Tyrimo vykdytojai : Liongina Juozaitienė,

1. ŠIAULIŲ APYGARDOS GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS ANTRINĖS TEISINĖS PAGALBOS TARNYBOS PASLAUGAS Tyrimo vykdytojai: Liongina Juozaitienė, Šiaulių universitetas, Socialinių mokslų fakultetas; Sigitas Balčiūnas, Šiaulių universitetas, Socialinių tyrimų mokslinis centras Šiauliai, 2007 m.

2. Įvertinti tikslinių paslaugų gavėjų grupių ir plačiosios visuomenės informuotumo apie antrinę teisinę pagalbą situaciją, informacijos kanalų efektyvumą, sužinoti gyventojų nuomonę apie paslaugos organizavimą ir kokybę Tyrimo tikslas Tyrimo geografija: Šiaulių miestas, Šiaulių, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Telšių rajonai

3. Tyrimai • Šiaulių teisminės apygardos gyventojų informuotumo apie antrinę teisinę pagalbą tyrimas. Tyrimo metodas – apklausa raštu. N=864 • Asmenų, dirbančių socialinės paramos srityje, informuotumo ir pasirengimo teikti šią informaciją gyventojams tyrimas. Tyrimo metodas – telefoninė apklausa.N=83 • Informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą savivaldybių interneto puslapiuose tyrimas. Tyrimo metodas – dokumentų analizė. N=10

4. GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

5. Klausimyno „Gyventojų informuotumas apie nemokamą teisinę pagalbą“ struktūra

6. Tyrimo imtis (proc.)(socialinė charakteristika)N=864

7. Gyventojų informuotumo apie pirminę teisinę pagalbą lygis Ar žinote, kur Jūsų rajone teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos (pirminė teisinė pagalba)? Kaip Jūs manote, kokios savivaldybės gyventojų grupės gali gauti nemokamą teisinę konsultaciją (pirminę teisinę pagalbą)?

8. Gyventojų informuotumo apie antrinę teisinę pagalbą lygis Ar Jūs žinote, kokiais atvejais teikiama antrinė teisinė pagalba (nemokamas advokatas, kompensuojamos teismo išlaidos)? Ar Jūs žinote, kur gyventojai turi kreiptis, kad jiems būtų suteikta antrinė teisinė pagalba?

9. Gyventojų informuotumas apie tai, kur reikėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos

10. Respondentų žinios apie įstaigos „Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“ veiklą pagal savivaldybes Apie Tarnybos veiklą bent šiek tiek žino 12 proc. gyventojų

11. Apie valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą (nemokamą advokato paslaugą) bent šiek tiek yra girdėję apie 70 proc. respondentų Mažiausiai apie antrinę teisinę pagalbą informuoti: • vyresnio amžiaus asmenys, • žemo išsilavinimo asmenys, • pensininkai, darbininkai, • skurdžiausiai gyvenantys asmenys.

12. Informacijos apie antrinę teisinę pagalbą šaltiniai (proc.)

13. Kur tikslinga skelbti informaciją apie pirminę ir antrinę teisinę pagalbą, kad žmonėms ji būtų naudinga ir prieinama? (proc.)

14. Keletas faktų • Vyresnio amžiaus gyventojai, daugiau nei kiti, mano, kad informaciją tikslinga skelbti radijo laidose, vietiniuose laikraščiuose, asmenys iki 25 m. – internete; • Kaimo vietovių gyventojai, labiau nei miestiečiai, informaciją apie ATP norėtų matyti seniūnijose, savivaldybėse; • 83 proc. respondentų mano, kad pagalbą teikiančioms institucijoms yra tikslinga organizuoti susitikimus su gyventojais.

15. Respondentų nuomonė apie teisinės pagalbos paslaugų kokybę ir organizavimą

16. Respondentų nuomonė apie advokatų darbą (proc.)

17. Nors advokatas ir nemokamas, vis tiek jam teks duoti pinigų, jei nori, kad rimtai žiūrėtų į “tvarkomą reikalą“ Socialinis sluoksnis pagal turtą ir gaunamas pajamas

18. Keletas faktų • Kritiškiausiai advokato darbo ir jo finansavimo atitiktį vertina vyresnio amžiaus respondentai, pensininkai; • Advokato požiūrį į klientą kritiškiausiai vertina žemės ūkio darbuotojai, pensininkai; • Šiek tiek palankiau advokatų darbą vertina asmenys, kurie patys ar jų artimieji pasinaudojo ATP, bei aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai.

19. Respondentų nuomonė apie teisinės pagalbos paslaugų organizavimą

20. Keletas faktų • Vyresnio amžiaus respondentai, labiau nei kiti, pabrėžia įstatymų netobulumą; • Korupcijos galimybę, ATP procedūros biurokratizmą dažniau nurodo pensininkai, bedarbiai, žemės ūkio darbuotojai; • Asmenys, pasinaudoję ATP, nemokamos pagalbos teikimo organizavimą vertina šiek tiek palankiau nei kiti.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos poreikis Ar šiuo metu Jūs, Jūsų artimieji turėtumėte klausimų, kuriems išsiaiškinti reikėtų nemokamos teisinės konsultacijos (pirminės teisinės pagalbos)? Ar Jūs, Jūsų artimieji planuojate artimiausiu metu kreiptis dėl nemokamų advokato paslaugų (antrinės teisinės pagalbos)?

