120 likes | 259 Views
2.8. HORIZONTALIŲJŲ SUSITARIMŲ SĄLYGINIS KLASIFIKAVIAMAS IR VERINIMO YPATUMAI Horizontalūs susitarimai pagal jų pavojingumą ir žalingumą konkurencijai gali būti sąlyginai skirstomi į:
E N D
2.8. HORIZONTALIŲJŲ SUSITARIMŲ SĄLYGINIS KLASIFIKAVIAMAS IR VERINIMO YPATUMAI Horizontalūs susitarimai pagal jų pavojingumą ir žalingumą konkurencijai gali būti sąlyginai skirstomi į: • „kartelinius“ susitarimus. “Karteliniai“ susitarimai – horizontalūs susitarimai, kurių tikslas – “atsiriboti nuo kitų subjektų konkurencijos ir apsaugoti privilegijuotą susitarimo dalyvių padėtį” [Whish. P. 415-416]. Taigi jų pagrindinis tikslas – apriboti ar panaikinti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. • bendradarbiavimo susitarimus, kurių šalys, tarpusavyje konkuruojantys ŪS, sujungia savo pastangas, kad pasiektų bendrą, abiem naudingą ekonominį rezultatą ir tai yra pagrindinis susitarimo tikslas.
2.8.1. “Kartelinių” susitarimų rūšys ir vertinimo ypatumai • Karteliniai susitarimai yra ypač pavojingi konkurencijai, kai kurie iš jų laikomi per se draudžiamais: - kainų fiksavimo, - dėl rinkų pasidalinimo ir - gamybos apimčių ribojimo. • Prie kartelinių priskiriami ir kitokio pobūdžio horizontalūs susitarimai(diskriminaciniai, dėl bendro dalyvavimo konkursuose ir pan.). • Karteliniai susitarimai gali būti sąlyginai skirstomi į susitarimus (žr. toliau):
A. Dėl kainų fiksavimo ar kitų prekybos sąlygų nustatymo Vertinimas pagal 81(1) str. • Tai EB sutarties 81(1)(a) str. nurodytas susitarimo pavyzdys: “a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos;” • KĮ 5 str. 1 d. 1 p. : “1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;” • JAV horizontalus kainų fiksavimas laikomas draudžiamu per se ir nevertinamas pagal rule of reason taisyklę; • Dyestuffs bylos 48, 49, 51-57/69(“Dažų bylos”): Nepriklausoma ir nevieninga ŪS kainų politika leidžia įgyvendinti vieną iš pagrindinių Sutarties tikslų – nacionalinių rinkų integraciją ir suteikti vartotojams galimybę naudotis gamybos šaltiniais visoje Bendrijoje. • kainos gali būti nustatomos (fiksuojamos): tiesiogiai nurodant konkretų kainų dydį arba netiesiogiai, pvz., nustatant tam tikrą nuolaidų dydį ir t.t. • gali būti fiksuojama tik dalis kainos ir tai bus 81(1) str. pažeidimas (žr. Ferry Operators byląs 84/97 ); • griežtai vertinamos ne tik fiksuotos, bet ir rekomenduojamos kainos (Fenex byla 438/96); • konkurentams draudžiama susitarti dėl kolektyvaus jų prekių perpardavimo kainų fiksavimo(žr.VBBB/VBVB v Commission bylose 43, 63/82): • susitarimai dėl nuolaidų fiksavimo (“kolektyvus nuolaidų taikymas”), jų draudimo, riboja konkurenciją (pvz., INFRA Rules on Glass Containers byloje 292/74 ); • draudžiama kontroliuoti kainų lygį fiksuojant jų dydį per maksimaliai leidžiamas nuolaidas (pvz., Vimpoltu byloje 93/89 ). Vertinimas pagal 81(3) str. • tokie susitarimai paprastai neatitinka 81(3) str. sąlygų, nors kartais gali būti laikomi prokonkurenciniais (žr. pvz., Uniform Eurocheques bylą 77/85); • kainų fiksavimas pagal Bendrųjų išimčių Reglamentus 2658 ir 2659 laikomas „sunkiuoju apribojimu“ ir sąlygoja viso susitarimo, numatančio tokį fiksavimą, negaliojimą.
