikinti, ar pratęsti globą. Vaikas, kuris gali būti globojamas šeimoje ar įvaikinamas, negali būti nuolatinai globojamas institucijose.

12. Globa • Visų formų globa organizuojama taip, kad vaikas augtų aplinkoje, artimiausioje natūraliai šeimai. Tik tokioje aplinkoje vaikas gali pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir kurti šeimą. • Organizuojant vaiko globą, laikomasi vaiko globos pastovumo principo, suprantant jį kaip pastovios vaiko saugios gyvenamosios aplinkos, susijusios su vaiko tapatybe, sukūrimą. Todėl netoleruojamas vaiko globos vietos pakeitimas, jei tai nėra susiję su vaiko teisių gynimu ir įgyvendinimu. • Civiliniame kodekse numatytiems vaiko globos tikslams pasiekti suplanuojamos ir įstatymiškai įtvirtinamos socialinės paslaugos. • Vaiko globos išlaidos, vaikui esant globėjo šeimoje, paskirstomos į: pinigus vaikui, globėjui ir socialinėms paslaugoms.

13. VAIKŲ GLOBOS ĮSTAIGOS • Institucinės globos prireikia vaikams, netekusiems tėvų globos ir neatsiradus globėjams, kurie sutiktų vaiką globoti savo šeimoje. Vilniuje šiuo metu yra valstybiniai ir nevyriausybinių organizacijų įsteigti globos namai. Valstybinėms globos įstaigoms priskiriami: kūdikių namai, ketveri vaikų globos namai, dvi internatinės mokyklos, dvi specialiosios internatinės mokyklos (čia gyvena ir mokosi vaikai su sutrikusia raida), Vilniaus miesto vaikų pensionas, specialaus ugdymo internatinės mokyklos (sutrikusios klausos, kurčiųjų ir neprigirdinčių bei aklųjų ir silpnaregių). Įvairios nevyriausybinės organizacijos įsteigė šiuos globos namus: katalikių moterų sąjungos vaikų globos namai, mergaičių prieglauda ir trumpalaikės vaikų globos centras, Visų šventų parapijos laikinos globos namai, „Visos Lietuvos vaikai" globos namai, globos namai „Atsigręžk į vaikus", Vilniaus „SOS vaikų kaimas", šv. Jono kongregacijos sodybos Trakų rajone, kuriose gyvena ir mokosi berniukai, ir t.t.

14. Kaip vaikas patenka į globos namus? • abu tėvai arba vieniša motina atsisako ką tik gimusio vaiko, • tėvai nesugeba ar tiesiog nemoka jų prižiūrėti, • Šiais ir kitais atvejais Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gindama vaiko teises ir interesus, steigia institucinę vaiko globą. • Kitos globos steigimo priežastys – tėvų girtavimas, fizinė ar seksualinė prievarta prieš vaiką. • Į internatines mokyklas dauguma vaikų patenka pačių tėvų prašymu. Jis motyvuojamas tuo, kad tėvai neturi darbo, neretai gyvena nuomojamame bute, dažnai keičia gyvenamąją vietą ir dėl to nukenčia vaikų mokslai. Todėl pagal dar nuo 1994 metų tebegaliojantį nutarimą, vaikams internatuose skiriamas visiškas (kai vaikai faktiškai yra netekę tėvų globos) arba dalinis išlaikymas. • Į nevyriausybinių organizacijų globos namus vaikai patenka ir iš gatvės, ir iš šeimų, ir pačių tėvų prašymu. Skiriasi apmokėjimo tvarka. • Nevyriausybinės organizacijos išsilaiko iš savo steigėjų ir rėmėjų lėšų. • Kiekvienam vaikui, laikinai ar nuolatos gyvenančiam nevyriausybinės organizacijos įsteigtuose globos namuose, mokama pašalpa (globojamo vaiko pašalpa, kuri lygi 520 lt). Į pašalpos sumą įskaičiuojami iš tėvų priteisti alimentai, o jeigu tėvai yra mirę, pensija netekus maitintojo.

15. Apsauga nuo smurto • Valstybė pripažįsta vaiko ir suaugusiųjų lygias teises į apsaugą nuo smurto. Visuomenė yra skatinama netaikyti fizinių bausmių vaikui. Tėvai yra mokomi, kaip disciplinuoti vaiką nenaudojant smurto. Įstatymu uždraudžiama naudoti fizines bausmes kaip disciplinos priemonę. • Specialistai, dirbantys su vaiku, mokomi, kaip atpažinti smurtą patyrusį vaiką, ir yra įstatymo įpareigoti pranešti apie smurtą patyrusį vaiką institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą. Jeigu specialistai nepraneša apie smurtą, jiems taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.

16. Apsauga nuo smurto • Vaikas – smurto auka ar pažeidęs įstatymus yra apsaugomas nuo jo tapatybės viešinimo žiniasklaidoje. Žurnalistai jo neklausinėja, nepateikia filmuotos ar fotografuotos medžiagos, kuri leistų vaiką atpažinti. • Vaikas, augantis šeimoje, patiriančioje sunkumų prižiūrint vaiką, yra apsaugomas nuo viešinimo žiniasklaidoje, dažnai tokias šeimas smerkiančioje ir atstumiančioje. Viešai rodoma nepagarba vaiko tėvams psichologiškai žaloja vaiką. Nevartojamos sąvokos, žeminančios vaiko ar šeimos orumą.

