Intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdų taikymas Lietuvoje

1. Intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdų taikymas Lietuvoje dr. Ramūnas Birštonas Mykolo Romerio universitetas 2010 m. lapkričio 3-4 d.

2. Kas yra intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas? 9)...Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai vis dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu. Didėjant naudojimuisi internetu, neteisėti produktai išplatinami akimirksniu visame pasaulyje. 17) Šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo

3. Konkuruojanti įmonė gamina/importuoja ir prekiauja saugomais INT objektais • Piratinių prekių platinimas • Muzikos kūrinių viešas paskelbimas negavus licencijos • Dalijimasis rinkmenomis • Visos knygos atgaminimas reprografijos būdu • Vienkartinis neteisėtai internete paskelbtos kūrinio kopijos atgaminimas

4. Intelektinės nuosavybės gynimo būdų teisinis reglamentavimas • Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis) • 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo • Kiti tarptautiniai ir ES teisės aktai

5. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme nustatyti gynimo būdai 1) teisių pripažinimas 2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus 3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala 4) pažeistų asmeninių neturtinių teisių atkūrimas (įpareigojimas padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu) 5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu išieškojimas (galimybė išieškoti iki 2 kartų didesnį atlyginimą) 6) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, atlyginimas 7) neturtinės žalos atlyginimas 8) kompensacijos sumokėjimas 9) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas 10) atkuriamųjų priemonių taikymas 11) teismo sprendimo paskelbimas

6. Patentų įstatyme nustatyti gynimo būdai 1) teisių pripažinimas 2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus 3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala 4) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, atlyginimas 5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi išradimu išieškojimas (galimybė išieškoti iki 2 kartų didesnį atlyginimą); 6) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas 7) atkuriamosios priemonės 8) teismo sprendimo paskelbimas 9) patento pažeidimo fakto nebuvimo nustatymas

7. Prekių ženklų įstatyme nustatyti gynimo būdai 1) teisių pripažinimas 2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus 3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala 4) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, atlyginimas 5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi prekių ženklu išieškojimas (galimybė išieškoti iki 2 kartų didesnį atlyginimą); 6) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas 7) atkuriamosios priemonės 8) teismo sprendimo paskelbimas

8. Dizaino įstatyme nustatyti gynimo būdai 1) teisių pripažinimas 2) įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus 3) uždraudimas atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala 4) turtinės žalos, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, atlyginimas 5) atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi dizainu išieškojimas (galimybė išieškoti iki 2 kartų didesnį atlyginimą); 6) pažeidėjo gautos naudos išreikalavimas 7) atkuriamosios priemonės 8) teismo sprendimo paskelbimas

9. Nacionalinės ataskaitos Europos Komisijai apie Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo įgyvendinimą už 2005-2008 metų laikotarpį rezultatai – realios įtakos INT gynimui nepastebėta

10. Atskirų gynimo būdų taikymas Lietuvos teismų praktikoje

11. Neteisėtų veiksmų nutraukimas Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą. Taip pat taikomas CPK 771 str.

12. Neteisėtų veiksmų nutraukimas Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms, kurios yra nurodytos prekės ženklo registracijos liudijime. Praplėsti įregistruotų prekių sąrašą ženklo savininkas gali tik padavęs naują paraišką. Vadinasi, įregistruoto prekės ženklo savininko teisės yra garantuotos ir įstatymu ginamos tik toms prekėms, kurios yra nurodytos prekės ženklo registracijos liudijime... nustatytinas draudimas atsakovui žymenį ,,Rūta” vartoti žymėti toms prekėms ir paslaugoms, kurios nurodytos ieškovui priklausančių prekių ženklų registracijos liudijimuose, t.y. kurių apsauga yra užtikrinta Prekių ir paslaugų ženklų įstatymu. LAT CBS 2000 m. sausio 25 d.nutartis byloje Nr. 3k - 3 – 28/2000

