Dolomitas, smėlis, žvyras. Kaip racionaliai naudoti valstybės turtą?

1. Lietuvos karjerų asociacija Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Dolomitas, smėlis, žvyras.Kaip racionaliai naudoti valstybės turtą? Strateginė, finansinė ir visuomeninė nauda valstybei naudojant savo medžiagas vietoj importinių. Pasiūlymai teisinio reglamentavimo tobulinimui. Pranešimą skaito dr. Skirmantas Skrinskas

2. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Lietuvos teisė apie žemės gelmių išteklius • Lietuvos Respublikos Konstitucija, 47 straipsnis: „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.“ • Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 20 straipsnis: „1. Teritorijos turi būti planuojamos įvertinus teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms. 2. Visų lygių ir rūšių teritorijų planavimo sprendiniai ir jų poveikio aplinkai pasekmės, susijusios su žemės gelmių ir jų išteklių naudojimu bei apsauga, rengiami, vertinami ir vykdomi Teritorijų planavimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje.” • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIII skyriaus nuostatos žemės savininkui, naudotojui draudžia išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviniuose naudingųjų iškasenų plotuose statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius. Perspektyviniuose naudingųjų iškasenų plotuose sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka asmuo, kuriam grąžinama žemė. • Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis: „Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo nustatyta tvarka, reikalinga: <...> 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; <...> “

3. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Strateginė nuosavų išteklių nauda valstybei • Nerūdinės statybinės medžiagos–gausiausiai pasaulyje naudojami seniausiai naudojami išliekamąją vertę turintys gamtos ištekliai Gavybos pramonė – sunkiosios pramonės dalis yra valstybių ekonomikų pagrindas. • Lyginant su kaimyninėmis šalimis dolomitu, smėliu ir žvyru Lietuva santykinai gerokai turtingesnė nei kaimyninės Latvija, Lenkija ar Estija. • Vienas svarbiausių valstybės nepriklausomybės pagrindų – saugus racionalus apsirūpinimas pagrindinėmis žaliavomis. Jos yra viena iš svarbiausių dabartinės politikos–geopolitikos–svertų. • Naudingosios iškasenos 2007m duomenimis sudaro 30,5 % šalies nacionalinio turto. Ir tai yra pati vertingiausia valstybėje žemė. Netgi vertinant tik detaliai išžvalgytus išteklius. Realioji vertė gerokai didesnė.

4. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Finansinė nuosavų išteklių nauda valstybei • Lietuvoje kasmet sunaudojama 800 000 – 1 mln. t. ir daugiau granito skaldos (iš užsienio įvežamos žaliavos). Jos žaliavos kaina Lietuvos pasienyje viršija 50 litų už toną ir pastoviai auga. Tad po 50 mln litų kasmet ir vis daugiau iškeliauja iš Lietuvos (per 10 metų jau gerokai virš 0,5-0,6 mlrd. LTL). Apie 30% granito skaldos gali pakeisti vietinė kiek silpnesnė bet pakankamai stipri ir gerokai pigesnė dolomito arba žvirgždo skalda. Tada per dešimtmetį užsienio šalių ekonomikoms remti nebūtų sumokama per 200 mln.lt. O šie pinigai liktų šalies ekonomikos srautuose, didintų gyventojų perkamąją galią, mažintų biudžeto deficitą, augintų mokestines pajamas. • Galinčia pakeisti atvežtinio granito skaldą gamina šalies dolomito ir žvirgždo skaldos gamintojai, turintys modernius ir brangius įrengimus ir pakankamus tokioms investicijoms naudingųjų išteklių telkinius. Nedideliems karjerams į kokybę investuoti neapsimoka ir jie šalies piniginių srautų netaupo.

5. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Visuomeninė nuosavų išteklių nauda valstybei • Akmens medžiagos daugiausia naudojamos viešiesiems statiniams: - namams; kelių tiesimui; tiltams ir viadukams; elektrinėms, namams, sąvartynams. • Tai žaliava, kuri yra pagrindas visuomeninei naudai gauti. Štai, pavyzdžiui, Žvyrkelių asfaltavimo programoje per 8 metus investavus 750 mln. LTL į statybos pradžios metu diskontuotomis kainomis, valstybė vien iš santaupų transporto priemonių naudotojams sukaupė 1,1 mlrd. LTL naudą. • Tačiau visuomeninis interesas kartais maišomas su privačiu interesu. Dėl to neretai prarandami ar gerokai apsunkinama naudingųjų iškasenų gavyba ateityje; valstybės naudą už žemės gelmes siekia perimti žemės paviršiaus savininkai.

6. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Didžiosios žemės gelmių praradimo rizikos • Žemės reformos eigoje prarandami įvairaus išžvalgymo detalumo naudingųjų išteklių telkinių plotai: • žemė grąžinama ant naudingųjų išteklių telkinių; • į žemės nuosavybės dokumentus neįrašomi žemės naudojimo ribojimai; • Žemės paskirties keitimo ir atkeitimo gremėzdiška procedūra užtrunka kelis kartus ilgiau negu pačių naudingųjų iškasenų eksploatavimo laikas; • Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 45 straipsnis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams neveikia, nes nėra numatyta inicijuojanti organizacija; • Mažųjų karjerų naudingosios iškasenos dalijamos nemokamai iškreipia konkurenciją; • Nelegalūs karjerai.

7. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Pasiūlymai dėl žemės gelmių apsaugos bei naudojimo sąlygų teisinio reglamentavimo tobulinimo • Žemės gelmių įstatymas Žemės gelmių įstatymą reiktųpapildyti nuostata, numatančia, kad jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę, kuri yra išžvalgytų naudingų iškasenų telkinių bei perspektyvių ir prognozinių telkinių ribose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su žemės gelmėmis, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas; Žemės gelmių įstatymą taip pat reiktųpapildyti nuostata, numatančia, kad kompensacijų dėl nustatytų su žemės gelmių apsauga susijusių apribojimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. • Kadastro įstatymas Kadastro įstatyme rekomenduotina nustatyti, kad naudingų iškasenų telkinių bei perspektyvių ir prognozinių telkinių ribos turėtų būti “klojamos” kaip georeferencinis pagrindas kadastro žemėlapyje, t.y. įrašomas į kadastrą. Nekilnojamųjų daiktų kadastras yra viešas, todėl yra privalomas rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Pagal valstybės registrų ir kadastrų sąveiką, žemės gelmių registro duomenys turėtų būti derinami su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis ir integruojami įgyvendinant LGI (Lietuvos geografinės infrastruktūros) projektą. Tokių būdu būtų užtikrinta, kad naujai formuojami žemės sklypai, kurių ribos kerta detaliai ir parengtinai išžvalgytų telkinių ribas, nebūtų įrašomi į kadastro žemėlapį. Atitinkamai reikia papildyti Kadastro įstatymo 2 dalį 9 punktu įrašant: detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų teritorijų ribos (duomenys gaunami iš Lietuvos geologijos tarnybos tvarkomo naudingųjų išteklių registro). • Žemės įstatymas Šiame įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės išpirkti žemės sklypus, kurie randasi (yra) naudingų iškasenų telkinių teritorijose. Šiuo atveju, atsižvelgiant į galimą valstybinių lėšų trūkumą, būtina ieškoti galimybės, kad tuo atveju, jei yra išduotas leidimas žvalgyti ar naudoti išteklius, ar nustatytos konkrečios naudingų iškasenų telkinio ribos, pirmumo teisė įsigyti atitinkamą žemės sklypą galėtų būti perleista tokį naudojimo ar žvalgybos leidimą turinčiam subjektui arba telkinio ribose, kad ir kitame sklype žvalgybą ar naudingų iškasenų kasimą atliekančiam subjektui. • Vyriausybės nutarimas “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” Šiuo metu minimas nutarimas numato specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas tik žemei esančiai Naudingųjų iškasenų teritorijose. Tačiau siekiant tinamai apsaugoti žemės gelmes yra tikslinga nustatyti papildomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas Naudingųjų iškasenų teritorijų apsaugos zonose esančiai žemei. Šiuo tikslu rekomenduotina Įstatymo lygmenyje įtvirtinti Naudingųjų iškasenų teritorijų apsaugos zonos sampratą.

8. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija • Teritorijų planavimo įstatymas Rekomenduotina įstatyme nustatyti, kad racionaliam žemės gelmių (naudingų iškasenų) išteklių naudojimui turi būti atliekamas Specialusis teritorijų planavimas (atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas). Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad jį ruošiant atliekamos procedūros bei derinimai su kompetentingomis institucijomis yra identiškos detalaus bei specialaus plano ruošimo bei derinimo procedūroms, naudingųjų iškasenų telkinio naudojimo (kasybos ir rekultivavimo) projektas, turėtų būti prilyginamas specialiajam teritorijos planui. Šiuo būdu būtų išvengta neracionalių papildomų teritorijų planavimo procedūrų. • Žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 924 Minėtu nutarimu patvirtintos “Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklės ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės”. Deja, jose nenumatyta įgaliota suinteresuota institucija (valstybės institucija arba jos įgaliota institucija ar įstaiga), kuri galėtų ir turėtų inicijuoti procedūras bei kreiptis į atsakingas institucijas dėl žemės, esančios naudingųjų iškasenų telkinių teritorijose, paėmimo visuomenės poreikiams. Tokiu būdu Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 6 p. nuostatos yra neįgyvendinamos. Taip pat siūlytina svarstyti galimybę žemės paėmimo visuomenės poreikiams reglamentavimą perkelti į įstatyminį lygmenį. • Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Šiuo metu neretai susiklosto tokia situacija, kad remiantis šio įstatymo nuostatomis, kurios turėtų užtikrinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimą, galimybė atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras atimama argumentais, kurie neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų negali būti laikomi motyvuotais. Šiuo tikslu įstatymas turėtų būti atitinkamai tobulinamas, numatant, kad iki bus atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros jokie subjektai neturėtų teisės užkirsti kelio atitinkamai žemės gelmių eksploatavimo veiklai, t.y. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 9 dalį siūloma išdėstyti taip, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūra nebūtų stabdoma dėl neigiamo savivaldybės tarybos sprendimo, jei iki to laiko nėra atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, o galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumo konkrečiu atveju visais atvejais turėtų teisę priimti atsakinga institucija, atsižvelgdama į visų šiame procese dalyvaujančių subjektų išvadas.

9. Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Lietuvos karjerų asociacija Kadangišiuo metu Lietuvos valstybės, t.y. visos visuomenės nuosavybė dar neretai yra pamirštama ir prarandami, o perspektyvūs naudingųjų iškasenų telkinių plotai dėl subjektyvių priežasčių nuolatos mažėja, yra būtina neatidėliotinai imtis priemonių, kad Įstatymo lygmenyje būtų papildomai įtvirtinta efektyvesnė žemės gelmių apsauga. Šiuo tikslu norisi prašyti gerbiamų Seimo narių imtis iniciatyvos teikiant įstatymų pakeitimus, reikalingus valstybės bei visos visuomenės interesams apsaugoti nuo neadekvačių pavienių asmenų tikslų.Tikimės, kad Jūs įvertinsite taip pat ir Aplinkos ministerijoje sukurtos darbo grupės Žemės gelmių išteklių efektyvaus panaudojimo klausimams spręsti parengtus bei su kitom atsakingom institucijom suderintus įstatymų paketo pakeitimų pasiūlymus ir išanalizavę bei išdiskutavę priimsite dar iki dabartinės kadencijos pabaigos. Delsimo laikas mažina brangiausią nacionalinį turtą, be reikalo skatina kaimyninių šalių ekonomikas, mažina visuomenės/mokesčių mokėtojų/rinkėjų naudą!

10. Lietuvos karjerų asociacija Lietuvos Nacionalinis komitetas Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti Kvietimas Tarptautinių planetos Žemės metų proga Jus, gerbiami Seimo nariai, kviečiame pritarti ir prisidėti prie Nacionalinio Žemės metų komiteto iniciatyvos 2008 m. rugsėjo 22 dieną, pirmadienį (per rudens lygiadienį), savo ar kolegų rinkiminių apygardų mokyklose dalyvaujant planetos Žemės Lietuvoje grožiui, dvasiai, ypatingumui ir rūpesčiui dėl jos skirtoje visuotinėje pamokoje.