VII skyrius Regioninė politika ir darnaus vystymosi principai

1. VII skyriusRegioninė politika ir darnaus vystymosi principai Modulis “Regionų ekonomika ir politika”

2. TURINYS • Tradicinė ir darni plėtra: panašumai ir skirtumai. • Darnaus vystymosi principai regione ir vertinimo modelis. • Darnaus vystymosi ir regionų politikos efektyvumo analizė.

3. Tradicinė ir darni plėtra: panašumai ir skirtumai

4. TRADICINĖ IR DARNI PLĖTRA Iki XIX amžiaus pradžios gerovės kūrimas rėmėsi žemės nuosavybe. Kartu su pramonės revoliucija visa tai pasikeitė-turtas/gerovė jau kuriama kapitalo/žaliavų/darbo kombinacija. Galiausiai, 1980-siais į kasdieninį gyvenimą veržliai įsiveržia informacinės ir komunikacinės technologijos, lemiančiu veiksniu gerovės kūrime tampa inovacijos ir žinios.

5. TRADICINĖ IR DARNI PLĖTRA 1987m. JTO ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“, plėtra jau turi tenkinti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savųjų reikmių. Pripažįstama, kad žmogaus gerovę ir visuomenės pažangą – dabar ir ateityje – lemia sudėtinga socialinių, ekonomikos ir gamtos procesų pusiausvyra. Iki tol šios neatskiriamos vystymosi dalys tradiciškai buvo nagrinėjamos atskirai.

6. TRADICINĖ IR DARNI PLĖTRA Abi tradicinės/darnios plėtros koncepcijos buvo sukurtos, reaguojant į poreikius pagerinti mūsų visuomenės ar jų narių gerovę dabar ir ateityje. Nors abi plėtros koncepcijos pradeda nuo tų pačių visuomenės norų, skiriasi jų pagrindai, apibūdinantys požiūrius bei būdus, kaip geriausiai siekti norimų tikslų.

7. TRADICINĖ IR DARNI PLĖTRA-SKIRTUMAI Nors abi koncepcijos pabrėžia priemonių/indikatorių svarbą, siekiant bendrijos vizijos/tikslų, skiriasi patys matavimų būdai/metodai ir pasirinkimo prioritetai. Nors abi koncepcijos, žvelgdamos į ateitį, analizuoja praeitį/dabartį, bet skirtingu laiko mąsteliu numato ateitį.

8. TRADICINĖ IR DARNI PLĖTRA-SKIRTUMAI abi pabrėžia pagrindinių interesų grupių ir vietos lyderių įtraukimo į plėtrą svarbą, bet po to jų požiūriai nesutampa dėl visų bendruomenės sektorių įtraukimo. abiem pripažįstant, kad net smulkios vietinės bendruomenės yra didesnių, globalinių tinklų dalis, skiriasi požiūriai, kokie supančio pasaulio atžvilgiu turėtų būti bendruomenės prioritetai/poreikiai.

9. TRADICINĖ PLĖTRA- KAS TAI? Sėkmę mes tradiciškai matavome ekonominėmis vertėmis: privačios organizacijos nuolat savo savininkams ir akcininkams atsiskaitinėja apie pasiektą pelną. Didesnis pelnas pavirsta didėjančia akcijų verte, vis daugiau pritraukia akcininkų investicijų. Asmens individualų socialinį statusą įvardiname pagal uždirbamą pinigų kiekį.

10. TRADICINĖ PLĖTRA- KAS TAI? Panašios ekonominės vertybės tradiciškai nurodydavo skirtumus tarp sėkmingų ir mažiau sėkmingų bendruomenių. Apibūdinimai „probleminė bendruomenė“ ar „varginga kaimynystė“ tapo nesėkmių, moralinio nuopolio sinonimu. Tradicinės plėtros priemonėmis ilgą laiką mėginta bendruomenėms padėti pasiekti gerovės ir klestėjimo, o šių pastangų sėkmė matuojama rinkos deformacijų ištaisymu.

11. TRADICINĖ PLĖTRA- KAS TAI? Tradicinėje plėtros koncepcijoje svarbią vietą užima ekonominio augimo, kaip bendruomenės klestėjimo, rodiklio sąvoka. Regionuose, kuriuose siekiama ekonominio augimo, ši sąvoka susijusi su naujomis darbo vietomis, naujais verslais bendruomenėje, augančia nuosavybės verte ir didėjančiu gyventojų prieaugiu.

12. TRADICINĖ PLĖTRA- KAS TAI? Tokiu būdu, pagrindinė tradicinės ekonominės plėtros nuostata yra ekonominis augimas, sukuriantis perteklinę gerovę. Kai ši perteklinė gerovė sukurta ir pamatiniai vietos gyventojų poreikiai patenkinti, ji gali būti panaudota tenkinti ir socialinius, ir aplinkosauginius poreikius.

13. DARNI PLĖTRA- KAS TAI? Darni plėtra, priešingai, grindžiama ne priežastiniais, bet ketinimu grįstais sąryšiais. Darnos principai reikalauja: turime sąmoningai žinoti/įvertinti, kaip mūsų veiksmai vienoje iš trijų sričių – ekonominėje, socialinėje ir aplinkosauginėje –ilgalaikėje perspektyvoje potencialiai paveiks kitas dvi. Galvoti ir veikti privalome kiekviena kryptimi, apdairiai susiplanavę veiksmus, siekdami optimalaus tarpusavio balanso ir, svarbiausia, pasvėrę savo ketinimus.

