ES Struktūriniai fondai ir jų teikiamos galimybės

1. ES Struktūriniai fondai ir jų teikiamos galimybės F i n a n s ų m i n i s t e r i j a

2. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS MASTAI ES struktūrinė parama 2004-2006 m. sudarytų apie 1,37 mlrd. EUR iš jų 822,5mln. EUR -ES struktūrinių fondų ir 543,5mln. EUR - Sanglaudos fondo parama, arba vidutiniškai apie 455 mln. EUR kasmet. Palyginimui: Visa 2002 m. Lietuvos Valstybės investicijų programa yra apie 360 mln EUR

3. BENDRAS ES PARAMOS FINANSINIS PAKETAS 2004-2006 M. - 2,67 Mlrd. EUR 301,1 “Shengenas”, institucijų stiprinimas, kt ES BIUDŽETO VIDAUS POLITIKA (t.t. IAE uždarymo finansavimas) 285 • ENERGETIKA • TRANSPORTAS • APLINKA • SVEIKATOS IR SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA • PRAMONĖ,VERSLAS • TURIZMAS • INFORMACINĖS PASLAUGOS • ŠVIETIMAS • UŽIMTUMAS • ŽUVININKYSTĖ • MAISTO ŪKIS • KAIMO PLĖTRA • ŽEMĖS ŪKIS, SANGLAUDOS FONDAS 543,5 PLĖTROS FONDAS 792,1 SOCIALINIS FONDAS ŽUVININKYSTĖS FONDAS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS TIESIOGINĖS IŠMOKOS ŽEMĖS ŪKIUI, RINKOS REGULIAVIMAS, KAIMO PLĖTRA 724,8 Pasiskirstymas - mln. eurų

4. ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS RĖMAI ES struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas. Šiuo metu Lietuvos vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, siekia tik 33 procentus ES bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkio. Todėl įstojus į ES Lietuva paramą gautų I-ojo paramos tikslo pagrindu: Skatinti regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, plėtrą ir struktūrinius pokyčius

5. ES Struktūriniai fondai ir jų finansuojamos sritys

6. Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) projektų finansavimo pavyzdys SVV įmonės SVV aktualios per SF remtinos sritys Verslo įsikūrimo ir plėtros, verslo infrastruktūros projektų • Kelių ir kitos susisiekimo infrastruktūros rekonstrukcija ir statyba, logistikos centrų statyba • Energiją taupančių darbo priemonių įsigijimas • Inovacinių centrų, verslo inkubatorių plėtra • Turizmo rinkodara • Projektų rengimas • Mokymai, konsultacijos • Subsidijos naujų darbo vietų kūrimui, • Veiklos skirtos personalo kvalifikacijai stiprinti • Veiklos įvairinimas kaime • Kaimo turizmas • Alternatyvių verslų skatinimas • Perdirbimas ir rinkodara REG. PLĖTROS FONDAS SOCIALINIS FONDAS ŽEMĖS ŪKIO FONDAS ŽUVININKYSTĖS FONDAS

7. Lietuva ir Sanglaudos fondas Be struktūrinių fondų Lietuva galės pasinaudoti, Sanglaudos fondo parama - Jo lėšomis finansuojami transporto ir aplinkos infrastruktūros plėtros projektai(50 : 50 santykiu tarp Aplinkos ir Transporto sektorių); - parama skiriama projektams, juos individualiai suderinus Briuselyje. Minimalus projektų dydis - 10 mln. eurų.

8. ES FINANSAVIMO TAISYKLĖS (1) Finansuojami sektoriai Nefinansuojami sektoriai • infrastruktūra (transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga), • žmogiškieji ištekliai (mokslas ir švietimas, užimtumas, moksliniai tyrimai, informacinė visuomenė), • gamybos sektorius/paslaugos (žemės ūkis, pramonė, verslas, turizmas) • valstybės valdymas, • teisėsauga ir teisėtvarka, • krašto apsauga, • socialinė apsauga: pensijos, išmokos, kt. Tinkamos išlaidos Netinkamos išlaidos • naujo objekto statyba arba esminė rekonstrukcija, • naujų prekių ir paslaugų sukūrimas, • projektų techninės dokumentacijos rengimas • kapitalo investicijos • einamosios išlaidos (išskyrus paprastąsias išlaidas mokymams), įskaitant administravimo funkcijų bei tarnautojų darbo užmokesčio išlaidas, apyvartinės lėšos

9. ES FINANSAVIMO TAISYKLĖS (2) ES Parama skiriama kaip papildomos lėšos jau esamam nacionaliniam projektų finansavimui. Viešasis indėlis Privatus bendras finansavimas nėra privalomas vieš. sektoriaus projektams ES lėšos iki 80%, vidurkis -65% Nacionalinis bendras finansavimas nuo 20%, vidurkis -35%

