KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE: IŠORINĖ IR VIDINĖ

1. KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE: IŠORINĖ IR VIDINĖ

2. 1. Organizacijos samprata • Organizacija priimta laikyti individų grupes, tam tikrais būdais veikiančias kartu siekiant tikslo. • Organizaciją sudarantys elementai – žmonės, struktūra, technologija – ne tik sąveikauja tarpusavyje, bet ir su aplinka.

3. Organizaciją sudaro grupės, o grupes – žmonės, kurie turi veikti harmoningai.

4. 2. Komunikacijos organizacijoje rūšys ir funkcijos • Organizacijos komunikaciją gali-ma suskirstyti į dvi rūšis: • vidinę, • išorinę.

5. Vidinė komunikacija suteikia galimybę vykdyti ir koordinuoti formalias užduotis.

6. Išorinė komunikacija vyksta: • formuojant visuomenės nuomonę, atsakant į piliečių laiškus (prašymus, skundus, pretenzijas ir kt.). • reklamuojant, pateikiant užsakymus, kei-čiantis informacija, Efektyvi išorinė komunikacija formuoja pozityvųorganizacijos įvaizdį.

7. Verslo partneriai Įstatymų leidėjai Teismai Tiekėjai Organizacija Politinės partijos Vyriausybė Žiniasklaida Investuotojai Suinteresuotų žmonių grupės Kiti Visuomenė Organizacijos kaip atviros sistemos ryšiai su aplinka

8. Komunikacija organizacijoje gali būti formali ir neformali. • Organizacijoje keitimasis informacija vyksta ne tik tarp skirtingų, bet ir tarp tų pačių lygmenų, t.y. egzistuoja ne tik vertikali, bet ir horizontali komunikacija.

9. Vertikali komunikacija –tai keitimasis informacija tarp skirtingų hiera-rchinių lygių. • Informacija, perduodama vadovų pavaldiniams, yra „žemyn“ einanti komunikacija, o informacija, per-duodama pavaldinių vadovams, – „aukštyn“ einanti komunikacija.

10. Kuo didesnė organizacija, tuo labiau išvystyta horizontali komunikacija. • Horizontaliosios komunikacijos privalumai: • palengvėja užduočių koordinavimas; • bendradarbiams lengviau keistis darbine informacija; • padeda spręsti problemas ir įveikti konfliktus tarp bendradarbių.

11. Komunikacija organizacijoje atlieka 4 pagrindines funkcijas: •Informavimo; • Kontrolės ir įvertinimo; • Mokymosi; •Emocinio poveikio.

12. Ne kiekvienas organizacijos darbuotojas turi pakankamai kompetencijos, kad galėtų efektyviai perduoti informaciją į išorę. • Pasaulyje firmos, atskiros kompanijos šią funkciją paveda atlikti profe-sionalams – viešųjų ryšių specialistams.

13. 3. Ryšių su visuomene samprata ir pagrindinės sąvokos • Ryšiai su visuomene – tai kruopščiai suplanuotas procesas, kurio paskirtis daryti poveikį viešajai nuomonei, o jo efektyvumas įvertinamas grįžtamojo ryšio dėka.

14. Šiuolaikiniai ryšiai su visuomene integruoja įvairias mokslo ir veiklos sritis: • Reklamą; • Rinkodarą; • Komunikacijos; • Psichologijos; • Sociologijos mokslus;

15. Visuomenės nuomonės tyrinėjimus; • Įvairių kalbų, pranešimų bei brošiūrų rengimą ir pan.

16. Svarbu išsiaiškinti konkrečiai orga-nizacijai aktualiausių tikslinių auditorijų vertybes, poreikius, interesus, nuomones ir, atsižvelgiant į šios elgsenos modelį lemiančius veiksnius, pasirinkti tin-kamiausią komunikavimo strategiją.

17. Atlikus šį darbą, galima apsispręsti, kokį ryšių su visuomene modelį rinksimės. • Ryšių su visuomene komunikacijos modeliai yra: • viešasis, informacinis, • dvipusis asimetrinis, • dvipusis simetrinis, • dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis.

