Download
1 / 8
80 likes | 253 Views
Lietuvos ilgalaik ės įtakos ir konkurencingumo didinimo ES kryptys. Lietuvos potencialas ir sėkmės rodikliai. Dr. Ramūnas Vilpišauskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius. Kaip apibrėžti sėkmę Europos politikoje?.
E N D
Lietuvos ilgalaikės įtakos ir konkurencingumo didinimo ES kryptys. Lietuvos potencialas ir sėkmės rodikliai Dr. Ramūnas Vilpišauskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
Kaip apibrėžti sėkmę Europos politikoje? Paprasčiausias kriterijus - iškeltų tikslų (projektų) įgyvendinimas numatytu laiku; Sudėtingesni kriterijai - efektyvumo ir tikslingumo suderinimas (mažiausių sąnaudų ir didžiausios naudos santykis, pasiekti tikslai maksimaliai artimi iškeltiems) (rezultatų klausimas); Konsultacijos su visuomene ir skaidrumas politikos tikslų formulavimo ir įgyvendinimo metu (procedūrinio legitimumo klausimas); Aiškus Europos politikos tikslų susiejimas su nacionaliniais (viešaisiais) interesais (vertybių klausimas).
Lietuvos dalyvavimo ES pamokos Sėkmingiausiai Lietuvos Europos integracijos projektai buvo įgyvendinti tada, kai dėl jų buvo platus politinis sutarimas bei kai priemonė (narystė ES) buvo traktuojama kaip tikslas savaime; Atvirkščiai – nesėkmingiausiai Lietuvos Europos prioritetai buvo įgyvendinami tada, kaip dėl jų nebuvo aiškaus politinio sutarimo (arba jis buvo labai bendro pobūdžio – NES, EPS), tam reikalingas rimtas politikos pakeitimas, galintis būti nenaudingas įsitvirtinusioms interesų grupėms (energetika), ir jų įgyvendinimui reikalingas platus koordinavimas ir priežiūra (energetika).
Aktyvios Lietuvos Europos politikos pavyzdžiai • Europos Rytų kaimynystės politika bei energetikos pažeidžiamumo klausimų kėlimas ES darbotvarkėje, tačiau: • Sudėtinga vertinti jų sėkmę, nes Rytų politika priklausė ne tik nuo nuoseklios Lietuvos diplomatinės veiklos, o energetikoje veikla ES lygmeniu nebuvo lydima proveržio šalies viduje; • ES vidaus rinkos įtvirtinimas naujose srityse (paslaugų direktyva, iš dalies infrastruktūra), tačiau: • Po aktyvaus paslaugų direktyvos palaikymo, jos įgyvendinimas Lietuvoje ilgą laiką buvo įdomus tik valdininkams; • Nepaisant deklaracijų, transporto ir infrastruktūros projektai vėluoja; • Daugeliu kitų Europos darbotvarkės klausimų Lietuva iš esmės reaguodavo į EK bei kitų ES institucijų iniciatyvas: • ES biudžeto peržiūra, • Lisabonos strategija, • Išorės prekybos politika ir pan.
Lietuvos Europos politikos prioritetų peržiūra Poreikis mokytis iš patirties, ypač prioritetinių projektų (energetikos, euro įvedimo) įgyvendinimo nesėkmių; Besikeičiantis Lietuvos kontekstas (institucinės pertvarkos, siekis suderinti nacionalines ir Europos strategijas ); Besikeičiantis ES kontekstas (Europa 2020, artėjanti nauja finansinė perspektyva, etc.).
Lietuvos prioritetai ir Europos politika:Lietuva 2020 • ES vidaus rinkos įtvirtinimas ir konkurencingumo didinimas: • paslaugų rinkos liberalizavimas (jei tam nebūtų politinių sąlygų visoje ES, galima inicijuoti Baltijos šalių (ar ir Šiaurės šalių) liberalizavimą); • infrastruktūros projektų (elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, nauja AE, gamtinių dujų tiekimas, Rail Baltica) įgyvendinimas); • Pilnavertis Lietuvos dalyvavimas ES (Šiaurės ir Baltijos šalių) energetikos rinkoje suteiktų jai svaresnį balsą dėl ES išorės energetikos reikalų; • administracinės naštos mažinimas; • Investicinės aplinkos gerinimas. • Narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (kai atitiks biudžeto deficito kriterijų) bei tvarios biudžeto politikos ir realios konvergencijos proceso gairės; • Aukštojo mokslo reforma ir mokymasis iš patirties (studijų ir tyrimų kokybė).
Lietuvos prioritetai ir Europos politika:Lietuva 2030 Viešojo sektoriaus reforma (sveikatos apsauga, socialinė apsauga, mokymasis iš ankstesnių struktūrinių reformų patirties); Sąlygos verslo lankstumui, verslumui, inovatyvumui; Tvari biudžeto politika ir reali konvergencija; Rytų kaimynių integracija į ES vidaus rinką; Visa tai turėtų būti susiję su keliais esminiais gyvenimo kokybės rodikliais.
Svarbiausi klausimai diskusijai Kaip praktikoje suderinti skirtingus nacionalinius dokumentus ir nacionalinius bei Europos politikos prioritetus (kad nevyktų persidengiantys ar vienas kitam prieštaraujantys procesai); Kaip rasti platų politinį sutarimą dėl kelių prioritetų, detalizuojant juos sėkmės rodikliais ir sėkmės projektais; Kokios projektų įgyvendinimo priežiūros procedūros reikalingos tam, kad jau sutarti sprendimai būtų sėkmingai (bent laiku) įgyvendinami?