10. ES struktūrinių fondų naudojimo reglamentavimas • ES Reglamentuose apibrėžtos pagrindinės institucijos(Valdančioji, Mokėjimo, Tarpinės, Įgyvendinančios, Priežiūros komitetas) ir pagrindinės jų funkcijos • Kompensavimo mechanizmas - kompensuojamos tinkamos, teisėtos išlaidos patvirtintuose projektuose, • Griežti reikalavimai valdymo ir finansų kontrolės sistemai (turinčiai užtikrinti, kad Komisijai deklaruojamos tik teisėtos, tinkamos išlaidos), aptiktų nukrypimų atveju - griežtos sankcijos (reikalavimas gražinti gautas lėšas) • Didelis dėmesys rezultatų priežiūrai: kompiuterizuotos priežiūros sistemos turėjimas, elektroninis apsikeitimas duomeninis su Komisija • ES finansinės paramos viešinimas

13. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO CIKLAS ATRANKOS KOMITETAS Sprendimas dėl projektų finansavimo VALDYMO INSTITUCIJA (Finansų m-ja) Projektų atrankos komiteto sekretoriatas ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA (CPVA, TID, Aplinkos ĮA, NMA, ESF ĮA, Ūkio min-jos ĮA) Konkurso skelbimas Stambūs projektai Projekto paraiškos administracinis patikrinimas Rekomendacinių išvadų teikimas Maži projektai TARPINĖ INSTITUCIJA (MIN-A) Ruošia konkursinę dokumentaciją, leidžiančią teikti projektų pasiūlymus pagal BPD; Paramos suteikimo sutarties sudarymas Teikia projektus (stambius) svarstyti atrankos komitetui. Prireikus pasitelkia ekspertus projektų svarstymui Projektų teikėjai: savivaldybės, jų įmonės, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, privačios įmonės. Teikia projektus finansavimui

14. BPD - pagrindas paramai gauti ES struktūrinei paramai gauti būtinas parengtas ir su Europos Komisijasuderintas Lietuvos 2004-2006 m.Bendrąjį programavimo dokumentas (BPD) BPD – ES investicijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į esamos situacijos analizę, apibrėžiamas programuojamo periodo plėtros tikslas ir jo siekimo strategija, nustatomi investavimo prioritetai, aprašomos strategiją įgyvendinančios priemonės bei pateikiamas pirminis finansinis planas

15. BPD RENGIMO KOORDINAVIMAS

16. Sektorinių pogrupių organizavimas Sektorinėms strategijoms parengti buvo patvirtinti sektoriniai pogrupiai ir jų darbui koordinuoti paskirti BPD rengimo darbo grupės nariai: • Transportas (Susisiekimo ministerija) • Energetika (Ūkio ministerija) • Aplinkos apsauga (Aplinkos ministerija) • Sveikatos apsauga (Sveikatos apsaugos ministerija) • Vietinė infrastruktūra (Vidaus reikalų ministerija) • Profesinis mokymas, užimtumas ir švietimas (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ministerija) • Moksliniai tyrimai ir technologijos (Švietimo ir mokslo ministerija) • Informacinė visuomenė (Informacinės visuomenės plėtros komitetas) • Žemės ūkis (Žemės ūkio ministerija) • Pramonė ir verslas (Ūkio ministerija) • Turizmas (Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas)

18. BPD PRIORITETŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI 2004-2006 M. BPD PRIORITETAI : STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠOS 792.1MEUR(100%): 317 MEUR 40.1% SOCIALINĖS-EKONOMINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA 545.1MEUR 68.8 % PLĖTROS FONDAS GAMYBINIO SEKTORIAUS PLĖTRA 203.8 MEUR 25.7% 147MEUR 18.6 % SOCIALINIS FONDAS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA ŽUVININKYSTĖS FONDAS 124 MEUR* 15.6% KAIMO IR ŽUVININKYSTĖS PLĖTRA ŽEMĖS ŪKIO FONDAS * VISA PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI SUDARO APIE 825 MEUR ARBA 31 % FINANSINIO PAKETO LIETUVAI 2004-2006 M.

19. Pagrindinių darbų kalendorius Formalus BPD patvirtinimas Neformalus BPD suderinimas su EK Formalus BPD teikimas EK Derybos su EK dėl BPD 2003 Kovo pabaiga 2004.05 2004 Procedūrų vadovų, paraiškų formų, gairių pareiškėjams, kt. reikalingos dokumentacijos parengimas

20. REZIUMĖ: • Lėšos yraprogramuojamos - rengiamas BPD, kurį ES Komisija patvirtins tik Lietuvai įstojus į ES • Parama yra tik galimybė, t.y. ji yra numatyta/rezervuojama su ES suderintame pakete ir ją reikia paimti. Svarbūs tinkamas pasirengimas ir sugebėjimai administruoti lėšas, bei projektų srauto užtikrinimas • Lėšos skiriamos tik patvirtintiems per atrankos ciklą PROJEKTAMS, o ne institucijoms ar jų programoms. Ne visos, o tik tinkamos išlaidos yra finansuojamos ES fondų lėšomis • Vykdoma griežta daugiapakopė išankstinė, faktinė ir vėlesnė išlaidų kontrolė, tiek Lietuvos tiek ES institucijų