Su darbu susijęs stresas ir rizikos vertinimas

Su darbu susijęs stresas ir rizikos vertinimas Europos kampanija skirta rizikos vertinimui

Su darbu susijęs stresas – svarbus klausimas • Pagal dažnumą stresas yra antra iš su darbu susijusių sveikatos problemų, dėl kurių gaunami pranešimai. • Stresą patiria beveik vienas iš keturių ES darbuotojų. • Tyrimai rodo, kad su juo sietinos 50 %–60 % prarastų darbo dienų. • 15 ES valstybių narių su darbu susijusio streso (SDSS) ekonominiai nuostoliai 2002 m. siekė apie 20 000 mln. EUR. • Tikėtina, kad SDSS patiriančių žmonių daugės. Daugiau informacijos galite rasti: http://osha.europa.eu/topics/stress

Kodėl tai yra tokia didelė problema? Vis daugiau žmonių patiria SDSS, tai lemia: • darbo aplinkos, organizavimo ir vadybos pokyčiai; • neaiški situacija sutarčių požiūriu; • darbo vietos neužtikrintumas; • darbo krūvio ir spartos didėjimas; • dideli reikalavimai darbuotojams emocine prasme; • smurtas ir psichologinis priekabiavimas; • blogai suderintas darbas ir asmeninis gyvenimas.

Kas yra su darbu susijęs stresas? • Žmonės patiria stresą, kai, jų manymu, yra pažeidžiama pusiausvyra tarp: • to, ko iš jų reikalaujama, ir • jų turimų išteklių šiems reikalavimams įvykdyti. • Stresas pradeda kelti pavojų saugai ir sveikatai tuo atveju, jeigu jis užsitęsia. • Stresas gali sukelti protinę ir fizinę ligą.

Kas jį patiria? • Stresą darbe gali patirti asmenys: • bet kuriose pareigose; • bet kuriame sektoriuje; • bet kokio dydžio organizacijoje. • Stresas kenkia: • žmonių sveikatai ir saugai; • organizacijų saugai; • nacionalinės ekonomikos gyvybingumui. • Stresas gali kelti pavojų darbo vietos saugai ir prisidėti prie kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, raumenų ir skeleto ligų. • Stresas labai kenkia įmonės tikslams.

Su darbu susijusio streso simptomai (1) Organizacijos lygiu: • Neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties • Didelė darbuotojų kaita • Drausmės problemos • Smurtas ir psichologinis priekabiavimas • Sumažėjęs produktyvumas • Klaidos ir nelaimingi atsitikimai • Padidėjusios išlaidos kompensacijoms arba sveikatos priežiūrai

Su darbu susijusio streso simptomai (2) Atskirai kiekvienam žmogui: • emocinės reakcijos (irzlumas, susirūpinimas, miego problemos, depresija, hipochondrija, susvetimėjimas, pervargimas, šeimyninės problemos); • pažintinės reakcijos (sunkumai susikaupiant, prisimenant, mokantis naujų dalykų, priimant sprendimus); • elgesio reakcijos (piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, tabako gaminiais, destruktyvus elgesys); • fiziologinės reakcijos (nugaros skausmai, susilpnėjęs imunitetas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, širdies problemos, padidėjęs kraujospūdis).

Teisės aktai – darbdavio pareigos • Pagal teisės aktus darbdaviai privalo valdyti SDDS, kaip ir bet kurį kitą pavojų sveikatai ir saugumui darbo vietoje. • Taikant atitinkamas priemones SDDS galima išvengti. • Tam būtinas rizikos vertinimas. • Pagal teisės aktus darbdaviai yra teisiškai įpareigoti atlikti rizikos vertinimą darbovietėje. • Darbdaviai teisiškai privalo reguliariai atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje.

Rizikos vertinimas – kas tai? • Rizikos vertinimas – tai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe kylančių pavojų vertinimas. Tai sistemingas visų darbo aspektų tyrimas, kurio metu analizuojama: • kas gali sukelti traumas ar padaryti žalos, • ar galima pašalinti pavojus, ir, jei ne, • kokios prevencijos ar apsaugos priemonės yra arba turėtų būti taikomos rizikos veiksniams kontroliuoti. • Rizikos valdymas yra sėkmingo SDSS valdymo pagrindas.

Streso rizikos vertinimas (1) • Nepriklausomai nuo rizikos vertinimą atliekančio asmens (patys darbdaviai, darbdavio paskirtas darbuotojas arba išorinis vertintojas), labai svarbu, kad būtų konsultuojamasi su darbuotojais ir kad jie dalyvautų procese. Jie: • pažįsta savo darbo vietą; • yra tie, kurie turės įvykdyti tam tikrus darbo sąlygų ir (arba) praktikos pokyčius. • Vertinant vien tik situaciją negalima nustatyti, kiek ji gali sukelti streso.

Streso rizikos vertinimas (2) • Vertinant streso riziką, remiamasi tais pačiais pagrindiniais principais ir procesais kaip ir kitokio pobūdžio profesinės rizikos atvejais. • Galima taikyti daugybę metodų. Daugumai įmonių turėtų tikti paprastas penkių etapų rizikos vertinimo metodas: • Pavojų ir rizikos grupių nustatymas. • Rizikos veiksnių įvertinimas ir jų suskirstymas pagal svarbą. • Sprendimo dėl prevencinių priemonių priėmimas. • Veiksmai. • Stebėsena ir peržiūra.

