Socialinė medicina, biostatistika, mokslinio darbo metodologija

1. Socialinė medicina, biostatistika, mokslinio darbo metodologija

2. ADRESAS web.vu.lt/mf/a.berzanskyte/ http://web.vu.lt/ef/v.giedraitis/v.giedraitis/Socialine_Medicina.html

3. Kurso tikslas Ugdyti • supratimą kaip socialiniai, ekonominiai, demografiniai veiksniai daro įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai; • analitinį ir kritinį mąstymą, nagrinėjant sveikatos rodiklius, mokslinę ir praktinę literatūrą, taip pat patiems formuluojant hipotezę bei randant tinkamus mokslinius būdus jai spręsti.

4. Kurso siekiniai • Įgautų pagrindinį supratimą, ką mes šiandien vadinam "sveikata”, suprastų sveikatos socialinę, istorinę, ir ekonominę raidą. • Gebėtų surasti sveikatos informaciją ir medicinos literatūrą, panaudojant elektronines duomenų bazes, internetą. • Gebėtų įvertinti psichologinius ir socialinius veiksnius ir jų įtaką ligos pasireiškimui; taikyti moksliškai pagrįstus įrodymus praktikoje. • Gebėtų vertinti asmens ir visuomenės sveikatą, šiuolaikinės medicinos institucijas. • Gebėtų planuoti tyrimą, sudaryti, vertinti klausimynus. • Gebėtų analizuoti ir pateikti duomenis pagal kintamųjų tipus, vertinti rezultatų statistinį reikšmingumą • Gebėtų sėkmingai formuluoti mokslinę hipotezę aktualiais medicinos mokslo klausimais, rasti tinkamus mokslinius būdus joms spręsti, pritaikyti teisingus statistinius metodus biomedicininiuose tyrimuose bei formuluoti moksliškai pagrįstas išvadas ir praktines rekomendacijas • Žinant reikalavimus keliamus skirtingiems moksliniams tyrimams, gebėtų kritiškai vertinti mokslinę literatūrą, joje publikuojamus mokslinius rezultatus ir teiginius. Mokėtų diferencijuoti mokslinių įrodymų lygmenis medicinoje.

5. Kurso dalys • Socialinė medicina • Biostatistika • Mokslinio darbo metodologija

6. DĖSTYTOJAI • lekt. dr. Aušra Beržanskytė • doc. dr. Vincentas Giedraitis • doc. (HP) dr. Jonas Kairys • lekt. Dr. Liuba Murauskienė • lekt. dr. Audronė Račkauskienė • lekt. Dr. Rima Vaitkienė • asist. Laimutis Paškevičius

7. VERTINIMAS

8. Socialinė medicina Įvadas Planas • Kas tai • Istoriniai momentai • Du kontekstai • Socialinė medicina – kaip akademinė disciplina

9. KAS TAI? Specializuota medicinos sritis, nagrinėjanti socialinę, kultūrinę ir ekonominę įtaką medicinos reiškiniui. (Specialized field of medical knowledge concentrating on the social, cultural, and economic impact of medical phenomena). Medical Dictionary for the Health Professions and Nursing, Farlex 2012 Ligos prevencijos ir gydymo perspektyva, pagrįsta paveldimumu, aplinka, socialinėmis struktūromis ir kultūrinėmis vertybėmis. (An approach to the prevention and treatment of disease that is based on the study of human heredity, environment, social structures, and cultural values.) Mosby's Medical Dictionary, 8th edition. 2009, Elsevier.

10. Kas tai? Socialinių, genetinių ir aplinkos veiksnių, darančių įtaką ligai ir negaliai, organizuotas tyrinėjimas ir profilaktinių metodų, apsaugančių individą ir visuomenę, skatinimas. (organized investigation of social, genetic, and environmental factors influencing human disease and disability and promotion of methods of prevention of disease and health measures protective of individual and community)

11. Siekia • suprasti kaip socialinės ir ekonominės sąlygos veikia sveikatą, ligą ir medicinos praktiką ir • skatinti sąlygas, kuriomis tas supratimas darytų visuomenę sveikesnę.

12. Terminai/pavadinimai • Profilaktinė medicina (JAV) • Socialinė medicina (Pranc., Vok., Belg., JK – XX a. 5 dešimt.) • Bendruomenės medicina (community) (JAV) • Kolektyvinė sveikata (collective health) (Brazilija)

13. Kas nagrinėjama? • Sveikatos išeitys (gyvenimo kokybė, sveikatos rodikliai, subjektyvus vertinimas, gyvenimo trukmė ir kt.) • Elgsena • Rizikos veiksniai • Sveikatos paslaugų prieinamumas • ir kt.

