Dr. Jonas Šakalys , Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas

1. Sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių ore bei atmosferos iškritose tyrimų rezultatai ir jų svarba aplinkosaugos politikos įgyvendinimui Dr. Jonas Šakalys, Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas

2. Darbo tikslas: • Įvertinti sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekius, pakliūnančius su atmosferos iškritomis į natūralias ekosistemas. • Uždaviniai: • Nustatyti sunkiųjų metalų Cd, Cu, Pb, Ni, Mn, Fe, Cr, Zn, As, Hg ir benz(a)pireno kiekius atmosferos iškritose Aukštaitijos ir Žemaitijos IMS (matavimai tęsiami nuo 2006 m.). • Nustatyti sunkiųjų metalų Cd, Cu, Pb, Ni, Mn, Fe, Cr, Zn, Asir benz(a)pireno kiekius atmosferos ore Aukštaitijos IMS (tik 2006.06-2007.12). • Įvertinti sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno apkrovos ekosistemos ploto vienetui erdvinį pasiskirstymą ir sezoninę kaitą.

3. Vidutiniai sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno kiekiai iškritę per metus į žemės paviršiaus ploto vienetą bei vidutinė sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracija krituliuose (2006 – 2009 m.).

4. Sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno kiekių, iškritusių per metus į žemės paviršiaus ploto vienetą, bei sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracijos krituliuose santykiai Aukštaitijos ir Žemaitijos IMS (Aukštaitijos IMS imant už vienetą, 2006 – 2009 m.).

5. Sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno koncentracija krituliuose, sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno kiekių, iškritusių per metus į žemės paviršiaus ploto vienetą bei kritulių kiekių sezoninė eiga Aukštaitijos ir Žemaitijos IMS.

6. Koncentracija ore Aukštaitijos IMS EMEP stotis Preiloje

7. Tendencijos Žemaitijos IMS Aukštaitijos IMS

8. Tendencijos Žemaitijos IMS Aukštaitijos IMS

9. Išvados Didesnę žemės paviršiaus apkrovą vakarų Lietuvoje sunkiaisiais metalais lemia šios priežastys: 1) oro masės, iš kurių krituliais išplaunami sunkieji metalai, vakarų Lietuvoje yra labiau užterštos nei rytų Lietuvoje ir 2) vakarų Lietuvoje iškrenta daugiau kritulių, o kartu su jais ir daugiau sunkiųjų metalų. Sunkiųjų metalų koncentracija ore daugumai metalų turi sezoninę eiga: Zn, Pb, As, Cd, Cu koncentracija vasaros laikotarpiu yra mažesnė, nei šaltuoju laikotarpiu, o Fe ir Mn atvirkščiai – šaltuoju laikotarpiu mažesnė nei šiltuoju. Žemės paviršiaus apkrova gyvsidabriu didesnė rytinėje Lietuvos dalyje, ką patvirtina ir gyvsidabrio koncentracijos samanose matavimai. Nustatytos Cr, Ni, Cu koncentracijos krituliuose bei Cr, Ni ir Cu kiekių, iškritusių per metus į žemės paviršiaus ploto vienetądidėjimo tendencijos Aukštaitijos ir Žemaitijos IMS. Nustatytos Pb koncentracijos krituliuosemažėjimo tendencijos abejose IMS. Nustatyta, kad benz(a)pireno koncentracija atmosferos ore Aukštaitijos IMS turi aiškiai išreikštą sezoninę eigą; šilto sezono metu (balandis-rugsėjis) benz(a)pireno koncentracija kito nuo 0,007 iki 0,05 ng/m3, o šalto sezono metu (spalis-kovas) kito nuo 0,18 iki 0,43 ng/m3. Nustatyta, kad benz(a)pireno srautas į žemės paviršių kito nuo 0,075 iki 0,875 µg m-2 mėn.-1 Aukštaitijos IMS ir nuo 0,384 iki 1,153µg m-2mėn.-1 Žemaitijos IMS. Abiejose stotyse benz(a)pireno koncentracija krituliuose ir jo srautas į žemės paviršių turėjo silpnai išreikštą sezoniškumą. Pagrindinė priežastis – didelė oro masių trajektorijų kaita bei kritulių nereguliarumas.

10. Rekomendacija Atsižvelgiant į sunkiųjų metalų ir benz(a)pireno atliktus tyrimus Žemaitijos ir Aukštaitijos integruoto monitoringo stotyse 2006-2009 m. rekomenduojame juos tęsti abiejose stotyse analizuojant šiuos teršalus tiek atmosferos iškritose tiek ir ore, vertinant mėnesinius matavimo rodiklius. Abi stotys yra skirtingose Lietuvos dalyse ir abi vietovės dažnai yra įtakojamos skirtingų taršos šaltinių bei meteorologinių sąlygų. Labai aktualius taršos kitimo tendencijų tyrimus komplikuoja kritulių nereguliarumas, todėl norint išryškinti šias tendencijas būtina sukaupti kuo daugiau matavimo rezultatų.

11. Ačiū už dėmesį.