Sveikatos ugdymo bendroji programa – įgyvendinimo iššūkiai prof. dr. Rasa Jankauskienė

1. Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” (II etapas). SVEIKATOS UGDYMO METODINĖ DIENA. 2013 kovo 27 d.

2. Sveikatos ugdymo bendroji programa – įgyvendinimo iššūkiai prof. dr. Rasa Jankauskienė lekt. Dr. Simona Pajaujienė • 2013 kovo 27 d.

3. Tikslai • Aptarti šiuolaikinę sveikatos ugdymo ir stiprinimo koncepciją • Aptarti mokyklos sveikatos stiprinimo ir sveikatos ugdymo realizavimo galimybes bei proceso ypatumus • Pristatyti sveikatos stiprinimo projektų (programų) rengimo metodologinius aspektus • Diskutuoti dėl sveikatos ugdymo bendrosios programos realizavimo galimybių šiandieninėje mokykloje

5. Sveikata 2020. 4 politiniai prioritetai • Tikslas – reikšmingai gerinti sveikatą ir populiacijos gerovę, mažinti sveikatos netolygumus ir užtikrinti į asmenį orientuotos sveikatos sistemos veiklą. • 4 politiniai prioritetai: Investicijos į sveikatą per žmonių įgalinimą Europos pagrindiniai sveikatos iššūkiai – ŠKS ir užkrečiamosios ligos Į žmogų orientuota sveikatos sistemos plėtra, stebėseba ir atsakomybė Gyvybingos bendruomenės ir remianti aplinka Plėtros strategijos Europa 2020 dalis

7. ...pagrįsta demokratinėmis vertybėmis. (ji) skatina jaunų žmonių gebėjimą imtis veiklos ir kurti pokyčius....Jaunų žmonių įgalinimas, susijęs su jų vizijomis ir idėjomis sudaro jiems sąlygas veikti savo gyvenimus ir savo gyvenimo sąlygas (PSO, 1997).

8. Svarbi išvada • http://www.youtube.com/watch?v=CQ07WgRpD6I&feature=player_embedded • Sveikatos netolygumai susiję su socialiniais ir kultūriniais veiksniais • Sveikatą stiprinanti mokyklos aplinka susijusi su geresniais mokinių sveikatos ir gyvensenos rodikliais nepriklausomai nuo nepalankių socialinių veiksnių.

11. Nauja sveikatos ugdymo paradigma Vertiklios sveikatos ugdymo programos LIGŲ PREVENCIJA SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMAS Horizontalios sveikatos ugdymo programos Asmens ir bendruomenės įgalinimas Ligų ir sveikatai žalingo elgesio priežastys Rūkymas Alkoholio vartojimas Narkotikų vartojimas Fizinis pasyvumas Nesveika mityba Stresas Seksualinis elgesys Gebėjimas pasirinkti Gebėjimas atsispirti Pozityvus savęs vertinimas Sprendimų priėmimas Gebėjimas rasti ir naudotis informacija Gebėjimas komunikuoti Tolerancija Pagarba sau ir kitiems Nuolatinis mokymasis Gebėjimas atstovauti

12. ŠKS rizikos veiksniai (FAMRAS) Fizinio aktyvumo trūkumas Nesveika mityba Stresas Rūkymas AntsvorisII tipo diabetas Aukštas cholesterolis Aukštas kraujo spaudimas CVD

13. Asmens įgalinimas (angl. Empowerment) • Asmens įgalinimas yra būsena, kurioje jis demonstruoja santykinai didelį savo galios lygį – tai galia rinktis. Asmens įgalinimas susijęs su įvairiais įsitikinimais apie sveikatos stiprinimo reiškinių priežastingumą ir kontrolės kilmę. Jis taip pat susijęs su santykinai dideliu, tačiau adekvačiu savęs vertinimu, gyvenimo įgūdžiais, kurie įgalina asmenį kontroliuoti savo gyvenimą ir sveikatą (Tilford, 2001, 40 psl.)

14. Bendruomenės charakteristikos (Chaskin et al., 2001) • Bendruomeniškumo jausmas • Įsipareigojimas • Gebėjimas spręsti problemas • Išteklių prieinamumas (vidinių ir išorinių).

15. Bendruomenės įgalinimas • Įgalinimas – procesas, kurio metu žmonės ar bendruomenės padidina savo gyvenimo kontrolę ar jo kūrimą, dalyvavimą sprendimuose, liečiančiuose jų gyvenimą (Kreisberg, 1992, p.18). • Kontrolės ir laisvės santykis. • Horizontalus sprendimų priėmimas.

