ADVOKATŲ ETIKOS PROBLEMINIAI ASPEKTAI PROKURORŲ AKIMIS

1. ADVOKATŲ ETIKOS PROBLEMINIAI ASPEKTAI PROKURORŲ AKIMIS Salus publicasupremalex (Cicero)

2. Svarbiausios prokurorams Advokatų etikos kodekso nuostatos • 10.2. Dalyvaudamas ikiteisminiame tyrime ar teisminiame nagrinėjime, advokatas turi elgtis taip, kad jo kalba, prašymai, pareiškimai ir klausimai nežemintų teismo arba prokuratūros, ikiteisminio tyrimo institucijos ir pareigūnų autoriteto, nediskredituotų kolegų ir neįžeistų proceso šalių, jų advokatų ir įgaliotinių, taip pat liudytojų ir ekspertų orumo. • 10.3. Advokatas, atstovaudamas teisme ar kitoje institucijoje klientui ar gindamas teisiamąjį, negali remtis aplinkybėmis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys. Vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa. • 6.6. Advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai.

3. Prokurorų ir advokatų bendravimo sferos Ex officio Neformali aplinka Bendravimas prieš teismo posėdžius ar proceso veiksmų atlikimą, pertraukų metų, susitikimuose, pobūviuose, kt. • Ikiteisminiame tyrime (proceso veiksmų atlikimas, skundų nagrinėjimas) • Bylų teisminiame nagrinėjime • Priimant sprendimus advokatų atžvilgiu (dėl nušalinimo, Advokatų etikos kodekso reikalavimų nevykdymo, nusikalstamų veikų padarymo)

4. Fiat justitia, pereatmundusUbiius – ibi remediumAudiāturet alteraparsKur teisė, ten ir jos gynyba Tebūnie išklausyta ir antroji pusė

5. Advokatas Juozas Čivilis savo straipsnyje “Lietuvos advokatūra ir advokatai Lietuvoje” rašė: • Prieškario Lietuvoje (1927-1933 m.) jaunojo teisininko kelias į advokatus buvo sunkus ir ilgas. Advokatu asmuo galėjo tapti tik pabuvęs advokato padėjėju. Siekdamas tapti advokato padėjėju, asmuo turėjo pateikti Advokatų tarybai aukštojo teisinio išsilavinimo diplomą, pažymėjimą dėl lietuvių kalbos aštuonių klasių kursų baigimo, savo gyvenimo aprašymą ir nurodyti mažiausiai tris asmenis iš advokatūros, magistratūros (teismo), arba prokuratūros, kurie prašytoją gerai pažįsta ir gali jį rekomenduoti. • Gavus reikiamus dokumentus, Tarybos buveinėje būdavo viešai paskelbiami kandidato į advokato padėjėjo duomenys su prašymu per 1 mėn. nuo skelbimo dienos suteikti žinių apie kandidatą , ypač apie jo dorą ir elgesį. • Advokatų padėjėjas privalėjo Advokatų Tarybai raštu pasižadėti stengtis gerai išmanyti materialinę ir proceso teisę, nenusižengti bendriesiems doros ir advokatų etikos dėsniams ir laikytis Advokatų tarybos nurodymų ir taisyklių.

6. Exofficioadvokatų etikos probleminiai aspektai • Trukdymas ikiteisminiam tyrimui, neleistinas kišimasis į ikiteisminio tyrimo procesą. • Neetiškas elgesys proceso veiksmų ir teismo posėdžio metu. • Neetiški teiginiai rašytiniuose dokumentuose (skundai, prašymai, pareiškimai). • Neteisėtų gynybos priemonių naudojimas. • Veikimas priešingai savo klientų interesams (atskirai paminėtini Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų elgesio probleminiai aspektai). • Advokato - buvusio prokuroro - santykių su prokuroru baudžiamajame procese aspektai.