14. Kaip? Sveikatos-ligos-priežiūros procesas aspektai: • Ekonominis • Politinis • Subjektyvus • Socialinis Socialiniai sveikatos netolygumai

15. Sveikatos samprata • Є nuo visuomenės • (PSO apibrėžimas) • dialektinis procesas • sveikatos suteikimas • šalinant ligos priežastis (medicinoje aišku, bet komplikuota socialiniu aspektu) • gydant (apribota)

16. Socialinė medicina ir medicinos praktika šiandien • Sveikata dabar - prekė • Medicina vangiai priima socialinių veiksnių įtaką. • Ir turtingose šalyse medicina ne visiems pasiekiama ir yra pakankamos kokybės. • Problemų sprendimas – didesnis finansavimas (daugiau gydytojų, įrangos, auditų, daugiau kompiuterių, didesnė lovų apyvarta ir t.t.)??? • O gal mokymas, laisvė ir gerovė?

17. ISTORIJA • XIX a. • Industrinė revoliucija • Darbininkų sveikatos problemos

18. EUROPA Socialinės ir ekonominės sąlygos daro didelę įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai. Rudolf Virchow(1821-1902) Vidurių šiltinė Dirbtinės ligos/protrūkiai (artificial diseases/epidemics) “...gydytojas – vargingųjų advokatas” XIX a. medicinos politinis vaidmuo, kuriant lygiavines (egalitarines) visuomenes

19. Lotynų Amerikos socialinė medicina • Salvador Allende(1908 – 1973) “Sveikatos problemų sprendimas labiau socialinėmis, o ne medicininėmis priemonėmis” • Che Guevara (1928 – 1967) Revoliucinė medicina

20. Pietų Afrika Visuomenė turi skatinti sveikatą individualiomis ir socialinėmis priemonėmis. Sidney and Emily Kark Sveikatos centrai, apjungiantys šeimos mediciną ir bendruomenės sveikatą (komandos formavimas)

21. Socialinės ir ekonominės sąlygos daro didelę įtaką sveikatai, ligai ir medicinos praktikai. Paul Farmer (1959) AIDS “…reikalingas medicininių reiškinių biosocialinis supratimas (kaip socialiniai sveikatos veiksniai)…“ “…moksliniai tyrimai vis labiau “desocializuojami”

22. Medicinos prieinamumo pavyzdys ŽIV/AIDS Gauna antivirusinį gydymą Reikia antivirusinio gydymo

23. Du kontekstai Po II pasaulinio karo • Lotynų Amerikos (LASM – Latin American social medicine) – dėmesys į sveikatos socialinius ir struktūrinius veiksnius. • Politinė ir socialinė transformacija • Anglo-amerikinis – individualios gyvensenos („lifestyle medicine“) aspektas

24. Lotynų Amerikos kontekstas • Salvador Allende “Sveikatos problemų sprendimas labiau socialinėmis, o ne medicininėmis priemonėmis” • Che Guevara Revoliucinė medicina • Aiškios sąsajos su socialiniais mokslais ir marksizmu, tiriant ligos socialinius veiksnius, kaip ekonominiai netolygumai

25. Lotynų Amerikos patirtis/pamokos Temos: • Socialinė politika, valdžia, sveikata ir sveikatos apsauga Rinkos ekonomika nepagerina vargingųjų sąlygų • Socialiniai ir kultūriniai sveikatos veiksniai Analizei naudoti įvairialypiai metodai (ir ne kiekybiniai) • Darbas, aplinka ir sveikata Sveikata dėl darbo ir aplinkos sąlygų • Smurtas, traumatizmas ir sveikata Smurto poveikis sveikatai

26. Anglo - Amerikos kontekstas • Prevencijos modelis – didesnis dėmesys individualaus elgesio pokyčiams, o ne sveikatos ir ligos socialiniams veiksniams. • Siekė akademinės disciplinos, kuri darytų įtaką medicinos mokymui. • JAV didelis atotrūkis tarp medicinos ir VS XX a. pr. Skirtingas požiūris į ligos kontrolę ir valdymą, medicinos įtakos didėjimas plečiant stacionarinę praktiką. Biomedicininis modelis tapo labiau priimtinas nei sociomedicininis. (lėtinių ligų individualių rizikos veiksnių vadyba – ŠKL, plaučių vėžys, nutukimas)

27. Studijos • ŠKL prevencija: • Framingemo st. keisti individualius įpročius (dieta, cholesterolis) ir aplinką. • Britanijoje – mankšta • 1948 m., 1952 m. JAV nustatytas pagrindinis veiksnys nutukimas • Britanijoje – pagrindinė naujagimių mirtingumo priežastis nuo XIX a. ekonominiai netolygumai (skurdas), nuo 1950 m. kt. veiksniai – socialiniai gyvensenos (skirtingo svorio motinos, viršsvorį turinčios - rizika) • Doll ir Hill rūkymas ir pl. vėžys (socialinė vadyba – ne tik elgsena, bet ir sąmoningumas, rūpinimasis sveikata) Išvada – gyvensena svarbiau nei ekonominiai netolygumai

28. Nauja Anglo - Amerikos Socialinės medicinos kryptis – grįžimas prie ligos socialinės kilmės (1) • Po II pasaulinio karo bio-psicho-socialinis lėtinių ligų modelis – tai gyvensenos, elgsenos modelis • Politiniai sprendimai dėl lėtinių ligų prevencijos – sąsajos su LASM (nuo 1990 m. ↑ individualios atsakomybės neigimas). • Gamybinių organizacijų vaidmuo vis labiau pakeičia individualios atsakomybės reikšmę (profesinės ligos).