13. Neteisėtų veiksmų nutraukimas ...registruoto ženklo savininkas turi konkrečiai įvardyti žymenį, kurį jis prašo uždrausti vartoti ir prekes ar paslaugas, kurioms jis prašo uždrausti vartoti šį žymenį. ... nepagrįstas reikalavimas uždrausti atsakovui vartoti kitą žymenį, panašų į ieškovui priklausantį prekių ir paslaugų ženklą STATYBA (fig.) (reg. Nr. 33540), konkrečiai neįvardijant to žymens. LAT CBS 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–1263/2000

14. Neteisėtų veiksmų nutraukimas Uždrausti atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ naudoti laikraščio „Šiaulių naujienos“ numerius ar jų dalis, įskaitant straipsnius, fotografijas, karikatūras, kitą tekstinę ir grafinę medžiagą, taip pat puslapių kompozicijas. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Nr. 2-94-372/2008

15. Neteisėtų veiksmų nutraukimas ...pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas yra pernelyg abstraktus ir absoliutus. Juo iš esmės uždrausti ir tokie veiksmai, kurių galimybę numato ATGTĮ normos, ribojančios autorių turtines teises, pvz., kūrinio dalies citavimo ar kūrinio panaudojimo informacijos tikslais (ATGTĮ 21, 24 str.). Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis byloje Nr. 2A-349/2008

16. Neteisėtų veiksmų nutraukimas Uždrausti UAB „Prekybos miestelis Urmas“ prekybos centro „Urmas“ patalpose ir teritorijoje naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius nesudarius sutarties su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra ir nemokant atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 2A-41/2010

17. Neteisėtų veiksmų nutraukimas Uždrausti UAB „Prekybos miestelis Urmas“ prekybos centro „Urmas“ ((duomenys neskelbtini)) patalpose ir prekybos centro teritorijoje naudoti gretutinių teisių objektus – viešai skelbti fonogramas ir/ar jų kopijas, nesudarius sutarties su Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir nemokant atlyginimo. 2010 m. balandžio 27 d. Nr. 2A-41/2010

18. Atkuriamosios priemonės

19. Atkuriamosios priemonės Teisėjų kolegija taip pat laiko neteisėta, nepagrįsta ir naikina teismo sprendimo dalį dėl šio leidinio neparduotų egzempliorių konfiskavimo (ATGTĮ 65 str. 1 d. 7 p., CPK 338 str. 1 d.) ir sprendžia, kad šį ieškovų teisės gynimo būdą teismas taikė nepilnutinai ir nevisapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 65 str.). Taip, šiame leidinyje yra išspausdinti 133 poetų kūriniai, iš kurių tik 16 laiko, jog jų teisės yra pažeistos ir kreipėsi teisminės gynybos. Be to, šiems autoriams (ieškovams) teismas priteisė materialinės žalos atlyginimą. Todėl šio leidinio konfiskavimą teisėjų kolegija vertina kaip teisių gynimo būdą neadekvatų atsakovo padarytam ieškovų teisių pažeidimo sunkumui ir mastui (CPK 65 str.). Šį ieškovų reikalavimą teisėjų kolegija atmeta (CPK 58 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2A – 250/2002

20. Alternatyvios priemonės Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.

21. Turtinių praradimų atlyginimas • Žalos atlyginimas • Atlyginimo už naudojimąsi intelektinės nuosavybės objektu sumokėjimas • Kompensacijos sumokėjimas (tik autorių, gretutinių ar sui generis teisių pažeidimo atveju)

22. Žalos atlyginimas Nustatydamas žalos dydį, teismas pagal analogiją taikė Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio nuostatas, nurodęs, kad kitai įmonei pirmumo teise priklausančio žymens vartojimas savo esme yra labai artimas kito asmens prekės ženklo naudojimui, o Konkurencijos įstatyme nėra nuostatų, kurios numatytų žalos dydį apibūdinantį kriterijų. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, ženklo savininko negautas pajamas ir kitas išlaidas bei pripažino pagrįstu ieškovų reikalavimą priteisti po 1/3 kiekvieno jų turėtų išlaidų reklamai (CK 483 str.). Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 24 d. sprendimas