7. Trukdymas ikiteisminiam tyrimui, neleistinas kišimasisį ikiteisminio tyrimo procesą • 2010 m. Klaipėdos m.užfiksuotas atvejis, kai advokatė I. S. atvyko į kratos atlikimo vietą ir, nepateikusi teisinių paslaugų teikimo ar susitarimo dokumento, trukdė atlikti kratą: pareiškė, kad krata yra neteisėta, vaikščiojo po patalpas, įžeidinėjo pareigūnus ir grasino jiems tarnybinės atsakomybės taikymu, kurstė kratos dalyvius trukdyti kratą. Šie advokatės veiksmai buvo užfiksuoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir vaizdo įraše. Gavęs šiuos duomenis, prokuroras nutarimu BPK 163 str. tvarka paskyrė advokatei 25 MGL baudą, išsiuntė atitinkamą informaciją Advokatų tarybai. Apylinkės teismas prokuroro paskirtą baudą paliko galioti. • Įtariamojo apklausos metu gynėjas A. M. trukdė atlikti šį veiksmą: garsiai reiškė nepasitenkinimą, komentavo tyrėjos klausimus .Tarnybiniame pranešime prokurorui ikiteisminio tyrimo pareigūnė nurodė, kad būtent toks advokato elgesys paskatino įtariamą asmenį neduoti parodymų - po advokato replikų ir ginčų įtariamoji pasakė, kad ji visai atsisako duoti parodymus, nes negali susikaupti ir jau nieko nesupranta. Gavęs šį tarnybinį pranešimą, prokuroras priėmė nutarimą nušalinti advokatą. Po šio įvykio advokatas pateikė pareiškimą, prašydamas pradėti prokurorui ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, tačiau dėl šio pareiškimo buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. • Lietuvos apeliacinis teismas 2011-01-10 nutartimi informavo prokurorą, kad advokato K. S. veiksmai, užfiksuoti tyrimo veiksmo- eksperimento - atlikimo metu, gali būti vertinami kaip BPK 48 str. 2 d. 6 p., Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1, 2 p., Lietuvos advokatų etikos kodekso 2 str. 2.3.3.p. pažeidimai, o nustačius visus nusikalstamos veikos požymius- kaip nusikaltimas, numatytas BK 231 str. 1 d. Teismas turėjo omenyje duomenis, gautus Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje vykdant teismo įpareigojimą atlikti eksperimentą, nes dalyvavę eksperimente liudytojai parodė, kad advokatas prieš veiksmo atlikimą darė neleistiną psichologinį poveikį pakviestiems asmenims, gąsdindamas juos, kad dalyvavimo eksperimente atveju turės problemų, ir taip trukdė ikiteisminio tyrimo teisėjui ir prokurorui atlikti savo profesines pareigas, o vėliau tyčia pateikė teismui nesusijusia su byla nuotrauką, neva paneigiančią ikiteisminio tyrimo duomenis.

8. Neetiškas elgesys proceso veiksmų ir teismo posėdžio metu Prokurorų patirtis: • Prokuratūros, kaip institucijos, menkinimas gynėjų kalbose. • Nepagarbos prokurorui išreiškimas, nekorektiškumas, nesugebėjimas nuslėpti priešiškumo ir neigiamų emocijų. • Akivaizdžiai neteisingi teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įrodymai yra suklastoti.

9. Kodėl taip atsitinka? • EMOCIJOS • CHARAKTERIO YPATUMAI • SĄMONINGAI PASIRINKTAS GYNYBOS MODELIS PASEKMĖ-TEISMO PROCESO TRUKDYMAS, PSICHOLOGINĖS PUSIAUSVYROS PROCESE PRARADIMAS

10. Neetiški ir klaidinantys teiginiai rašytiniuose dokumentuose (skunduose, prašymuose, pareiškimuose) • Kai kuriuose gynėjų skunduose kartais būna nepasitenkinimo prokuroro elgesiu argumentų ir deklaratyvių prielaidų, pateikiamų kaip tikri faktai. Pavyzdžiui: • skunde Prokurorų etikos komisijai tvirtinama, kad procese dalyvavo nušalinta prokurorė, tačiau patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad sprendimas dėl prokurorės nušalinimo nebuvo priimtas; • skunde dėl pranešimo apie įtarimą advokatas rašė: ...peršasi prielaida, kad IT yra akivaizdžiai vilkinamas, A. reiškiami baudžiamosios teisės požiūriu nesuvokiami ir IT medžiaga nepagrįsti įtarimai, šiuo būdu savotiškai „keršijant“ A. ir jos gynybai už tai, kad A. ne tik teikėsi nevykdyti baudžiamojo persekiojimo institucijų valios ir neprisipažino padariusi nusikaltimą, bet dar gi ėmėsi aktyviai ginti savo teises, įrodinėti IT pareigūnų elgesio neteisėtumą... • skunde dėl prokuroro nušalinimo: prokuroras bet kokia kaina siekia neteisėtai užbaigti prieš A. nukreiptą IT ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn... Atsakydamas į prašymus, demonstruoja akivaizdų savo nepasitenkinimą ir tendencingą nusistatymą <...> apkaltindamas A. padarius sunkesnį nusikaltimą, prokuroras taip keršija jai už aktyvų teisių gynimą, parodo savo nekompetenciją ir tendencingumą.