16. Gyvenimo įgūdžių lavinimo tikslas – įgalinimas (Hopson and Sally, 1981). Aš ir Tu Efektyvi komunikacija Konfliktų valdymas Socialinių ryšių užmezgimas ir palaikymas ir t.t. Bendruomenė Bendruomenės mobilizavimas Spaudimas sprendimų priėmėjams AŠ Sveikatos ir bendras raštingumas Savęs vertinimas Efektyvus sprendimų priėmimas Ir t.t. Aš ir Kiti Pozityvumas Grupės valdymo įgūdžiai Įgūdžiai daryti įtaką ir t.t.

17. Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas • Sveikatos stiprinimo darbas gali vykti tik tuomet, jei: • Yra tinkamas mokyklos klimatas, kuriame santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu; • Skatinamos veiklos, kurios gerina bendruomenės pasitikėjimą savimi, imtis iniciatyvos, rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą.

18. Sveikatos stiprinimas (Health Promotion) Sveikatos stiprinimas yra planuota ugdymo, politinių, aplinkos, teisinių ir organizacinių veiksmų, vykdomų valstybinių, valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei remiama visuomenės įsipareigojimų, visuma, kuri skatina asmens, grupių ar bendruomenių sveikatai palankius veiksmus ir plėtoja tam reikalingas sąlygas. McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smerltzer, J.L. Plannning , Implementing, and Evaluating Health Promotion Programs, Pearson Education, 2005. Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.

19. Sveikatos ugdymas (Health Education) Sveikatos ugdymas yra planuotas, paremtas šiuolaikinėmis mokslo teorijomis procesas, sudarantis sąlygas asmenims, grupėms, bendruomenėms ar visai visuomenei per mokymo(si) patirtį išsiugdyti sveikatos raštingumą, susiformuoti sveikatos elgesio nuostatas ir reikalingus įgūdžius laisva valia priimti su sveikata susijusius sprendimus. McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smerltzer, J.L. Plannning , Implementing, and Evaluating Health Promotion Programs, Pearson Education, 2005. Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.

20. Sveikatos ugdymo tikslas • Padėti asmeniui, grupei ar bendruomenei įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius ir nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenseną.

21. Eko-holistinis modelis (Parsons et al., 1997) • Mokykla yra bendruomenės dalis, kuri ne tik naudoja bendruomenės išteklius, bet ir padeda bendruomenei juos kurti, skatina politinius pokyčius. • Mokykla neturi vadovautis aukos kaltinimo ideologija (Freire, 1972). • Sveikatos ugdymas – nuolatinis mokymo ir mokymosi procesas. Sveikatos ugdyme nėra teisingų ir neteisingų atsakymų. Vieni žino mažiau, o kiti daugiau. Visa bendruomenė mokosi. Mokytojas taip pat (Freire, 1972).

22. Sveikatos ugdymo ideologija Instruktavimas Laisvas apsisprendimas Kritiškas vertinimas Įgalinimas rinktis ir veikti Kūrybingumas Treniravimą Bauginimą, aukos kaltinimą Smegenų plovimą

23. Mokyklos sveikatos stiprinimo programos kūrimas • 3 veiksniai • 1) Ideologija (vertybės); • 2) Socialiniai ir kultūriniai veiksniai; • 3) Psichologiniai veiksniai.

24. Filosofija ir ideologija Ugdymo tikslai Socialiniai ir kultūriniai klausimai Kvestionuojame kultūrines vertybes ar jas priimame? Mokinių socializacija: konservatyvi ar kūrybiška Psichologiniai klausimai Mokymo būdas Sveikatos ugdymo turinys Mokyklos veiklos organizavimas Mokymo metodai Tones, Green, 2004; The HPS: International Advances in Theory, Evaluation and Practice

25. Fundamentinės vertybės • Sveikata yra visapusiškas procesas, o ne tik ligų prevencija; • Sveikatos ugdymas grindžiamas lygybės ir socialinio teisingumo principais; • Sveikatos ugdymas yra asmens ir bendruomenės įgalinimo procesas, padedantis žmonėms kontroliuoti savo gyvenimą bei sveikatą, prisiimti atsakomybę. • Sveikata mokoma kūrybiškoje, o ne konservatyvioje (status quo) atmosferoje, keliant klausimus ir ieškant atsakymų. Tones, Green, 2004; The HPS: International Advances in Theory, Evaluation and Practice

26. Pagrindiniai etiniai sveikatos ugdymo principai • Saugumas (nedaryti žalos): savęs vertinimas, ryšiai su šeima, ryšiai su kitais pedagogais. • Efektyvumas (suteikiama nauda, randama pusiausvyra tarp naudos ir žalos) (Beauchamp, Childress, 1989). • Autonomija (žmonės gyvenseną gali rinktis laisvai, jei tai nedaro žalos kitiems, laisvas apsisprendimas dalyvauti programoje ar ne). Asmens sutikimo formos dalyvauti programose. • Teisingumas (kiekvienam asmeniui taikomos tos pačios normos ir taisyklės). Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc. 101 psl.