B. Dėl prekės rinkos pasidalinimo teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes Vertinimas pagal 81(1) str. • Sutarties 81(1)(c) str. (susitarimai, kuriais „dalijamasi rinkomis ar tiekimo šaltiniais“). • KĮ 5 str. 1 d. 1 p.: “2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu”; • dalinimasis geografinėmis rinkomis/klientais gali būti pasiektas įvairiai: - nustatant pardavimo teritorijas (pvz., valstybės narės – pasidalijimas nacionalinėmis rinkomis), - nustatant įvairius importo/eksporto ribojimus (apie kvotų nustatymą žr. kitą (C) p.), - INT gali būti suteiktos tik tam tikros teritorijos atžvilgiu, - gali būti pasidalinta pirkėjų grupėmis ar konkrečiais klientais. Peroxygen Products byloje 74/85 Komisija pasmerkė kelių gamintojų susitarimą dėl pasidalinimo nacionalinėmis rinkomis („home market rule/principle“); • Tarpusavyje konkuruojančios įmonės gali susitarti pasidalinti platintojais (žr. pvz., COBELPA/VNP byloje 592/77) arba susitarti pirkti tam tikrą prekę/paslaugą iš to paties ar kelių nustatytų tiekėjų (pvz., Rennet byloje 234/80).
C.Dėl tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekių, taip pat techninės pažangos ir investicijų ribojimo Vertinimas pagal 81(1) str. • antikonkurenciniais paprastai laikomi tiesioginiai susitarimai dėl gamybos/pardavimo kiekių nustatymo (žr. pvz., Zinc Producer Group bylą 405/84). • kvotų dydis gali būti nustatomas tam tikru procentu nuo ŪS užimamos rinkos dalies (pvz., Italian Cast Glass byloje 1334/80) arba tam tikru fiksuotu dydžiu. Pvz., žr. White Lead bylą 90/79. Vertinimas pagal 81(3) str. • Dauguma susitarimų, kurių pagrindinis objektas yra gamybos/pardavimų ar techninės pažangos ir investicijų ribojimas, netenkina 81(3) str. sąlygų; • tačiau minėti ribojimai, kaip papildomas susitarimo objektas, nustatyti tam, kad būtų pasiektas pagrindinis, prokonkurencinis objektas, gali būti pateisinami. Pvz., specializacijos, R&D susitarimai gali būti ekonomiškai naudingi ir jiems galioja bendrosios išimtys. • Taip pat teigiamai vertintini restruktūrizavimo susitarimai, jei jie atitinka tam tikras sąlygas: 1.susitarimas įtvirtina tikslią ir išsamią gamybos mažinimo programą; 2.susitarimas yra laikinas; 3.šalys keičiasi tik ta informacija, kuri būtina susitarimo vykdymui; 4.šalys ir toliau privalo konkuruoti tarpusavyje [žr. 1982 m. Komisijos Metinę ataskaitą].
D. Dėl nevienodų sąlygų taikymo atskiriems ŪS, taip sudarant skirtingas sąlygas konkuruoti Vertinimas pagal 81(1) str. • Tai atvejis numatytas Sutarties 81(1)(d) str.: “d) lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sąlygos, dėl ko jie nepajėgia konkuruoti”. • KĮ 5 str. 1 d. 4) p.:“4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ŪS ir tuo sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas”. • Horizontalios (kolektyvinės) diskriminacijos formos [Norkus I. Draudžiami susitarimai pagal Europos Bendrijos konkurencijos teisę. P. 81]: -tiesioginis konkurentų susitarimas taikyti skirtingas pirkimo-pardavimo sąlygas tam tikriems subjektams; - vieno ar kelių ŪS kolektyvinis boikotas; - susitarimas tarp konkurentų grupių dėl išimtinių teisių viena kitai suteikimo. • Žr. FEDETAB byloje 670/78– diskriminavimas tarp asociacijos narių; • Papiers peints de Belgique byla 431/74: pripažinta, kad “kolektyvinis boikotas [...] – tai tyčinis 81(1) str. pažeidimas”.