22. Šiaulių regiono seniūnijų socialinių darbuotojų informuotumo ir pasirengimo teikti informaciją apie antrinę teisinę pagalbą tyrimas Telefoninė apklausa (N=83)

23. Keletas faktų • 55 proc. soc. darbuotojų turi patirties padedant gyventojams teisinę pagalbą gauti; • 80 proc. teikiama pagalba dažniausiai apsiriboja gyventojų informavimu; • Socialiniai darbuotojai nurodo, kad nemokamų advokato paslaugų seniūnijoje reikėtų nuo 0 iki 20 atvejų (vidutiniškai 4 atvejai).

24. Socialinių darbuotojų nuomonė apie kliūtis, trukdančias gyventojams pasinaudoti nemokama antrine teisine pagalba (proc.) N=83

25. Seniūnijos nėra pakankamai pasirengusios padėti gyventojams gauti antrinę teisinę pagalbą • Vaizdinės informacijos apie TP (lankstinukų, skelbimų) nėra 20 proc. seniūnijų; • Socialiniai darbuotojai žino daugiau informacijos apie ATP nei kiti gyventojai. Tik 5 proc. nežino, kur reikėtų kreiptis, 28 proc. žino apytiksliai; • Savo žinias vertina nepakankamai. Tik 50 proc. jų teigia, kad yra pasirengę informaciją apie ATP tinkamai perteikti gyventojams.

26. Informacijos apie teisinę pagalbą Šiaulių regiono valstybinių įstaigų ir organizacijų tinklalapiuose tyrimas Tinklalapiai buvo peržiūrimi 2007 m. spalio mėnesio 24-30 dienomis

27. 3 proc. respondentų (daugiausia tarnautojai) yra pastebėję informaciją apie teisinę pagalbą savivaldybės puslapiuose, tačiau net 20 proc. mano, kad jos skelbimas šiuose puslapiuose būtų tikslingas • Savivaldybių interneto svetainėse informacijos apie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra mažai. Tokia informacija dažniausiai apsiriboja tipiniu apibrėžimu ir nuorodomis į internetinį puslapį www.teisinepagalba.lt. Šiaulių miesto, Mažeikių bei Telšių rajonų savivaldybės informacijos apie ATP nepateikia; • Vietinės savivaldos tinklalapiuose informacija ne tik apie valstybės ir savivaldybės teikiamas išmokas, bet ir apie viešąsias paslaugas yra būtina, nepriklausomai nuo to, kas šią paslaugą teikia.

28. IŠVADOS

29. 1 IŠVADA • Daugiau nei pusė apklaustų respondentų nesidomėjo nemokamą teisinę informaciją reglamentuojančiais įstatymais ir šios pagalbos galimybėmis.

30. 2 IŠVADA • Informacija apie teisinę pagalbą tikslingai domisi ne tie, kuriems iš esmės ši pagalbos sistema ir buvo kuriama, t. y., žemesnį socialinį statusą turintys, socialinės atskirties grėsmes jaučiantys asmenys, bet respondentai, užimantys aukštesnę padėtį visuomenėje.

31. 3 IŠVADA • Gyventojų informuotumo apie pirminę teisinę pagalbą lygis nėra aukštas. Informaciją apie tai, kur rajone/mieste yra teikiamos nemokamos teisinės konsultacijos, žino tik pusė respondentų, o kad šias konsultacijas gali gauti visi savivaldybės gyventojai – žino tik 62 proc. respondentų.

32. 4 IŠVADA • 27 proc. asmenų, kuriems ar jų artimiesiems buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, bet nesuteikta antrinė, visiškai nieko nežino apie pastarąją. Valdininkai neinformuoja galimų vartotojų apie kitas paslaugas, kurios gyventojams gali būti reikalingos ar naudingos.Gali būti, kad valdininkai tiesiog nemano, jogsuteiktitokią informaciją yra jų pareiga, informavimas traktuojamas kaip specializuota užduočių ar funkcijų grupė.

33. 5 IŠVADA • Neigiamai vertinama ir teisinių institucijų informacijos sklaida apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Iš dalyvavusių teismuose net apie 40 proc. neturi informacijos šiuo klausimu.

34. 6 IŠVADA • Gyventojai mažai informuoti apie antrinę teisinę pagalbą. Apie antrinės teisinės pagalbos teikimą gerai žino 2-5 proc. gyventojų.Tik 2 proc. gyventojų mano, kad informacijos jiems pakanka. Labiausiai informacijos trūksta vyresnio amžiaus gyventojams, pensininkams.