23. Žalos atlyginimas Nustatydamas priteistinų ieškovo nuostolių dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Atsižvelgęs į atsakovo gautą bendrąjį pelną iš ginčo audinių pardavimo, į bendrojo pelno iš floko tipo audinių pardavimo dalį bendrame pelne, į prekybos audiniais specifiką, taip pat ir į tai, kad atsakovas, 2007 m. sausio 12 d. gavęs ieškovo įspėjimą neprekiauti ginčo audiniais, dar metus šiais audiniais prekiavo, priteistinų nuostolių dydį teismas nustatė 70 000 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2009 birželio 3 d. sprendimas

24. Žala CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Atsakovas yra pateikęs teismui Pažymą dėl gautų pajamų, kurioje nurodyta, jog už 2007 m. gegužės 19-26 dienomis spausdintą reklamą gavo 22222,90 Lt. Būtent ši suma yra laikytina ieškovo UAB „Šiaulių naujienos“ nuostoliais. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimas byloje Nr. 2-94-372/2008

25. Žala Atsakovams nepateikus įrodymų apie ginčo leidinio platinimo kiekius ir kainas, pagal ieškovės pateiktus įrodymus, kad akademinio leidinio kaina knygynuose apie 150 Lt, populiariojo – apie 100 Lt, bei atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista ir ieškovės teisė į autorinį atlyginimą, kurio nėra pagrindo priteisti, konstatuotina, jog pagrįstas ieškovės prašomas priteisti 50 Lt už akademinį leidinį ir 30 Lt – už populiarųjį atlyginimas, kuris atitinka realias kainas. Todėl viso ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 927 760 Lt negautų pajamų. Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimas

26. Atlyginimo sumokėjimas

27. Atlyginimo sumokėjimas Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo teisių turėtojai gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis intelektinės nuosavybės teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

28. Atlyginimo sumokėjimas Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad priteisiant atlyginimą, kai autoriaus teisių objektai yra kompiuterinės programos, gali būti orientuojamasi į autoriaus teisių objektų bendrą teisėto pardavimo kainą. Teismas konstatavo, kad atsakovas tyčia padarė ieškovo teisių pažeidimą (už tyčinį autorių teisių pažeidimą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas atsakovo vadovas), todėl tenkino ieškovo reikalavimą visiškai ir iš atsakovo priteisė dviejų kartų didesnį atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas ieškovui teisės pažeidimo nustatymo momentu (LR AGTĮ 83 str. 4 d. 2 p.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimas

29. Atlyginimo sumokėjimas ATGTĮ 86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų 2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip. 3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

30. Kompensacija

31. Kompensacija ATGTĮ 67 straipsnis (1999 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. VIII-1185 redakcija). Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas. Kompensacija 3. Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai - iki 300 procentų.

32. Kompensacija Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnis (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1981 redakcija). Nuostolių ir žalos atlyginimas. Kompensacija 3. Vietoj nuostolių atlyginimo ženklo savininkas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamos prekės ar paslaugos teisėto pardavimo kainą: ji gali būti padidinta iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai – iki 300 procentų.

33. Kompensacija Prekių ženklų įstatymo 51 straipsnio (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kompensacijos ženklo savininkui dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamos prekės ar paslaugos teisėto pardavimo kainą, pats savaime neužkerta kelio teismui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo ir kitais bendraisiais teisės principais bei atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą dėl pažeistų prekių ženklo savininko teisių gynimo, t. y. teisingai atlyginti jo patirtą žalą. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra nukrypstama nuo imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 2 dalies,46 straipsnio, teisingumo ir teisinės valstybės principų. LR Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas

34. Kompensacija Dizaino įstatymo (2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1181 redakcija) 48 straipsnis. Nuostolių ir žalos atlyginimas. Kompensacija 3. Vietoj nuostolių atlyginimo dizaino savininkas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydis apskaičiuojamas pagal gaminio, kurio dizainas saugomas šio Įstatymo nustatyta tvarka, teisėto pardavimo kainą: ji gali būti padidinta iki 200 procentų, o kai yra pažeidėjo tyčia, – iki 300 procentų.

