TERMINOLOGIJA IR TERMINOGRAFIJA

1. TERMINOLOGIJA IR TERMINOGRAFIJA Doc. Nijolė Maskaliūnienė Vertimo studijų katedra

2. ŠIUOLAIKINĖS TERMINOLOGIJOS RAIDA Terminologijos apibrėžimas Terminologijos raidos etapai: Ištakos (1930 –1960) (E.Wüsteris ,,Internationale Sprachnormung in der Technik“(1931)) Srities struktūrizavimas (1960-1975) ,,Sprogimas“ (1975 – 1985) Plėtra (1985 – dabar)

3. ŠIUOLAIKINĖS TERMINOLOGIJOS RAIDA Pagrindiniai dabartinio etapo ypatumai: • Informacinių technologijų pasiekimai • Nauja rinka (kalbos verslo šakos) • Terminologijos modelis, susijęs su kalbos planavimu (ypač aktualu trečiojo pasaulio šalims)

4. TERMINOLOGIJOS SVARBA • Žinių sisteminimo priemonė (visų mokslinių disciplinų klasifikavimas ir kt.) • Galimybė formuluoti ir skleisti informaciją • Galimybė versti mokslinius ir techninius tekstus į kitas kalbas • Galimybė glaustai perteikti informaciją (mokslinio teksto rašymas, redagavimas, spausdinimas) • Mokslinės ir techninės informacijos saugojimo ir paieškos priemonė (indeksai, tezaurai, klasifikacinės schemos)

5. TERMINOLOGINIO DARBO TIKSLAI • Terminologija pritaikoma kalbos sistemai • Terminologija skirta vertimui • Terminologija kaip kalbos planavimo dalis

6. TERMINOLOGIJOS VARTOTOJAI • Tiesioginiai vartotojai Specialistai Tarpininkai = Vertėjai • Vartotojai per tarpininkus

7. TERMINOLOGIJA KAIP TEORINĖ DISCIPLINA • Terminologija – filosofijos sritis, kurioje svarbiausia – loginė sąvokų sistemų klasifikacija ir žinių organizavimas (Maskvos m-la) • Terminologija – lingvistikos sritis, nagrinėjanti terminus kaip kalbos leksikos dalį ir specialiąsias kalbas kaip bendrosios kalbos posistemes (Prahos m-la) • Terminologija – tarpinė, bet kartu autonomiška disciplina, tarnaujanti mokslinių ir techninių disciplinų poreikiams (Vienos m-la)

8. BENDROJI TERMINOLOGIJOS TEORIJA (BTT) • BTT studijų objektas: - sąvokos ir sąvokų ryšiai - termino ir sąvokossantykis - terminų priskyrimas sąvokoms • Metodinis terminografijos ir leksikografijos skirtumas

9. TERMINOLOGIJOS VIETA KITŲ MOKSLŲ SISTEMOJE Leksikologija Terminologija Konceptologija (Logika) Specialioji sritis Informatika Kitos kalbotyros disciplinos

10. TERMINOLOGIJA – KALBOS MOKSLO DALIS • Leksikologija – kalbotyros šaka, tirianti kalbos žodyną. • Žodžių daryba – kalbotyros šaka, tirianti naujų žodžių darymą ir darinių funkcionavimą. • Leksinė semantika – kalbotyros šaka, tirianti žodžių reikšmes. • Žodžių junginių sintaksė – kalbotyros šaka, tirianti žodžių junginius. • Morfologija – kalbotyros šaka, tirianti žodžio sudėtį ir formą. • Onomastika – kalbotyros šaka, tirianti tikrinius vardus. • Frazeologija – kalbotyros šaka, tirianti pastovius žodžių junginius. • Akcentologija – kalbotyros šaka, tirianti žodžių kirčiavimą. • Leksikografija – žodynų rašymo teorija ir praktika

11. TERMINOLOGINIAI PRINCIPAIIR METODAI Jie apima bendruosius, visoms kalboms būdingusdalykus: - sąvokų analizę; - jų intensiją ir ekstensiją; - sąvokų ryšius; - sąvokų sistemos modelius; - sąvokų apibrėžtis tik konkrečioms kalbomsbūdingus dalykus: - sąvokų žymėjimą (terminus, simbolius ir pan.) - tinkamų žodžių ar žodžio darybinių elementų parinkimą terminų sudarymui; - naujų terminų kūrimą.