27. Mokymo būdas: nuo specialiųjų įgūdžių į bendrųjų įgūdžių lavinimą Sveikatos ugdymo temos (turinys) Sveikatą stiprinantis elgesys ir įgūdžiai, kurie veda skatina gyvensenos pokyčius Darbas klasėse Specialieji įgūdžiai Sveikatos stiprinimo modelis Įvairios strategijos Tarpdisciplininė komanda Bendrieji įgūdžiai (problemų sprendimo, gebėjimo atsispirti, atkaklumo, gebėjimo analizuoti ir suprasti žiniasklaidos daromą poveikį). Meeks., L., Heit, P., Page, R. (2012). Comprehensive School Health Education. Totally Awesome Strategies for Teaching Health

28. Now is the decade of our dis-content! Never mind the content – feel the learning

29. Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcija

30. Koordinuota mokyklos sveikatos stiprinimo veikla Sveikatos ugdymo bendroji programa Fizinis ugdymas Šeimos, bendruomenės įtraukimas Visuomenės sveikatos priežiūra Sveikatos stiprinimas mokyklos darbuotojams Maitinimo paslaugos Sveika aplinka (emocinė, fizinė) Socialinis pedagogas Psichologinis konsultavimas Butler, 2001; Principles of Health Education and Health Promotion. Weadsworth, a division of Thompson Learning, Inc.

32. Mokyklos sveikatos stiprinimas

33. Mokyklos sveikatos stiprinimas Sveikatos ugdymas Sveikatos stiprinimo projektai (programos) Mokyklos aplinka Integruotas į dalykus Privaloma sveikatos ugdymo pamoka Emocinė Fizinė Socialinė Intervencinio poveikio modeliavimas Biologija Kūno kultūra Etika Technologijos Kalbos Pilietinis ugdymas Kitos pamokos Sveikatos ugdymas ĮGALINIMAS MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

34. Sveikatos ugdymo(si) sritys • Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata; • Fizinė sveikata (fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara); • Psichikos sveikata (savęs vertinimas, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas); • Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas ir kultūra, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija).

35. Mokyklos sveikatos STIPRINIMO plano (projekto) koordinacinis komitetas • Mokyklos vadovas • Visuomenės sveikatos specialistas • Socialinis pedagogas • Psichologas • Kūno kultūros mokytojai • Dalykų mokytojai • Mokiniai • Socialiniai partneriai • Rėmėjai

36. Intervencija • Žvelgiant iš sisteminės perspektyvos, intervencija suprantama kaip įvykiai atsitinkantys sistemoje (Hawe et al. 2009).

37. Intervencinis modeliavimas (angl. Intervention Mapping) Specifinėje literatūroje daug informacijos kaip mes vertiname intervencijas, o ne ką mes vertiname (Dombrovski et al., 2007) Mažai informacijos praktikams kokios intervencijos ir specifinės elgesio keitimo technologijos veikia (Mullen, Green, Persinger, 1985); Bartholomew et al., 2006)

38. Programos efektyvumo vertinimas 2013 09 04 3 metai 2016 09 04 Sveikatos stiprinimo programa 5-8 klasės 5-8 klasės I testavimas II testavimas Anketavimas Stebėjimas Dienoraščių analizė Objektyvių matavimų analizė Diagnostinio vertinimo analizė Sveikatos stiprinimo programa Anketavimas Stebėjimas Dienoraščių analizė Objektyvių matavimų analizė Diagnostinio vertinimo analizė

39. Elgesio keitimo teorijos • Ekologinis modelis (Bronfenbrener, 1979) • Pokyčių stadijų teorija (Prochaska & DiClemente, 1984; 1995) • Įsitikinimų apie sveikatą teorinis modelis (Rosenstock, 1966; Janz & Becker, 1984) • Veiklos priežastingumo ir planuoto elgesio (Fishbein, 1967; Ajzen, 1991) • Apsisprendimo motyvacijos teorija (Deci & Ryan, 1985; 2008)

40. Intervencinis modeliavimas (angl. Intervention Mapping) • Intervencinio modeliavimo protokolas yra planavimo būdas siekiant sukurti sveikatos ugdymo teorijomis paremtas ir įrodymais grįstas elgesio keitimo programas (Bartholomew et al., 2006; 2011). • Planuojant programą tikslinė grupė privalo būti įtraukiama kiekvienu sprendimų priėmimo aspektu, todėl plėtojamas jos įgalinimas (angl. Empowerment).