11. Kartais advokatų skunduose apstu neetiškų teiginių kitų proceso dalyvių, pavyzdžiui, teisėjų atžvilgiu Citatos: • Teisėja, žinomai melagingai iškreipdama CPK 62 str. normą (mano, kad teismo sprendimus gali priimti ir šlavėjas iš gatvės)... • -...matomas akivaizdus teisėjos šališkumas arba visiškas Valstybinės kalbos ir CPK normų nežinojimas, dėl ko būtina atestacija. • Pažymėtina, kad teisėja... visiškai nesupranta Vilniaus apygardos teismo sprendimo esmės ir kas jį turėjo priimti, todėl žinomai melagingai nurodo kažkokį menamą priimtą įsiteisėjusį sprendimą ir jo rezoliucinės dalies reikšmę, kas sveiku protu yra visiškai nesuvokiama, ...prokuroras privalo užkardyti tokias veikas. • Teisėjų vidinis įsitikinimas priklauso nuo konkretaus teisėjo laikinosios psichofiziologinės būsenos, nuotaikos ir nusiteikimo vienos ar kitos procesinės šalies atžvilgiu. Kaip patvirtina teismų praktika, tas „vidinis įsitikinimas“ priklauso ir nuo bylos proceso šalies įtakingumo, dosnumo, dėkingumo ir kitokių savybių. • Teisėjai procesiniuose dokumentuose vartoja ne lietuvių kalbą, o išdidžiai jų skelbiamą „teisinę“ kalbą, liaudiškai vadinama „paukščių kalba“... taip gimsta teismų sprendimai, teisės aktai... kuriais jie vadovaujasi, juos taiko ir aiškina „dvasių“ padedami sveiku protu nesuvokiamus tvarinius. Tokia rašliava mulkinami silpnesnieji bylų dalyviai, kurie neįstengia pasisamdyti tinkamo advokato...

12. Skųsdamas prokuroro veiksmus, advokatas rašė: • Prokuroro nelogiški ir neteisėti proceso sprendimai priimti turint tikslą gynėjus įvelti į teisminius procesus ir demonstruoti savo procesinį dominavimą... • Prokuroro nurodytos aplinkybės <...> yra tik jo asmeninės baimės, asmeninis angažuotumas bei negatyvus nusistatymas... • Visos prokuroro nurodytos galimybės yra fantazijos vaisius, o tam tikroje apimtyje prasilenkia su elementaria logika... • Prokuroro elgesys yra neprotingas ir tendencingas... Teismui pateiktame skunde <...> buvo pateiktas nesąžiningas, tendencingas ir siurprizinisdomuo... • Tokia teisinė ekvilibristika negali būti naudojama teisę išmanančio, sąžiningo teisininko, o ypač prokuroro. Mano nuomonė, pacituoti teiginiai visumoje nėra neetiški, jie išreiškia subjektyvų - asmeninį advokato požiūrį į kolegos elgesį, tačiau jie aiškiai užgauna prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, profesinį orumą

13. Grafomanija? Ne, teisių realizavimas Žinodami, koks sudėtingas ir ilgai trunkantis skundų nagrinėjimo procesas ikiteisminiame tyrime, kai kurie advokatai neetiškai naudojasi savo teisėmis ir teikia didelį kiekį prašymų ir skundų, galimai tokiu būdu siekdami vilkinti procesą.

14. Neteisėtų gynybos priemonių naudojimas • BPK 48 str. 2 d. 2 p. numato gynėjo pareigą panaudoti VISAS ĮSTATYMUOSE NURODYTAS GYNYBOS PRIEMONES IR BŪDUS, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ir lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. • BPK 49 str. 1 d. leidžia prokurorui nušalinti gynėją, jei pastarasis naudoja neteisėtas gynybos priemones. • Neteisėtų gynybos priemonių panaudojimas kartais ne tik duoda pagrindą nušalinti gynėją, bet ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą.