2.8.2.Bendradarbiavimo susitarimų rūšys ir vertinimo ypatumai Pagrindiniai šaltiniai: • Commission Regulation (EC) No 2658/2000 of 29 November 2000 on the application of Article 81(3) of the Treaty to categories of specialisation agreements (toliau Reglamentas 2658); • Commission Regulation (EC) No 2659/2000 of 29 November 2000 on the application of Article 81(3) of the Treaty to categories of research and development agreements (toliau Reglamentas 2659); • Commission Notice - Guidelines on the applicability of Article 81 to horizontal co-operation agreements (Horizontalieji komentarai - HK); Bendradarbiavimo susitarimai paprastai gali būti: A.Tyrimo ir vystymo susitarimai (R&D susitarimai) – HK 39-77 p. • R&D susitarimams galioja bendroji išimtis - Reglamentas 2659, remiantis kuriuo išimtis suteikiama R&D susitarimams, jeigu: a.Susitarimas atitinka “R&D susitarimo” sąvoką, pateiktą Reglamento 1 str.; b.susitarimo šalių bendros rinkos dalies dydis neviršija 25 % (4(2) str.); c.susitarime nėra “sunkių” apribojimų (“juodo sąrašo nuostatų” – 5 str.). • Atitinkamos rinkos nustatymo ir rinkos dalių apskaičiavimo taisyklių ypatumai vertinant R&D susitarimus pateikti HK 43-49 ir 53-54 p. • Vertinimas pagal 81 str. – HK 55-71 p.
B. Specializacijos susitarimai (HK 78-114 p.) • Specializacijos susitarimas – susitarimas, kuriuo šalys susitaria vienašališkai arba kartu nutraukti produkto gamybą ir pirkti jį iš kitos susitarimo šalies (HK 79 p.). • Specializacijos susitarimams galioja bendroji išimtis – Reglamentas 2658, pagal kurį išimtis suteikiama susitarimų rūšims specializacijos srityse, jeigu: a.susitarimas atitinka “specializacijos susitarimo” sąvoką, pateiktą Reglamento 1 str. (t.y. patenka į Reglamento taikymo sritį); b.susitarimo šalių bendros rinkos dalies dydis neviršija 20 % (4 str.); c.susitarime nėra “sunkių” apribojimų (“juodo sąrašo nuostatų” – 5 str.): nuostatų dėl kainų fiksavimo, pardavimų apimties ribojimo ar rinkų/klientų pasidalinimo. Reglamentas nenumato galimybės atskirti sunkius apribojimus nuo kitų susitarimo nuostatų(HK 37 str.). • Vertinimas pagal 81(1) str.- HK 83-101 p. • Vertinimas pagal 81(3) str. - HK 102-105 p.
C.Susitarimai dėl standartų (HK 159 -178 p.) • Svarbiausias standartizacijos susitarimų tikslas - techninių ar kokybės reikalavimų nustatymas, kuriuos gali atitikti dabartiniai ar ateities produktai, gamybos procesas ar būdas. Vertinimas pagal 81(1) str. (HK 162-168 p.): • Pagrindinis principas: jei dalyvavimas standartų nustatyme yra neribojamas ir skaidrus, standartizavimo susitarimai, kurie nenustato įpareigojimo atitikti standartą arba yra platesnių susitarimų dėl produktų suderinamumo užtikrinimo dalis, neriboja konkurencijos. Vertinimas pagal 81(3) str. - HK 169-175 p. D.Susitarimai dėl aplinkos apsaugos (HK 179-198) • tai susitarimai, kuriais šalys siekia sumažinti užterštumą, kaip tai nustato aplinkos apsaugos teisė arba aplinkos apsaugos tikslai, ypač numatyti Sutarties 174 str. Taigi, susitarimo tikslas ir priemonės turi būti tiesiogiai susiję su teršalų sumažinimu arba su atliekų rūšimi, kuri yra apibrėžta atitinkamuose reglamentuose. • Vertinimas pagal 81(1) str. – HK 183-191 p. • Vertinimas pagal 81(3) str. – HK 192-197 p.