17. Sveikatos apsauga • Vaikui užtikrinama gera sveikatos priežiūra. Daug dėmesio skiriama vaiko sveikatinimo programoms. Tam kuriamos ir įgyvendinamos nacionalinės strategijos ir programos: • užtikrinančios vaiko fizinės, socialinės, emocinės ir pažintinės raidos galias; • suteikiančios galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką; • padedančios užkirsti kelią žalingų įpročių atsiradimui, alkoholio, narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimui;

18. Sveikatos apsauga • suteikiančios galimybę gauti būtinas žinias apie reprodukcinę sveikatą; • vaiko psichikos sveikatai gerinti, padedančios vaikui įveikti elgesio ir emocijų sutrikimus. • Siekiant užtikrinti neįgalaus vaiko integraciją į visuomenę, telkiamos bendros visų žinybų pajėgos. Tokiam vaikui ir jį prižiūrintiems asmenims turi būti užtikrinamos visavertės, tinkamos kokybės sveikatos priežiūros (įskaitant psichologinę pagalbą vaikui ir jo šeimos nariams), ugdymo ir socialinės paslaugos.

19. Vaikui, kuriam nustatyta globa ar rūpyba (globojamam šeimoje, šeimynoje, nevyriausybinėje, valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje)): • kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, nevyriausybinėje, valstybinėje ar savivaldybės vaikų globos institucijoje (įstaigoje), jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama4 bazinių socialinių išmokų dydžio (520 Lt) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui (alimentai), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio. • kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimynoje jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama8 bazinių socialinių išmokų dydžio (1040 Lt) globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui (alimentai), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 8 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio. • Jeigu globojamas vaikas išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (260 Lt) išmoka per mėnesį.

20. Globos (rūpybos) išmoka neskiriama, jei vaikas yra sulaikytas, suimtas, atlieka bausmę, paskelbta jo paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu, bei, jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

21. Dokumentai, reikalingi išmokai gauti: • 1. prašymas;  2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje); 3. vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), gimimo liudijimas arba asmens tapatybės dokumentas;4. dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);5. kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai).

22. Be to, tais atvejais, kai globa nustatoma vaikui, kuriam dar nėra sukakę pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka gimus vaikui už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta, ši  11 bazinių socialinių išmokų dydžio (1430 Lt) vienkartinė išmoka skiriama vaiko globėjui. •  Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.kiekvienam šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų globojamam vaikui skiriama išmoka vaikui tokia pačia tvarka, kaip ir šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų šeimos auginamam vaikui (žr. skyrių „Besilaukiančioms kūdikio moterims ir vaikus auginančioms šeimoms“). 

23. Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo: • skiriama75 bazinių socialinių išmokų dydžio (9750 Lt) vienkartinė išmoka įsikurti. Ši išmoka grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

24. Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti, sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už nuomojamojo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti ar rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims,vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, žemės sklypui įsigyti. • Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama, jei asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą)  valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje ir jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

25. Kas mėnesį mokama4 bazinių socialinių išmokų dydžio (520 Lt) globos (rūpybos) išmoka, jeigu šis asmuo toliau mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą, taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, kaip iki asmeniui sukanka 24 metai. Ši išmoka neskiriama ir nemokama asmenims, daugiau kaip du kartus įstojusiems į tos pačios mokyklų grupės mokyklą. • Kai asmuo gauna našlaičio pensiją ir (arba) periodinę išmoką jo išlaikymui (alimentus), globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžių ir šių išmokų dydžio.

26. Gaunantis globos (rūpybos) išmoką asmuo turi teisę gauti stipendiją pagal mokymosi rezultatus ar socialinę stipendiją. • Jeigu asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo lavinimo mokyklos (centro) ar profesinės mokyklos (profesinio rengimo centro) bendrabutyje, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžių (260 Lt) išmoka per mėnesį.

27. Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų, globėjų (rūpintojų) arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo. • Dėl išmokų reikia kreiptis: • - į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima - į savivaldybę, kurioje gyvenama; • - jei vaikas globojamas šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje (įstaigoje), dėl išmokų skyrimo reikia kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje šeimyna ar vaikų globos institucija (įstaiga) įregistruota; • - jei asmuo mokosi profesinėje mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje, dėl išmokų skyrimo reikia kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra mokykla.

28. Literatūra • VAIKO GEROVĖS VALSTYBĖS POLITIKOS KONCEPCIJA, 2003 • Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme Nr. I-621 (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208); • Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme Nr. XI-537 (Žin., 2009, Nr. 152-6820); • Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801  (Žin., 2004, Nr.100-3724); • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986; 2006, Nr. 111-4236; 2007, Nr. 69-2759; 2008, Nr. 77-3046; Nr. 89-3578; 2009, Nr. 159-7268).