15. Aš tau padėjau, bet visiškai neplanavau keliauti kartu... • Tokių pažeidimų pradžia – advokatų etikos reikalavimų ignoravimas, balansavimas ties teisingumo riba. • Paminėtina Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamoji byla advokato A. G. atžvilgiu. Šis procesas baigtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (byla Nr. 2K-102/2010), konstatavus, kad išžaginimo byloje kaltinamųjų gynėjas veikė įtikinėdamas nukentėjusiąją duoti melagingus parodymus teisme ir jai diktuodamas žinomai melagingo pareiškimo tekstą. Teismas pažymėjo, kad tokie veiksmai nesuderinami su teisėta advokato veikla ir negali būti pateisinami procesinės gynėjo funkcijos atlikimu baudžiamojoje byloje, lojalumu klientui ir pareiga panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus. Teismas nutarė, kad gynėjo padaryta veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 233 str. 3 d. • Kitoje byloje buvo nustatyta, kad advokatas A. Š. darė poveikį nukentėjusiajam, prašė jo pakeisti savo parodymus (atsisakyti kaltinamojo atpažinimo), dėl to prokuroras bylą su kaltinamuoju aktu advokato atžvilgiu perdavė teismui. Advokatas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str., 233 str. 1 d. Nuosprendis įsiteisėjo. Kur skrendam?

16. Veikimas priešingai savo kliento interesams • Neišaiškinimas ginamajam galimybės užbaigti procesą taikant susitaikymo, laidavimo ir kt. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus; teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios situacijos gali būti susijusios su gynėjo siekiu gauti papildomą honorarą už kliento gynybą tolimesnėse proceso stadijose. • Vieno įtariamojo advokatas, kuriam buvo leista ginti kitą, įkalbinėja pastarąjį prisiimti visą kaltę.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau-VGTPT) advokatų elgesio probleminiai aspektai • Nesuprantama prokuratūrai nukentėjusiojo gynėjo pozicija ir jo nepagrįsti priekaištai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, siekiantiems užtikrinti tam tikras nukentėjusiojo teises. Problema - šiuo atveju prokuroras neturi teisės nušalinti gynėjo, nes pastarasis atstovauja nukentėjusįjį ir nėra pagrindų, numatytų BPK 61 str. Advokatų taryba nurodė advokatui laikytis etikos principų, o prokurorui išaiškino, kad Lietuvos advokatūros kompetencijai nėra priskirta koordinuoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmus ir ji negali vertinti VGTPT sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir advokatų skyrimo pagrįstumo. Iš VGTPT buvo gautas raštas, kad šioje byloje nukentėjusiajai jau yra skirtas gynėjas ir kito parinkti nėra pagrindo. • VGTPT paskirtas ginti asmenį baudžiamojoje byloje advokatas įkalbinėja įtariamąjį sudaryti teisinės pagalbos sutartį, kad galėtum gauti honorarą. Pasak Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. ataskaitos, VGTPT Vilniaus tarnyboje iš 347 tik vienu atveju buvo priimtas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl piktnaudžiavimo.

18. Advokato – buvusio prokuroro santykių su prokuroru baudžiamajame procese etikos aspektai • Nemažai prokurorų yra tapę advokatais. Dėl to nepriekaištingo bendravimo reikalavimas su buvusiais kolegomis tampa vis aktualesnis. • Svarbu nesudaryti įspūdžio ir nesukelti įtarimų, kad dėl pažinčių ar buvusio bendradarbiavimo siekiama gauti kai kurių „nuolaidų“ asmeniui, kuris ginamas buvusio kolegos kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime. • Ypač etiškai advokatas turi bendrauti su buvusiais kolegomis toje prokuratūroje, kurioje dirbo pats.

19. Advokato etikos probleminiai aspektai, bendraujant su prokurorais neformalioje aplinkoje • Tai - kolegų bendravimas, pavyzdžiui, prieš teismo posėdį, per pertraukas ar prieš ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimą. • Labai neetiška, kai po tokio bendravimo, jau būnant oficialioje aplinkoje gynėjas panaudoja prokuroro išsakytą požiūrį į procesą ir panaudoja informaciją savo tikslais (pvz., prokuroro nušalinimui). • Prokurorų išvaizdos, iškalbos, jų veiksmų aptarinėjimas su tyrėjais, kt. proceso dalyviais. • Geranoriškumo stoka, kai neatkreipiamas kolegos dėmesys į prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno klaidą. • Kiti atvejai (pasitaiko ypač retai): neblaivaus gynėjo atvykimas į teismo posėdį arba tyrimo veiksmo atlikimą, vėlavimas į teismo posėdžius be svarbios priežasties, dokumentų neturėjimas ir kt.

20. Būkime tolerantiški! TOLERANCIJA - ETIKOS DRAUGĖ