12. TRYS TERMINOLOGIJOS DIMENSIJOS • KOGNITYVINĖ • LINGVISTINĖ • TVARKOMOJI

13. KOGNITYVINIS TERMINILOGIJOS ASPEKTAS Pagrindinės temos: Žinių modelis Sąvoka Sąvokų tipai ir jų vidiniai ryšiai Sąvokų apibrėžčių tipai Terminas kaip sisteminis vienetas Termino ir sąvokos santykis

14. SĄVOKA • Sąvokos nepriklauso nuo kalbos, t.y. ir nuo terminų • Sąvokos yra protinis ar loginis tikrovės atspindys, žinių apie tam tikrą realaus pasaulio objektų klasę, kurią jos atstovauja, dalis • Sąvokoms būdingi tam tikri požymiai, pagal kuriuos jos klasifikuojamos kaip tokios pačios, panašios ar skirtingos • Dėl sąvokų susitaria visa žiniomis besidalijanti bendruomenė • Sąvokos yra susijusios su kitomis sąvokomis • Sąvokoms nereikia simbolių, bet jos juos turi, kad būtų galima bendrauti

15. SĄVOKŲ SANTYKIAI(I) • Susijusių sąvokų organizavimo kriterijai, o taip pat jų įtraukimas į vieną ar kitą konkrečią grupę, priklauso nuo to, kaip objektai suprantamirealiame pasaulyje. • Sąvokos susijusios viena su kita dviejų rūšių santykiais: - loginiais, kurie remiasi objektų panašumu, t.y. tuo, kad jos turi daugiau ar mažiau bendrų požymių; - ontologiniais, kurie priklauso nuo objektų santykio erdvėje arba laike (dalies ir visumos, rūšies, klasės ir pan.).

16. SĄVOKŲ SANTYKIAI (II) • Loginės subordinacijos santykis (viena sąvoka yra bendresnė už kitas, labiau specifines sąvokas). Bendresnė sąvoka perduoda visus savo požymius konkretesnei, bet pastaroji visada turi bent vienu požymiu daugiau negu bendroji sąvoka, kuris leidžia ją atskirti nuo pastarosios (mineralas – antracitas) • Loginės koordinacijos santykis (gali būti dvi ir daugiau specifinių sąvokų, susijusių su ta pačia bendrąja sąvoka. Turėdamos visus bendrosios sąvokos požymiusjos taip pat skiriasi bent vienu individualiu.)

17. SĄVOKŲ SANTYKIAI IR TERMINŲ SISTEMIŠKUMAS Terminologijoje sąvokos skiriasi vienos nuo kitų pirmiausia apimtimi. Sąvokos gali būti apibūdintos: - lygiareikšmiškumo (A = B) - nuošalės (A ir B viena su kita nesusiję, nors priklauso tai pačiai sistemai) - susikirtimo (A ir B apibrėžtys turi bendrų požymių) - įeities (A įeina į sąvoką B, nes šios apimtis platesnė)

18. SĄVOKŲ TIPAI IR JŲ VIDINIAI RYŠIAI • Hiperoniminė sąvoka (platesnioji sąvoka, superordinacinė sąvoka) – sąvoka, kuri yra arba gimininė sąvoka, arba visumos sąvoka. • Hiponiminė sąvoka (siauresnioji sąvoka, subordinacinė sąvoka) – sąvoka, kuri yra arba rūšinė sąvoka, arba dalies sąvoka. • Gimininė sąvoka – siauresnės intensijos sąvoka gimininių santykių sistemoje. • Rūšinė sąvoka (rūšies sąvoka) – platesnės intensijos sąvoka gimininių santykių sistemoje. • Ekvoniminė sąvoka (vieno lygmens sąvoka, koordinacinė sąvoka) – hiponiminė sąvoka, susijusi su ta pačia artimiausia hiperonimine sąvoka ir turinti tą patį dalijimo kriterijų kaip kita sąvoka tam tikroje sąvokų sistemoje.

19. POŽYMIAI (I) Požymiai – sąvokos elementai, padedantys apibūdinti ar atskirti kokią nors atskiro objekto ypatybę. Požymis taip pat yra sąvoka. Bendrieji (rūšiniai) požymiai naudojami sąvokų palyginimui, sąvokų klasifikacijai, sąvokų apibrėžimo suformulavimui ir sąvokai priskiriamo termino kūrimui. Skiriamieji požymiai naudojami sąvokos atskyrimui nuo gretutinių sąvokų horizontaliojoje sąvokų grandinėje ir rūšinio požymio išskyrimui iš gimininio.

20. POŽYMIAI (II) Paprastieji ir sudėtiniai. Paprastieji požymiai atspindi tik vieną objekto ypatybę (dantytasis pjūklas), o sudėtiniai apima kelias (mažagabaritis matavimo prietaisas). Priklausomieji požymiai atspindi subordinacijos santykius vertikaliojoje sąvokų sistemoje (šlifavimo staklės) hierarchiškai priklauso nuo termino staklės, nes jo specifinis požymis šlifavimo yra susietas subordinacijos santykiu su bendruoju požymiu „mechaninis apdirbimas su staklėmis“ (užsienio prekybos deficitas, valiutų keitimo lentelė) Nepriklausomieji požymiai gali sekti vienas po kito skirtinguose vertikaliosios sąvokų sistemos lygmenyse ir gali būti dirbtinai sujungti vienas su kitu (transatlantinis užsakomasis skrydis)

