Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatai ir perspektyvos

1. Gruntinio, dirvožemio bei paviršinio vandens ir dirvožemio tyrimų rezultatai ir perspektyvos Pagal 1994-2009 m. stebėsenos duomenis sąlygiškai natūraliose ekosistemose Aukštaitijoje ir Žemaitijoje

2. Metodika Matavimai atliekami pagal vieningą ICP Forests programos metodiką (The Working…, 1989, Environment…, 1993, ICP IM…, 1998), pagal kurią dirba ir kitos sanlygiškai natūralių ekosistemų stebėsenos programoje dalyvaujančios šalys.

3. Aukštaitijos nacionalinio parko integruoto monitoringo teritorijoje (NP IMT) stėsena pradėta 1993 metų rudenį, o Žemaitijos NP IMT – 1995-jų metų pavasarį. • Dirvožemio vandens mėginiai cheminei analizei imami kas mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu. Nustatomas drėgnis ir apskaičiuojamas dirvožemio vandens nuotėkis. • Gruntinio vandens lygis matuojamas kas 2 savaites mėginiai cheminei analizei imami kas 2 mėnesius. • Upelių vandens mėginiai cheminei analizei imami kas mėnesį visus metus, pagal savirašių duomenis apskaičiuojami kasdieniai upelių debitai. Upelių vandenyje kas mėnesį išmatuojamas ištirpusio deguonies kiekis ir temperatūra. • Aukštaitijos NP IMT nuo 1999 m. veikia meteorologinė stotis.

4. Stebimi cheminiai parametrai • Nuo 1994 m. reguliariai nustatoma SO4, NO3N, NH4N, Ca, Na, K, Mg, Cl, Pvisuminis, Mn, Fe, Si, pH, HCO3, specifinis elektros laidumas. • Nuo 2000 metų matuojamas fosfatų fosforo (PO4P), ir visuminio azoto (Nvisuminis) kiekis. • Nuo 2002 m. pradėta matuoti visuminį AL kiekį. • Nuo 2003 m. – visuminį organinės C kiekį. • Nuo 2000 metų vidurio visose paprogramėse, 3 kartus per metus, balandžio, liepos ir spalio mėnesiais pradėta matuoti sunkiųjų metalų Cu, Cr, Cd, Pb, Zn, Ni koncentracijas. Iš viso, 25cheminiai parametrai.

5. Klimato šiltėjimo rodikliai • Temperatūros kilimas. • Anomalių reiškinių dažnėjimas. • Medžiagų, ypač azoto ir anglies apytakos greitėjimas.

6. Vidutinė metinė dirvožemio temperatūra

7. Maksimalios mėnesio dirvožemio temperatūros

8. Nitratų srautas dirvožemyje 0-40 cm

9. Organinio azotosrautas dirvožemyje 0-40 cm

10. Dirvožemio vandens specifinis elektrinis laidumas

11. Dirvožemio vandens visuminis organinis anglingumas

12. Dirvožemio drėgmės atsargų metiniai vidurkiai

13. Apibendrinimas Monitoringo programą reikėtų tęsti dėl tendencingų pokyčių geosistemoje: • Dirvožemio ir upelio temperatūros režimo kaitos. Aukštaitijos KMS režimo kaitos tendencija yra tipiška klimato šiltėjimui. Su klimato šiltėjimu susijęs azoto ir anglies junginių apykaitos greitėjimas, išnešama daugiau nitratų ir organinių azoto junginių, didėja tirpių junginių koncentracija. • Optimizuoti tyrimus trumpinant parametrų sąrašą neracionalu. Pilna vandens sudėties analizė leidžia kontroliuoti duomenų patikimumą.