18. Viešasis komunikacijos modelis • Pasirinkus viešąjį komunikacijos modelį, tam tikra institucija pateikia auditorijai informaciją, kuri gali būti tendencinga ar netiksli (propaganda).

19. Informacinis komunikacijos modelis • Šiuo atveju gavėjui pateikiama tiksli ir išsami informacija, tačiau nesidomima pateiktos informacijos poveikiu.

20. Dvipusis asimetrinis komunikacijos modelis • Šiuo atveju bandoma koreguoti konkrečios tikslinės auditorijos nuo-monę (požiūrį) ir tiriamas poveikio lygmuo.

21. Dvipusis simetrinis komunikacijos modelis • Šiuo atveju siekiama tarpusavio supratimo tarp konkrečios institucijos ir tikslinės auditorijos.

22. Dvipusis asimetrinis ir dvipusis simetrinis komunikacijos modelis • Šis modelis iliustruoja profesio-naliuosius ryšius su visuomene. In-stitucijai svarbu ne tik įtikinti konkrečią tikslinę auditoriją, koreguoti jos požiūrį tam tikrais klausimais, bet ir pasiekti tarpusavio santykių darnos ir su-pratimo.

23. 3.1. Ryšiai su bendruomene • Bendruomenė – šeimų ar žmonių grupė, kurią jungia tam tikros bendro naudojimo vertybės, turint bendras tarnybas, įstaigas ir interesus ar geografinį atstumą.

24. Komercinės organizacijos ne tik siekia pelno, bet ir tarnauja bendruomenei – aprūpina gyventojus darbo vietomis, priimtinu darbo užmokesčiu. • Tuo tarpu žmonės siūlo orga-nizacijoms kvalifikuotą darbą, žinias, investuojamą kapitalą. Jie vartoja verslo įmonių gaminamas ir teikiamas prekes ir paslaugas.

25. Organizacijos tikslas - įtikinti gyventojus, kad ši organizacija yra geras kaimynas, todėl turi stengtis: • Informuoti bendruomenę apie orga-nizacijos veiklą, gaminamus produktus, teikiamą socialinę ir ekonominę paramą. • Išsamiai informuoti organizacijos dar-buotojus apie jos veiklą. • Atsakyti į neteisingą kritiką apie orga-nizaciją ir jos veiklą.

26. Prisidėti gerinant bendruomenės socialinį aprūpinimą. • Palaikyti harmoningus santykius su bendruomenės lyderiais. • Remti bendruomenę įvairiose jos gyvenimo srityse.

27. Yra daug įvairių būdų siekti efektyvaus bendravimo su bendruomene. Pagrindiniai jų yra šie: • reklama, • „atvirų durų dienos“ ir ekskursijos įmonėje, • specialūs įvykiai, • publikacijos, • vieši pasisakymai, • eksponatai.

28. 3.2. Bendravimo su žiniasklaidos atstovais ypatumai Pagrindiniai komunikacijos su žiniasklaida tikslai • INFORMUOTI visuomenę, kad tokia orga-nizacija egzistuoja. •Priversti SUSIDOMĖTI organizacija, jos veikla, teikiamomis paslaugomis. • Sužadinti TROŠKIMĄ įsigyti produktą, nau-dotis organizacijos paslaugomis. • Paskatinti VEIKSMĄ (pritarti idėjai, insti-tucijos veiklai ir pan.).

29. Ryšių su visuomene atstovų spaudai veiklos efektyvumas nemažai priklauso nuo asmeninių kontaktų su žur-nalistais. • Žurnalistų pasitikėjimas ryšių su visuomene specialistais priklauso ir nuo pastarųjų profesionalumo, sąži-ningumo bei kitų asmeninių savybių.

30. Interviu su žurnalistais • Prieš sutikdami duotiinterviu, tinkamai pasirenkite. • Dėl nepasisekusio interviu ar pokalbioTVlaidojenekaltinkite žurnalistokompetencijos stokaarba šališkumu, jei pokalbiui išanksto nesiruošėte.

31. 3.3. Pranešimai spaudai • Viešasis pareiškimas. • Informacinis pranešimas spaudai.