35. Kompensacija Kolegijos nuomone, kompensacija iš esmės yra atlyginimas už padarytus nuostolius, todėl, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių bei materialinės žalos atlyginimo, reikia vadovautis taip pat ir CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Kolegija sprendė, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, tačiau, įvertinus priteistinos kompensacijos dydžiui reikšmingas aplinkybes (neteisėtų veiksmų faktas pas atsakovą buvo nustatytas pirmą kartą; daugelis programų versijų buvo distribucinės versijos, neparuoštos naudojimui, - šioje dalyje pažeidimas nebuvo intensyvus, atsakovo neteisėti veiksmai truko neilgą laiką), priteistinos kompensacijos dydis apskaičiuotinas nuo kompiuterių programų teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 150 proc. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 24 d. nutartimi

36. Kompensacija ...kolegija sprendžia, kad yra pagrindas septyniasdešimt procentų sumažinti ieškovų naudai priteistas kompensacijas... Iki trečdalio sumažindama ieškovams priteistas kompensacijas, kolegija atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, jų tarpusavio santykius. Ieškovai yra žinomos, ekonomiškai stiprios, tarptautinėje rinkoje veikiančios informacinių technologijų bendrovės, todėl akivaizdu, kad priteistos kompensacijos, nors ir daug sumažintos, sunkių padarinių šioms bendrovėms nesukurs. Solidarioji prievolė, kuri nustatyta bendrovei Verslo ir kompiuterių mokymo centrui, bus vykdoma iš fizinio asmens - atsakovės J. R. turto, ir akivaizdu, kad gali stipriai paveikti jos turtinę padėtį. Tačiau, kolegijos nuomone, nustatomos kompensacijos dydis pakankamai subalansuotas, atsižvelgiant į ieškovų ir atsakovų turtines galimybes. LAT CBS 2006 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-270/20006

37. Kompensacija ATGTĮ 79 straipsnis (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355redakcija). Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacijos 6. Vietoj nuostolių atlyginimo autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos. Jos dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 1 MGL (130 Lt) ~ 38 EUR

38. Kompensacija Teismo nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti suma turėtų būti mažinama remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str., ATGTĮ 79 str. 6 d.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovas tyčia išplatino ieškovės kūrinį, neatsižvelgdamas į jos pastabas dėl padarytų korektūros klaidų. Atsakovo leidykla leidžia mokomojo pobūdžio leidinius, jų tiražai nėra dideli, tokie leidiniai nėra skirti plačiam skaitytojų ratui, todėl priteisiama piniginė kompensacija turi būti mažinama iki 6 250 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. sprendimas

39. Kompensacija Teisėjų kolegija sprendžia, kad ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos dydis neturi aiškiai skirtis nuo dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl autorių teisių pažeidimo... ieškovės nuostoliai dėl negautų pajamų negalėtų būti žymiai didesni už 1000 Lt. Apskaičiuojant žalos atlyginimo dydį turi būti įvertinama ir pažeidėjo nauda, gauta iš neteisėtų veiksmų... Sprendžiant iš prekės istorijos duomenų atsakovui šio leidinio išleidimo kaštai neatsipirko ir jis komercinės naudos, kuri galėtų būti įskaičiuota į ieškovei padarytus nuostolius, realiai negavo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinga ir sąžininga ieškovei priteistos kompensacijos dydį sumažinti iki 3000 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 2A-248/2006

40. Kompensacija Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nedidelį autorių teisių pažeidimą (panaudoti du fragmentai, identifikuoti kartografinės ekspertizės išvadoje, panaudoti nedideli fragmentai, palyginus viso kūrinio kontekstą, tų fragmentų nežymus savitumas, išskirtinumas ir originalumas), į tai, kad atsakovų kūrinys išleistas nedideliu tiražu, taip pat į nedidelę autorės ekonominę naudą, kūrinio panaudojimo tikslus (mokymo reikmėms), į tai, kad aptartus pažeidimus lėmė atsakovų nepakankamas atidumas, laiko, kad šiuo atveju ieškovo reikalaujami ir įstatymo nustatyti turtiniai ir neturtiniai (materialiai įvertinti) gynimo būdai netaikytini, o pakankamu pažeistų teisių atkūrimu laikytinas autorių teisių pažeidimo konstatavimas. LAT CBS 2007 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2007

