Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius Arenijus Jackus Vilnius

1. Transporto sektoriaus įtaka ekonomikos plėtrai 2007-2013 metais Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius Arenijus Jackus Vilnius 2007 m. gruodžio 12 d.

2. Pagrindiniai rodikliai Lietuvos transporto sektorius yra viena iš svarbiausių ekonominės veiklos sričių, įgaunanti vis daugiau svarbos, nes jos augimo tempai viršija Lietuvos BVP augimo tempus. 2006 metais jame dirbo 4,3% visų Lietuvos įmonių. Jos: • sukūrė 9,8 % arba 7,3 mlrd. Lt BPV, t.y. trečia daugiausiai BPV sukurianti ekonominės veiklos rūšis Lietuvoje • jame dirbo 6,4% arba 78,9 tūkst. visų dirbančiųjų • sumokėjo 7,2% arba 1,234 mlrd. Lt visų mokesčių • transportopaslaugų eksportas sudarė net 58,5% viso paslaugų eksporto (viena nedaugelio Lietuvos ekonomikos veiklos sferų, kur eksportas viršija importą)

3. Transporto paslaugų eksporto apimtys ir jų tendencijos

4. Netolygumai Lietuvos transporto infrastruktūra ir transporto sistema dar nėra pakankamai išvystyta. Lyginant Lietuvos transporto infrastruktūros tankį, 1000 km2 ploto tenka: - 27 km geležinkelių linijų (ES 25 vidurkis 50 km) - 6 km magistralinių kelių (ES 25 vidurkis 15 km) - magistraliniai keliai tesudaro 0,5% visų kelių (ES 25 vidurkis 1,2%)

5. Pervežtų krovinių tendencijos +169% +145% +92%

6. Pagrindiniai tikslai 2007-2013 metais • Geležinkelių sektoriuje: įgyvendinti Rail Baltica projektą, padidinti traukinių greitį, modernizuoti signalizacijos ir telekomunikacijų sistemas pagrindinėse geležinkelio linijose, siekiant gerinti geležinkelių transporto paslaugų kokybę ir greitį. • Kelių sektoriuje: modernizuoti ir plėtoti valstybinės ir vietinės reikšmės kelius, plėtoti Via Baltica kelią, atstatyti ir sustiprinti kelio dangą pagrindiniuose magistraliniuose keliuose, nutiesti Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį, diegti eismo saugos priemones, siekiant sumažinti žuvusiųjų skaičių, pritaikyti kelius didėjančiam transporto priemonių srautui. • Modernizuoti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą: plėsti uosto pralaidumą ir prieinamumą, pagerinti sąveiką su kitų rūšių transportu (kelių ir geležinkelių tinklais). • Modernizuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą ir sąveiką su kitomis transporto rūšimis.

7. Transportavimo ir ekonomikos ryšiai Efektyvios investicijos į transporto infrastruktūrą Padidėję transportavimo pajėgumai, efektyvumas, patikimumas ir aptarnavimo lygis Sumažėję transportavimo kaštai Sumažėjęs tranzito laikas (pagerėjęs patikimumas) Verslo plėtra (persikėlimas ir restruktūrizavimas) Padidėjęs produktyvumas Padidėjęs konkurencingumas Ekonomikos augimas

8. Išvados Remdamiesi prielaida apie eksportuojamos pridėtinės vertės ir šalies BVP santykio pastovumą, gauname, kad investicijos į kelių transporto arba geležinkelių transporto infrastruktūrą iššaukia integruotą papildomą šalies BVP prieaugį atitinkamai apie 3,2 karto ir 2,5 karto didesnį nei investuotų lėšų dydis. Investicijos į transporto sektorių 2007-2013 metais leis sukurti veiksmingą, lanksčią ir saugią transporto sistemą, skatinančią nacionalinių rinkų integraciją, šalies ūkio raidą ir jos regionų ekonominį bei socialinį patrauklumą, užtikrins žmonių darbui, studijoms bei laisvalaikiui būtiną mobilumą