E.Susitarimai dėl apsikeitimo informacija • tai gali būti ne tik susitarimai dėl bendradarbiavimo, bet ir karteliniai susitarimai, draudžiami per se pagal 81(1) str. • JAV tokie susitarimai nėra per se draudžiami ir vertinami pagal rule of reson taisyklę. Vertinimas pagal 81(1) str. • Tokių susitarimų vertinimą pagal 81(1) str. lemia keli veiksniai: 1.Atitinkamos rinkos, kurioje sudarytas susitarimas charakteristika. • Kuo labiau koncentruota rinka (ypač jei ji oligopolistinė), tuo didesnė tikimybė, kad bus iškraipyta ar apribota konkurencija [Whish. P. 442, 446]; • Žr. UK Agricultural Tractor Registration Exchange bylą 157/92. 2.Informacijos, kuria keičiamasi, pobūdis. • kuo detalesnė informacija ir kuo labiau ji susijusi su ŪS ateities (strateginiais ir kt.) planais, tuo svarbesnė jos apsauga ir neprieinamumas konkurentams [Whish. P. 442,COBELPA/VNP bylą 592/77; Italian Cast Glass bylą 1334/80); • apsikeitimas konfidencialia informacija pažeidžia taisyklę, pagal kurią kiekvienas verslininkas nepriklausomai turėtų nustatyti savo rinkos strategiją (Thyssen Stahl AG v Commission byla T-141/94); 3.Kiti veiksniai. Būdas, kuriuo keičiamasi informacija, paprastai neturi reikšmės, tačiau elektroninės komercijos (e-commerce) erdvė gali sąlygoti didelį elektroninės rinkos skaidrumą bei skatinti suokalbius tarp šios rinkos dalyvių [Whish. P. 443]. Vertinimas pagal 81(3) str. • COBELPA/VNP byloje 592/77: retai galėtų atitikti 81(3) str. sąlygas.
F.Bendro pirkimo, pardavimo ar platinimo susitarimai 1. Pirkimo sutartys (HK 115-138) • Tai susitarimai bendrai pirkti prekes/paslaugas. • Bendro pirkimo susitarimų horizontalieji aspektai turi būti vertinami vadovaujantis HK principais, o vertikalieji - pagal BIR ir VAK. • Atitinkamos rinkos: 1. pirkimo rinkos, su kuriomis yra tiesiogiai susijęs bendradarbiavimas; 2. pardavimo rinkos, t. y. “pasroviui” esančios rinkos, kuriose susitarimo bendrai pirkti dalyviai yra aktyvūs pardavėjai. • Vertinimas pagal 81(1) str. – HK 123-131 p.: Prezumpcija: rinkos galios nėra, jeigu susitarimo šalių bendra rinkos dalis yra mažesnė nei 15 % tiek pirkimo, tiek paradavimo rinkose. • Vertinimas pagal 81(3) str. – HK 132-134 p. 2. Bendro pardavimo (komercializacijos) susitarimai • susitarimai dėl konkurentų bendradarbiavimo parduodant, platinant ar skatinant jų produktų pardavimą. • Platinimo susitarimams dažniausiai taikomi BIR ir VAK. Jei šalys yra konkurentai, tada į BIR taikymo sritį patenka tik vienašaliai vertikalieji konkurentų susitarimai, jeigu jie atitinka 2(4) str. sąlygas (jei dvišalis susitarimas - jį būtina pirmiau nagrinėti pagal HK, o po to – pagal BIR ir VAK). • Vertinimas pagal 81(1) str. : Prezumpcija: nėra rinkos galios, jeigu susitarimo šalių bendra rinkos dalis yra mažesnė nei 15 % (jei didesnė - turi būti įvertinta galima susitarimo įtaka rinkai - rinkos koncentracija ir pan). • Vertinimas pagal 81(3) str. – HK 151-155 p.