41. Kompensacija ATGTĮ 83 straipsnis (2006-10-31 įstatymo Nr.116-4400 redakcija). Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija 4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus

42. Kompensacija Pagal ieškovų paskaičiavimus atsakovas už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą turėtų ieškovams per metus mokėti: LATGA – 102 150 Lt , AGATA – 60 050 Lt. Teisėjų kolegija, nustatydama kompetencijos dydį, atsižvelgia į atlyginimo dydį, kurį atsakovas turėtų mokėti ieškovams, jeigu būtų teisėtai naudojęsis autorių gretutinių teisių objektais, į pažeidimo trukmę (pažeidimas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas 2006 m. rugsėjo 14 d., ieškinys pareikštas 2007 m. lapkričio 28 d.), į aplinkybę, kad atsakovas į ieškovų 2005 m. lapkričio 15 d. ir 2006 m. balandžio 24 d. raginimus sudaryti licencines sutartis apskritai nereagavo, į aplinkybę, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes nei atsakovas, nei tretysis asmuo neneigia autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimo fakto, sprendžia, kad kompensacija 1 000 MGL dydžio atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 2A-41/2010

43. Kompensacija Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Čilija“ 125 000 Lt (1000 MGL) kompensaciją

44. Kompensacija Šiuo metu galiojančios ir ginčo atveju taikytinos ATGTĮ redakcijos 79 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kompensacijos dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėto pardavimo kainos kriterijumi gali būti remiamasi ir nustatant kompensacijos dydį pagal galiojančios redakcijos įstatymą, nes ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalyje teismo diskrecija, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ribojama tik minimalia ir maksimalia kompensacija. LAT CBS 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2006

45. Kompensacija ...atsakovė UAB „Gilaiva“ 2008-04-16 eksponavo vieną neteisėtą „Pinus-3“ svetainės kampo dizaino kopiją – „Giedrių-5“. Daugiau duomenų apie atsakovės neteisėtų veiksmų mastą bei trukmę byloje nėra. Dėl išvardytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovės UAB „Epinera“ reikalaujama priteisti 100 MGL – 13 000 Lt dydžio kompensacijos suma vertinant pagal teisingumo ir protingumo kriterijus yra pernelyg didelė (CK 1.5 straipsnis, ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į ieškovės UAB „Epinera“ pateiktas sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog 2002-06-06 ji pardavinėjo svetainės komplektą „Pinus-3“ už 3 010 Lt, konstatuotina, kad ieškovei priteistina 70 MGL – 9 100 Lt suma už pažeistas jos turtines teises kompensuotų atsakovės padarytą autorių teisės pažeidimą. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimas už akių

46. Kompensacija Teismas, priteisdamas ieškovams jų reikalaujamas sumas kaip kompensaciją, sprendime jos dydį nurodė pagal ieškovo faktinį reikalavimą, atsižvelgdamas į ieškovų nurodytą ir aukščiau nurodytoje specialisto išvadoje patvirtintą programų teisėto pardavimo kainą, t. y. atlyginimą, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ATGTĮ nuostatoms, kadangi šis įstatymas numato galimybę taikyti ir vieną, ir kitą teisių gynimo būdą. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 2A-337/2010

47. Teismo sprendimo paskelbimas

48. Teismo sprendimo paskelbimas Atsisakymas tenkinti ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo paskelbimo: Vilniaus apygardos teismas 2009-09-10 sprendimas

49. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas 2 str. 17 d. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo konstatuojamosios dalies 14 p.

50. Komerciniai tikslai ATGTĮ 79 straipsnis. Teisė gauti informaciją 2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.