14. DARNI PLĖTRA- KAS TAI? Darna iš tikrųjų nėra aplinkosauginis judėjimas, bet, pirmiausiai - bendruomenių stiprinimo judėjimas. Svarbu šį skirtumą suprasti ir nepamiršti, kad darnos siekimas bendruomenėje prasideda ne tik aplinkosauginiais, bet socialiniais ir ekonominiais rūpesčiais, o, svarbiausia, jų tarpusavio saveika ir jų bendru poveikiu bendruomenei.

15. DARNI PLĖTRA- PLANAVIMAS Stipriai skiriasi tradicinės ir darnios plėtros planavimas: Tradicinis planavimas, paprastai, įgyvendinamas strateginiu planavimu, kuris apima žymiai trumpesnius laiko intervalus. Darnus vystymasis žvelgia 25 – 50 metų perspektyva į būsimas kartas, tuo tarpu strateginis planavimas apima 3 – 5 metų laikotarpį.

16. DARNI PLĖTRA-PLANAVIMAS Pavojus, slypintis tokiame trumpame planavimo/analizės laikotarpyje, yra tai, kad jis negali numatyti ilgalaikio šiandieninės veiklos poveikio mūsų vaikams ir vaikų vaikams. Įvertinant tik trumpalaikius tikslus/pasekmes, galima greitai išeikvoti ribotus išteklius, nepaliekant jų ateities kartoms. Trumpalaikiu požiūriu pasiekiami laimėjimai ir klestėjimas, ilgalaikėje perspektyvoje dėl ryšių „persidengimo“, išeikvojimo ir iš to atsirandančių ekonominių sunkumų, gali virsti neigiamais.

17. DARNI PLĖTRA-PRINCIPAI Penki teisingumo principai: Teisingumas tarp kartų, arba ateities poreikių principas. Teisingumas kartos viduje socialinio teisingumo reikalauja jau šiandien. Teritorinis teisingumas reikalauja, kad vietinės politikos spręstų ne tik vietines, bet ir globalias problemas.

18. DARNI PLĖTRA-PRINCIPAI Penki teisingumo principai: Procedūrinis teisingumas reikalauja, kad teisingumo sistema aktyviai įtrauktų tiek individus, tiek bendruomenę ir kad ji būtų dora, nešališka ir vienoda visiems. Tarprūšinis teisingumas be išlygų reikalauja: bet kurios biologinės rūšies išlikimas turi būti vertinamas lygiai taip pat kaip žmonių išlikimas.

19. DARNI PLĖTRA-MOKYKLOS Žinomos dvi darnaus vystymosi mokyklos kietoji ir minkštoji darna: Pirmoji reikalauja išlaikyti (arba naudojant atstatyti) natūralius išteklius. Antroji – leidžia natūralius išteklius pakeisti žmogaus veiklos sukurtuoju kapitalu.

20. DARNI PLĖTRA-MODELIS Įvertinus, kad darnus vystymasis yra visaapimantis bet kokios teritorijos plėtros tikslas bei jo įgyvendinimo principas, pasiūlytas modelis, leidžiantis identifikuoti, įvertinti ir valdyti darnaus vystymosi procesus regione.

21. DARNI PLĖTRA-MODELIS Modelyje vaizdžiai parodyta, kaip subalansuotai plėtojant šešias nematerialiąsias vertybes: turizmo, ekonominių veiklų, socialinį, ekologinį, viešojo administravimo arba institucinį ir mokymo/permokymo kapitalą, regione sukaupiamas intelektualusis kapitalas, griežtai užtikrinant darnaus vystymosi principų laikymąsi.

22. DARNI PLĖTRA-ĮGYVENDINIMAS Darnaus vystymosi, įskaitant ir regioninės politikos priemones regione/bendruomenėje siekiama penkiais žingsniais: nustatant įgyvendinimo institucinę valdymo sąrangą, sukuriant visiems priimtiną bendruomenės viziją ir įgyvendinimo principus, nustatant tikslus, uždavinius ir atitinkamus pasiekimo indikatorius.

23. DARNI PLĖTRA-ĮGYVENDINIMAS Penki žingsniai: pasirenkant ir įgyvendinant veiklas, įvertinant pažangą ir koreguojant, jei reikia, veiklas.

24. DARNI PLĖTRA-EFEKTYVUMAS Darnus vystymasis/regionų plėtra susideda iš penkių skirtingų ir vienodai įtakingų sričių: ekonomikos, ekologijos, etikos, aplinkos ir teisingumo. Jei darnaus vystymosi/regioninė politika jau veikia, ji turi atitikti du požymius: veiksnumo ir vertinimo. Politikos veikimo būdai gali būti apibrėžti: įtraukimas, patrauklus, „uždegantis“ tikslas, auklėjimas, informacija ir įgalinimas.

25. DARNI PLĖTRA-IŠVADOS Didžiausias iššūkis yra užtikrinti, kad valdymo režimai, kur veikia daugelis žaidėjų, įkūnytų gebėjimus darnią plėtrą/regionų plėtrą koordinuoti/nukreipti valstybės, visuomenės ar vietos bendruomenės požiūriu reikalingiausia kryptimi. Todėl visiškai pateisinama, kad verslo organizacijos, pilietinė visuomenė, grupės bei piliečiai (kaip ir formalioji valdžia) turi savo vaidmenis ir yra svarbūs.

26. DARNI PLĖTRA-IŠVADOS Būtina pasistengti, kad visi šie žaidėjai veiktų sutartinai/efektyviai/efektingai, suderindami poreikius su kur kas platesniais tikslais bei didesnėmis ambicijomis, ypač, pabrėžiant lemiamą neformalių vietos institucijų ir piliečių vaidmenį.

27. Pabaiga