41. Intervencinis modeliavimas Beaulieu, D., Godin.G. (2012). Development of an intervention programme to encourage high school students to stay in school for lunch instead of eating at nearby fast-food restaurants. Evaluation And Program Planning, 35, 382-389.

42. Intervencinio modeliavimo procesas • 1 žingsnis: Poreikių ir galimybių nustatymas ir įvertinimas • 2 žingsnis: Pokyčių tikslų nustatymas • 3 žingsnis: Teorijomis grįstų metodų pasirinkimas ir intervencijos kūrimas • 4 žingsnis: Programos sukūrimas • 5 žingsnis: Programos įgyvendinimas • 6 žingsnis: Įvertinimo plano parengimas

43. Paprasti klausimai • 1) Kokia problema? Kokios jos priežastys? Rizikos grupės? Ištekliai pokyčiams? • 2) Ką mes norime pakeisti ir kodėl? • 3) Kaip mes galime įgyvendinti programą? Kur ir kaip buvo panaudota teorija priimant sprendimus? Kada ir kaip intervencijos dizainas buvo veikiamas praktinių ir politinių sprendimų? • 4) Kas ištikrųjų veiks ir bus praktiškai įgyvendinama? • 5) Kaip galime pagerinti įgyvendinimą? • 6) Ar tai ką suplanavome veikia?

45. Svarbūs klausimai • Kur ir kaip kuriant programą buvo panaudota tam tikra elgesio keitimo teorija priimant sprendimus? • Kada ir kaip intervenciniai modeliai buvo koreguojami dėl praktinių ir polinių priežasčių? • KAS įtraukiama į intervenciją? • KODĖL intervencija yra tokia kokia yra?

46. Sėkmingos sveikatos ugdymo programos (Gold, 1994) • Daugialypis tikslas, o ne siaurai fokusuotos programos • Programa paremta įgūdžių lavinimu, bendraamžių įtraukimu, socialinio išmokimo teorija, visos bendruomenės įtraukimu • Aplinkos veiksniai susiję su elgesio pasirinkimais • Socialinė parama veikia visas elgesio keitimo stadijas • Programos sėkmingesnės, jei yra remiamos tėvų • Programos sėkmingesnės, jei atsižvelgiama į lyties, kultūrinius, socialinius skirtumus • Programą vedančių mokytojų parengimas yra efektyvios sveikatos ugdymo programos pagrindas • Programos efektyvesnės, jei yra pasirengta atkryčio prevencijai.

47. Mokyklos sveikatos stiprinimas Sveikatos ugdymas Sveikatos stiprinimo projektai (programos) Mokyklos aplinka Integruotas į dalykus Privaloma sveikatos ugdymo pamoka Emocinė Fizinė Socialinė Intervencinio poveikio modeliavimas Biologija Kūno kultūra Etika Technologijos Kalbos Pilietinis ugdymas Kitos pamokos Sveikatos ugdymas ĮGALINIMAS MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

48. Mokyklos sveikatos prioritetų nustatymas • Kiekybiniai tyrimai (mokinių, mokytojų, darbuotojų anketavimas, dmografinių, gyvensenos rodiklių, požiūrio, nuostatų nustatymas)

49. Mokyklos sveikatos prioritetų nustatymas. Kokybiniai tyrimai • Mokyklos lyderių apklausos • Bendruomenės forumas • Fokus grupės • Nominaliosios grupės (Delbecq, Van de Ven, Gustafson, 1986)

50. Programos tikslo formulavimas Sveikatos problema aprašoma globaliai, iliustruojant ją atitinkamais (tarptautiniais, šalies, regiono) duomenimis. Jei įmanoma, pateikiama ir ekonominiai kaštai. Problema siaurinama, parodant jos ryšį su prioritetine populiacija. Argumentuojama, kodėl tai yra problema ir kodėl ji turi būti sprendžiama. Argumentuojama statistiniais duomenimis. Pateikiami specifinės populiacijos duomenys Nurodomas siūlomas sprendimas. Pateikiamas bendras programos aprašymas. Formuluojamas tikslas Apibūdinama, ko tikimasi įgyvendinus programą