1-asis etapas. Nustatykite pavojus ir rizikos grupes (1) Streso atžvilgiu vertintini veiksniai: • per didelis darbo krūvis arba sąlytis su fiziniais pavojais; • kiek laisvės turi darbuotojai, atlikdami savo darbą; • ar darbuotojai supranta savo darbą; • ryšiai, apimantys tokius klausimus kaip priekabiavimas ir smurtas; • kokia yra kolegų ir vadovų parama ir • kokio pasirengimo reikia darbuotojams, kad jie atliktų savo darbą.

1-asis etapas. Nustatykite pavojus ir rizikos grupes (2) • Priklausomai nuo mus slegiančios įtampos, tam tikru metu kiekvienas tampame pažeidžiamas. • Aplinkybės, galinčios padėti nustatyti, kam arba kuriai darbuotojų grupei gresia didžiausias pavojus: • Neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties, didelė darbuotojų kaita, agresyvus bendravimas, nelaimingi atsitikimai, psichosocialinės problemos, sveikatos problemos bei darbuotojų nusiskundimai ir t.t. • Svarbu nepamiršti padidėjusios rizikos grupių, pavyzdžiui, darbuotojų su negalia, darbuotojų migrantų, jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų.

2-asis etapas. Rizikos veiksnių vertinimas ir jų suskirstymas pagal svarbą • Įvertinkite nustatytų pavojų keliamą riziką apsvarstydami: • Kokia tikimybė, kad pavojus kam nors pakenks? • Kokio masto gali būti žala? • Kaip dažnai darbuotojai (ir kiek jų) susiduria su šiais pavojais? • Sudarykite rizikos rūšių sąrašą, jas suskirstydami pagal svarbą. • Naudokitės sąrašu veiksmų planui parengti.

3-asis etapas. Nuspręskite, kokių prevencinių priemonių imsitės (1) • Geriau išvengti SDSS pasekmių nei imtis veiksmų joms pasireiškus. • Siekiant išvengti SDSS, svarbiausia yra organizavimas ir vadovavimas. • Veiksmingos priemonės siekiant išvengti SDSS yra, be kita ko, tuomet, kai: • darbuotojams suteikiama pakankamai laiko atlikti darbą; • pateikiami aiškūs pareigybės aprašymai; • už gerai atliktą darbą darbuotojams atlyginama; • darbuotojams leidžiama pateikti nusiskundimus ir į juos rimtai atsižvelgiama; • atliekant darbą darbuotojams suteikiama laisvės.

3-asis etapas. Nuspręskite, kokių prevencinių priemonių imsitės (2) Veiksmingos priemonės siekiant išvengti SDSS taip pat yra: • fizinio pavojaus sumažinimas; • leidimas darbuotojams dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus; • darbo krūvio pritaikymas atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo galimybes ir išteklius; • skatinamo darbo organizavimas; • aiškaus darbuotojo vaidmens ir atsakomybės nustatymas; • galimybių socialinei sąveikai sudarymas ir • neaiškumo dėl darbo vietos saugumo ir karjeros galimybių vengimas.

4-asis etapas. Veiksmai • Įgyvendinkite prevencijos ir apsaugos priemones. • Veiksmingam priemonių įgyvendinimui būtinas planas, kuriame būtina numatyti: • kas ką daro; • kada priemonės turi būti įgyvendintos; • priemonėms įgyvendinti skiriami ištekliai.

5-asis etapas. Stebėkite ir peržiūrėkite prevencijos priemones • Įgyvendinamų priemonių, skirtų išvengti SDSS arba jį sumažinti, veiksmingumą reikia tikrinti. • Vertinimą reikia peržiūrėti: • įvykus darbo aplinkos, organizavimo ir vadybos pokyčiams; • tuo atveju, jeigu nepakanka taikomų prevencinių priemonių arba jos yra nebetinkamos; • reguliariai įsitikinant, kad rizikos vertinimo išvados vis dar yra aktualios;

Rizikos vertinimo protokolas • Rizikos vertinimas turi būti protokoluojamas • Tokiu protokolu galima remtis: • perduodant informaciją suinteresuotiesiems asmenims (darbuotojams, už saugą darbe atsakingiems atstovams, vadovams ir kt.); • vertinant, ar taikomos būtinos priemonės; • teikiant įrodymus priežiūros institucijoms; • darant pakeitimus, pasikeitus aplinkybėms.

Kur kreiptis pagalbos? Agentūros svetainėje galite rasti daug Jums pagelbėsiančios informacijos ir patarimų: • SDSS skyrių internete, įskaitant publikacijas ir geros praktikos atvejus iš visos Europos (http://osha.europa.eu/topics/stress); • Rizikos vertinimo skyrių internete, įskaitant rizikos vertinimo priemones ir anketas (http://osha.europa.eu/topics/riskassessment); • informaciją apie SDSS, specialiai pritaikytą MVĮ (http://sme.osha.europa.eu/products/stress_at_work); • informaciją apie rizikos vertinimo kampaniją (http://hw.osha.europa.eu).

http://hw.osha.europa.eu Naudinga jums. Naudinga verslui. Europos kampanija skirta rizikos vertinimui

Su darbu susijęs stresas ir rizikos vertinimas