21. POŽYMIAI (III) • Vidiniai (intrinsic, inherent), tokie kaip forma, dydis, medžiaga, spalva ir pan.: dantytasis (pjūklas, grandiklis); medinis (stalas); raudona (šviesa) • Išoriniai (extrinsic): a) tikslas:(pritaikymas, veikimo principai, vieta ir padėtis sistemoje ir pan.): pjūklas-smulkintuvas; priekinis/užpakalinis ratas; laboratoriniai indai b) kilmė (gamybos būdas, kilmės šalis, tiekėjas ir pan.): Euklido geometrija; Kararos marmuras; Ford T modelis; Būlio matrica

22. DALIES–VISUMOS SANTYKIAI

23. GIMININIAI–RŪŠINIAI SANTYKIAI

24. INTENSIJA IR EKSTENSIJA • Požymių, sudarančių sąvoką, aibė vadinama sąvokos intensija – tai sąvokos turinys. • Visuma objektų, kurie atitinka sąvoką, vadinama sąvokos ekstensija – tai sąvokos apimtis (kalbant apie atskirų objektų visumą ekstensija vadinama klase). Pavyzdžiui, sąvokosorlaivis intensija apima tokius požymius: sunkesnis už orą skraidymo aparatas;varomas energija;su sparnais ir kt. Šiossąvokos ekstensija: lėktuvas, malūnsparnis, sklandytuvasir pan.

25. - dangaus kūnas - sukasi aplink Saulę - elipsinė orbita - gyvenamas - vienas palydovas - vidut. atstumas iki Saulės 149 400 000 km. Kt. fiziniai ir cheminiai duomenys dangaus kūnas - sukasi aplink Saulę - elipsinė orbita - negyvenamas - dešimt palydovų - vidut. atstumas iki Saulės 1430 000 000 km. Kt. fiziniai ir cheminiai duomenys Planeta – dangaus kūnas, elipse skriejantis aplink Saulę mūsų saulės sistemoje

26. Lingvistinis terminologijos aspektas • Termino ir žodžio santykis • Terminologijos ,,piramidė“ vs. ,,ledkalnis“

27. TERMINŲ KŪRIMO PRINCIPAI • Kalbinis taisyklingumas (turi atitikti kalbos leksines, morfologines, darybines, sintaksines ir fonologines normas) • Savos kalbos pirmumas (printeris vs spausdintuvas) • Vienareikšmiškumas – vieną sąvoką turi atitikti vienas terminas (atmintinė „toks raštas“ vs atmintinė „kompiuterio įrenginys“ • Aiškumas (sraigtinis veržlėraktis vs prancūziškasis veržlėraktis; rašiklis vs tušinukas) • Nuoseklumas (sistemiškumas) (fizinės savybės: ryškis, skaidris, svoris, tankis ir t.t.) • Tikslumas (atominė bomba vs branduolinė bomba) • Stilistinis neutralumas (genų manipuliacija vs genų inžinerija) • Ekonomiškumas (biuletenis vs nedarbingumo lapelis; terminų bankas – terminologinių duomenų bankas – žinių bankas) • Darybinis patogumas (ieškas vs pranešimų gaviklis; vaistas vs medikamentas) • Pastovumas (raketa nešėja, kolūkis, atomas, pasostė, futbolas)

28. TERMINŲ KLASIFIKACIJA • Kiekvienas terminas turi turinį (t. y. reikšmę, kurią atspindi apibrėžtis) ir formą (atskiro žodžio ar žodžių junginio pavidalu). • Atitinkamai, terminai klasifikuojami pagal sandarą, funkciją, reikšmę ir kilmę • Pagal sandarą: vientisiniai ir sudėtiniai • Pagalfunkciją diskurse: daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai • Pagal reikšmę terminai skirstomi į pagal sąvokų klasę, kurios žymikliais jie yra (pvz. medicinos, ekonomikos) • Pagal kilmę: iš savos kalbos ir skoliniai (tiesioginis skolinimasis ir vertiniai)

29. APIBRĖŽTYS IR APIBRĖŽČIŲ YDOS Apibrėžtis – sąvoką apibrėžiantis aprašomasis teiginys, padedantis ją skirti nuo susijusių sąvokų. Svarbiausios ydos: • Loginio rato apibrėžtys • Nepilnosios apibrėžtys • Neigiamosios apibrėžtys • Neatitinkančios kalbos normų apibrėžtys

30. TERMINŲ TVARKYBA • TERMINŲ ŽODYNŲ RENGIMAS IR LEIDYBA • TERMINŲ STANDARTIZACIJA • TERMINŲ BANKŲ BEI DUOMENŲ BAZIŲ KŪRIMAS • TEKSTINĖ TERMINŲ TVARKYBA

31. TERMINŲ STANDARTIZACIJA • Terminų standartų rengimas Tikslai: suderinti skirtingų kalbų sąvokas, jų mikrosistemas ir terminus Standartizuojami tik gamybos ir technikos sričių terminai Standartas ,,Terminologijos principai ir metodai”

32. GRAFINIS SĄVOKŲ SISTEMŲ VAIZDAS • Diagramos ,,medis” • Grandininės diagramos • Stačiakampės ar apvaliosios lauko diagramos • Požymių lentelės ir schemos • Lentelės–tinkleliai • Grafikai ir t. t.