35. 7 IŠVADA • Gyventojai neužfiksuojaŠiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip antrinę teisinę pagalbą teikiančios įstaigos, pavadinimo. Apie Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nieko negirdėjo apie 70 proc. gyventojų, 9 proc. šiek tiek žino, ką ši įstaiga veikia, 3 proc. gerai žino.

36. 8 IŠVADA • Apie 50 proc. respondentų domintų informacija apie antrinės teisinės pagalbos sąlygas ir galimybes. Tokia informacija labiau domintų vidutinio amžiaus žmones (25-60 m.), gyvenančius mieste, turinčius aukštesnį išsilavinimą. Akivaizdu, kad susidomėjimas informacija nepriklauso nuo turtinės padėties: šiuo klausimu nėra skirtumo tarp potencialių paslaugos gavėjų ir kitų gyventojų.

37. 9 IŠVADA • Dominuoja neigiamas respondentų požiūris į advokatų darbo ir jų gaunamo atlyginimo santykį, advokatų darbą apskritai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Per 80 proc. respondentų mano, kad advokato darbas neatitinka gaunamo atlyginimo, 70 proc. respondentų mano, kad advokatai “iš aukšto žiūri” į nemokamos pagalbos besikreipiančius žmones, 62 proc. respondentų mano, kad nemokamą pagalbą dažniausiai teikia mažai kvalifikuoti advokatai.

38. 10 IŠVADA • Respondentai kritiškai žiūri į daugelį nemokamos teisinės pagalbos organizavimo dalykų. Apie 65 proc. kritiškai vertina valstybės pastangas tobulinti teisinės pagalbos sistemą įstatymų leidimo srityje, 63 proc. mano, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra labai biurokratizuotas.

39. 11 IŠVADA • Apie pusęsocialinių darbuotojų turi patirties padedant gyventojams gauti teisinę pagalbą, tačiau dažniausiai ši patirtis apsiriboja gyventojų informavimu. Svarbiausios kliūtys gyventojams gauti teisinę pagalbą, respondentų nuomone, yra: žmonės nesupranta įstatymų, nesusigaudo informacijos gausybėje ir neturi pinigų kelionėms.

40. 12 IŠVADA • Neabejotiną poreikį pirminei teisinei pagalbai išreiškė 25 proc. gyventojų, o antrinei teisinei pagalbai - 7 proc. Daugiau nei kitos gyventojų grupės tokios pagalbos kreiptųsi 40-60 metų gyventojai ir turintieji vidurinį išsilavinimą, žemės ūkio darbininkai ir bedarbiai.

41. 13 IŠVADA • Savivaldybių interneto svetainių analizė atskleidė, kad informacijos apie valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra labai mažai. Dėl informacijos stokos virtualioje erdvėje mažėja gyventojų informuotumas bei žinios apie jų teises.

42. PASIŪLYMAI

43. 1 PASIŪLYMAS • Daugiau informacijos reikėtų teikti vietiniuose laikraščiuose. Pažymėtina, kad tokia informacija laikraštyje neturėtų apsiriboti vien skelbimu ar užsakomuoju straipsniu, kuriame teikiamas paaiškinimas. Informacija būtųefektyvesnė, jei būtų aprašomipavyzdžiai, kai žmonės, sėkmingai pasinaudoję valstybės teikiama pagalba, išsprendė savo problemas.

44. 2 PASIŪLYMAS • Teikiant antrinės teisinės pagalbos paslaugas svarbu skleisti teigiamą patirtį ir formuoti visuomenėje pozityvų Tarnybos įvaizdį, kad būtų didinamas žmonių pasitikėjimas valstybės garantuojamomis teisinėmis paslaugomis. Būtina keisti gyventojų nuostatą dėl kritiško požiūrio į valstybės teikiamą teisinę pagalbą.

45. 3 PASIŪLYMAS • Mažas pajamas turintiems gyventojams informaciją teikti jiems lengviausiai prieinamose vietose - darbo biržoje, socialinės paramos skyriuose, seniūnijose ir kt.

46. 4 PASIŪLYMAS • Darbo organizavimas vieno langelio principugalėtų būti viena iš priemonių, padėsiančių priartinti teisinę pagalbą prie gyventojų, žinybiškai neatskiriant pagalbos rūšių. Tokiu būdu sumažėtų ir biurokratinių kliūčių tvarkant pagalbai reikalingus dokumentus.

47. 5 PASIŪLYMAS • Skatinti seniūnijų bendradarbiavimą su teisinę pagalbą teikiančiais advokatais (seniūnijų darbuotojai turėtų šių advokatų kontaktus, advokatų darbo grafikus).

48. 6 PASIŪLYMAS • Skatinti Tarnybos darbuotojų, kitų teisinę pagalbą teikiančių institucijų atstovų susitikimus su gyventojais. 83 proc. respondentų, o kaimuose - net 90 proc. pageidavo, kad informaciją apie nemokamą teisinę pagalbą jie gautų susitikimuose su gyventojais, ji būtų pateikiama suprantamai, ne biurokratine kalba.

49. Ačiū už dėmesį