29. Nauja Anglo - Amerikos Socialinės medicinos kryptis – grįžimas prie ligos socialinės kilmės (2) • Pavyzdys - „Big Food“ – atmetamas etiologinis nutukimo aiškinimas elgsena, vietoj to akcentuojamas aplinkos veiksnys, t.y. priklausomo maisto toksinė aplinka, kurią sudaro marketingas, reklama (Kelly Brownell). • PSO 2003 m. rekomendavo turtingiausiose šalyse diegti mokesčių sistemą maisto produktams, kontrolę nemaistingiems didelės energetinės vertės produktams vaikams, reguliuoti marketingą ir reklamines kampanijas, apsaugant pažeidžiamas grupes.

30. Socialinė medicina – kaip akademinė disciplina • Rene Sand(1877-1953) - vienas pirmųjų šios srities profesorių 1945 m. Briuselio universitete - siekė naujos disciplinos „Socialinės medicinos“ įtraukimo rengiant gydytojus • 1931 Yale universitete Žmogiškųjų santykių (Human relations) institutas • 3-4 dešimtm. Lotynų Amerikoje San Marko u-te (Peru, Lima), Osvaldo Kruz u-te (Brazilija, Rio de Ženeiras), Čilės u-te

31. Sąsaja su politiniais reiškiniais • Sveikatos ir ligos multifaktorinė analizė dėl 1930 m. ekonominės krizės, skurdo. • Sąsajos su politinėmis socialinės reformos programomis. • Tarpdisciplininė programa tarp medicinos ir socialinių mokslų – intelektualiniai gebėjimai socialinių priežasčių analizei.

32. Nauja socialinės medicinos disciplinos? struktūra • Istorinės išminties integravimas • Siekiama suprasti kompleksinę biologijos sąveiką su politiniais, ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais santykiais • Išplėstinis aplinkos ir socialinis struktūrinis etiologinis lėtinės ligos modelis, pvz. kova su nutukimu, vėl susieja discipliną su pradine socioekonomine struktūra. • Vertingiausia susieti abu kontekstus.

33. Socialinės medicinos principai • Sveikata yra tiesioginis socialinis rūpestis. • Socialinės ir ekonominės sąlygos turi didelės reikšmės sveikatai ir ligai, ir šiuos ryšius reikia ir toliau moksliškai tirti. • Skatinant sveikatą ir kovojant su liga reikia imtis priemonių, kurios būtų ne tik medicininės, bet ir socialinės.

34. Įrodymai • Ne visada teisinga siekti tik statistiniais įrodymais pagrįstų rezultatų. • Tyrimai (kiekybiniai ir kokybiniai).

35. Valstybėje neturi būti nei didelio kai kurių piliečių skurdo, nei, antra vertus, turto, nes skurdas ir turtas gimdo vienas kitą. Skurdo riba tegul bus kaina skirtinio sklypo, kurį privalo turėti kiekvienas. Priėmęs šį matą, įstatymų leidėjas leidžia įsigyti turtą, kurio vertė didesnė du, tris, keturis kartus... Jei kažkas įsigyja daugiau, jis privalo perteklių atiduoti valstybei. Platonas. Įstatymai, 744e

36. Pasitenkinimas gyvenimu ir gyvenimo trukmė „Abu dalykai – pasitenkinimas gyvenimu ir jo trukmė – priklauso nuo socialinio teisingumo… Ilgą gyvenimo trukmę lemia ne absoliuti materialinė gerovė, bet tolygus gėrybių pasiskirstymas. Tai matyti ir pažvelgus į turtingas šalis. Švedijoje ir Japonijoje atotrūkis tarp didžiausių ir menkiausių pajamų yra mažiausias. Abiejose šalyse žmonės gyvena ilgiausiai, nors socialinė ir sveikatos sistemos labai skiriasi. Ir atvirkščiai, vis didėjanti socialinė nelygybė sietina su mažesne gyvenimo trukme…“ Stefan Klein. Laimės formulė

37. Laisvės samprata „Bedarbio laisvė miegoti rytais kiek tik širdis geidžia yra nieko verta, nes jis jos nepasirinko laisva valia. Jausdamiesi nereikalingi, žmonės kartu jaučiasi ir paniekinti. Jiems kyla grėsmė susirgti depresija ir visiškai apsileisti.“ Stefan Klein. Laimės formulė