Konferencija žemės ūkio bendrovių vadovams, finansininkams, kredito įstaigų darbuotojams

1. Žemės ūkio bendrovės – pažangūs prekiniai ūkiai (pasiekimai, galimybės, perspektyvos)Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Konferencijažemės ūkio bendrovių vadovams, finansininkams, kredito įstaigų darbuotojams 2011 m. gruodžio 7 d., Vilnius

2. Žemės ūkio bendrovių (toliau – ŽŪB) ir kitos žemės ūkio įmonės (toliau – ŽŪĮ) pagal ūkių skaičių ir naudojamą žemę nėra dominuojanti ūkininkavimo forma Lietuvoje • 2010 m. ŽŪĮ buvo 646. Tai 36 daugiau nei 2003 m. • ŽŪB skaičius nuo 285 (2003 m.) sumažėjo iki 257 (2010 m.), t. y. 28 vnt. • Visos ŽŪĮ 2010 m. naudojo tik 368 tūkst. ha. Jų naudojamas plotas, palyginus su 2003 m., padidėjo 65 tūkst. ha arba 21,4 proc. • 2010 m. ŽŪĮ naudojo 13,5 proc. visų šalies ūkių naudotų ŽŪN, o ŽŪB – tik 8,8 proc. • Vidutinis ŽŪĮ dydis – 573 ha, o ŽŪB – 939 ha. Šaltinis – SD visuotinio žemės ūkio surašymo duomenys.

3. Ūkininkai ir šeimos ūkiai dominuoja ir pagal skaičių, ir pagal žemės plotą • Minėtos kategorijos ūkių 2010 m. buvo 199,4 tūkst. Tai 72067 arba 26,6 proc. mažiau nei 2003 m. • Ūkininkai naudojo 2 mln. 368 tūkst. ha. • 2010 m. ūkininkai ir šeimos ūkiai naudojo 86,5 proc. visų šalies ūkių naudojamų ŽŪN. • Vidutinis ūkio dydis nuo 8,2 ha (2003 m.) padidėjo iki 12 ha (2010 m.). Šaltinis – SD perskaičiuoti duomenys.

4. Nors ŽŪB nėra dominuojanti, tačiau ji efektyvesnė, žmonėms ir šalies ekonomikai naudinga ūkininkavimo forma (1) • ŽŪB ir kitos ŽŪĮ naudojo 13,5 proc. žemės, tačiau pagamino: bendrosios produkcijos – 30,0 proc. augalininkystės – 18,3 proc. gyvulininkystės – 40,5 proc.

5. ŽŪB bendroji produkcija, nepaisant ekonominių krizių ir nepalankių sąlygų, augo arba išliko stabili (2)

6. ŽŪB gamyba intensyvesnė (3) • 1 ha naudotos žemės teko bendrosios produkcijos (2010 m.): visuose ūkiuose – 2335 Lt. ūkininkų ir šeimos ūkiuose – 1961 Lt. ŽŪB ir ŽŪĮ – 4739 Lt. • Tai 2,4 karto daugiau nei ūkininkų ūkiuose. • ŽŪB ir ŽŪĮ produkcijos dalis nuo 19,6 proc. (2003 m.) padidėjo iki 30 proc. (2010 m.), o ūkininkų – atitinkamai sumažėjo nuo 80,4 iki 70 proc.

7. Gyvulių tankumas, SG/ha Didesnis augalų derlingumas, gyvulių produktyvumas (4)

8. Derlingumai 2010 m., 100 kg/ha

9. Kai kurių augalų derlingumas (100 kg iš 1 ha)

10. Primelžta pieno

11. ŽŪB – prekiniai ūkiai (5) • Skaičiuojant pajamas už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, 1 ha ŽŪN jų teko po 3160 Lt., kai kituose ūkiuose – tik po 1122 Lt. • Prekinės produkcijos gamyba ŽŪB intensyvesnė 2,8 karto nei kituose ūkiuose.

12. Bendrovių prekinės gamybos pagrindiniai tikslai: • užtikrinti žmonėms darbą ir darbo pajamas; • gauti pelno gamybos modernizavimui, įskaitant darbo sąlygų ir aplinkosaugos gerinimą.

13. Vienos ŽŪB (258 vidurkis) „vizitinė kortelė“ • Žemės plotas – 920 ha. • Darbuotojų (vid. metinis skaičius) - 34. • Turto – 4,2 mln. Lt. • Turto savininkų – 33. • Pajamų iš realizacijos (be išmokų) – 3312 tūkst. Lt. • Išlaidų realizuotai produkcijai – 3258 tūkst. Lt. Iš jų: darbo apmokėjimui – 524 tūkst. Lt.; soc. ir sveik. draudimui – 166 tūkst. Lt. trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, degalams, elektrai, atsarginėms dalims, statybinėms medžiagoms, paslaugoms, bankams – apie 2,5 mln. Lt. • Pajamos, likusios bendrovėje (pelnas + darbo apmokėjimas) – 578 tūkst. Lt.

14. Vienos darbo vietos bendrovėje charakteristika • Vidutiniškai metiniam darbuotojui teko ha ŽŪN: 2008 m. – 23,4 2009 m. – 25,4 2010 m. – 27,1 Todėl klaidinga 1000 ar 2000 ha bendroves vertinti kaip latifendinius, Lietuvos kaimui svetimus ūkius. • Vidutiniškai 1 ha ŽŪN teko sąnaudų darbo apmokėjimui (DA) ir soc. bei sveikatos draudimui (SSD): 2009 m. – 609 Lt. DA ir 198 Lt. SSD 2010 m. – 620 Lt. DA ir 181 Lt. SSD

15. Bendrovių išlaidos vienam darbuotojui

16. Bendrovių pajamos ir išlaidos 1 ha ŽŪN, Lt.

17. Išmokų svarba ŽŪB ir kituose ūkiuose, Lt. 1 ha ŽŪN

18. Pajamos iš atskirų šakų, struktūra, pelnas ir pelningumas 2010 m. (258 bendrovių)

19. Problemos ir galimybės

20. Bendrovėms aktualu žemės nuosavybė ir didesnės jos naudojimo garantijos Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN)

21. Žemėnaudų konsolidacija (2011 m. lapkričio 17-18 d. apklausos rezultatai) • 39 proc. apklaustų bendrovių naudojama žemė susideda iš daugiau kaip 150 sklypų, o 19 proc. – iš daugiau kaip 300 sklypų; • 62 proc. apklaustų bendrovių sudariusios nuomos sutartis su daugiau kaip 200 žemės savininkų, o 35 proc. – daugiau kaip 300; • 56 proc. apklaustų bendrovių nesitiki, kad per artimiausius 5 metus pavyks suformuoti racionalias žemėnaudas.

22. Žemės kokybės palaikymas.Melioracija. • Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. 80 proc. žemės ūkio paskirties • žemės turi būti veikiančios sausinimo sistemos. Turėjome nusausintų • 2,6 mln. ha. Tačiau dabar vidutinis melioracijos įrenginių amžius šalyje - • 34 metai. Melioracijos magistralinių griovių, kurių yra 53 tūkst. km, • vidutinis nusidėvėjimas 69 proc., drenažo – 49 proc. • Metinis melioracijos nusidėvėjimas viršija daugiau kaip 120 mln.Lt. • Dabar vien tik nusidėvėjimui atstatyti reikia kasmet investuoti ne mažiau, • kaip po 300 mln. Lt. 2007-2013 m. KPP skirti 212 mln. Lt (po padidinimo • bus apie 280 mln. Lt) yra per mažai. Todėl problema “tvinksta” akyse. • 1965-1985 metais vykdyti melioracijos darbai buvo pritaikyti stambioms • 200-300 ha sistemoms. Dabar jose daugiausia ūkininkaujama nuo 10 iki • 40 ha plotų ūkiuose. Todėl problemos tiek priežiūros, tiek atnaujinimo • prasme tampa dar sudėtingesnės. Finansavimo prasme be išorės injekcijų • tai neįmanoma padaryti.

23. Dar daug senos technikos • Niekas negali paneigti, kad, pasinaudojus ES ir valstybės parama, • ūkiuose daugėja naujos, modernios technikos ir įrengimų. Ūkiai daugiausia • investuoja į aktyviąją turto dalį – techniką. • Tačiau vidutinis traktorių amžius – 22 metai. • Iš viso buvo 118041 vnt. Iš jų: • ES ir kitose šalyse pagaminti šiuolaikiniai traktoriai – 7687 vnt. arba tik 6,5 proc. • Buvusioje SSSR ir NVS šalyse (išskyrus Baltarusiją) pagaminti traktoriai – 52931 vnt. Arba 44,8 proc. • Baltarusiški MTZ – 52575 vnt. arba 44,5 proc.

24. Dar daug senos technikos • Per 2010 m. iš viso nupirkti 2788 traktoriai, iš jų 1477 nauji. Javų kombainai - atitinkamai 536 ir 252. Tokiais tempais atnaujinant technikos parką, ūkiai bus priversti naudoti ir toliau 20-25 m. amžiaus technika. • Iki 2013 m. Tikėtis pokyčių neturime iš ko. Ūkių pajamų perviršis • už išlaidas nedidės, o ES ir valstybės parama valdoms modernizuoti • jau baigiama panaudoti. Valdų modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2007-2013 metų KPP buvo skirta per maža dalis paramos lėšų.

26. Technikos vertė, Eur/1ha ŽŪN (FADN 2004-2008 pr.) Malta 10372 3991 Olandija Kipras 2072 Liuksemburgas 2064 1787 Austrija Danija 1637 Italija 1607 1600 Graikija Slovėnija 1583 Suomija 1271 1237 Belgija Lenkija 1062 Vokietija 977 901 ES-27 Čekija 820 Prancūzija 793 Švedija 769 J.Karalystė 590 Rumunija 546 Vengrija 519 Portugalija 518 Lietuva 500 Airija 495 Estija 329 Latvija 323 Ispanija 311 Bulgarija 265 Slovakija 199 0 2000 4000 6000 8000 10000 12000

27. Mažiau kapitalo, mažiau trąšų, mažiau gyvulių, mažiau išmokų = mažiau produkcijos → mažiau pajamų ir ratas iš naujo(Eur/ha) 2010 m.

28. Respondentinių, duomenis pateikusių (2011-12-06), žemės ūkio bendrovių 2010 ir 2011 m. laukiami veiklos rezultatai(vidutinis bendrovės dydis – apie 1500 ha)

29. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!