Tapimas neišnešioto vaiko tėvu: Švedijos tėvų patirtis (B. Lingdberg, K. Axelsson, K. Ohrling)

1. Tapimasneišnešioto vaiko tėvu:Švedijos tėvų patirtis(B. Lingdberg, K. Axelsson, K. Ohrling) Paruošė: rez. Giedrius Ramašauskas Paruošta pagal: Adjusting to being a father to an infant born prematurely: experiences from Swedish fathers Birgitta Lindberg MSc, RN (Lecturer, Doctoral Student), Karin Axelsson DMSc, RNT (Professor) and Kerstin Öhrling PhD, MEd, RNT (Senior Lecturer) Scandinavian Journal of Caring Sciences, Volume 22, Issue 1, Page 79-85, Mar 2008, doi: 10.1111/j.1471-6712.2007.00563.x

2. Įvadas • Gimus vaikui, atsiranda nauji santykiai tarp tėvų ir vaiko, bei tėvų tarpusavio santykiai – tai kelia įtampą, • Pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi tradiciniai vyro ir moters vaidmenys šeimoje: jie tapo labiau lygiateisiais, • Gimus silpnos sveikatos vaikui sutrikdomas tapimo tėvu procesas. Ir tėvas tampa “neišnešiotu”, nes tenka susidoroti su problemomis,

3. Įvadas (2) • Sunkios naujagimio ligos turi ilgalaikį poveikį šeimai. Pirmaisiais kūdikio metais tokiai šeimai reikia daugiau pagalbos, nei sveiko kūdikio šeimai, • Tėvai yra labiau paveikiami sunkios kūdikio ligos nei motinos.

4. Tikslas • Apibūdinti buvimo neišnešioto vaiko tėvu patirtį.

5. Metodas • Kokybinis dizainas (qualitative design); • Teminė turinio analizė (thematic content analysis).

6. Metodas (2) Dalyviai • Dalyvavo 8 tėvai; • Tėvų amžius 22 – 37 m.; • Interviu metu tėvai gyveno su savo vaiko motina; • Įtraukimo kriterijai: būti < 36 nėštumo savaičių gimusio naujagimio tėvu, naujagimis turėjo būti gydytas NITRS; • Vaikai gimė 25 – 34 gestacijos savaičių amžiaus; • Šeši tėvai buvo “pirmakarčiai”.

7. Metodas (3) Duomenų surinkimas • Interviu su tėvais išleidus iš NITRS pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais; • Tėvai pasakojo laisvai; • Interviu buvo atliekamas namie (n=2) arba biure (n=6) tėvų pasirinktu laiku; • Vidutinė trukmė – 50 min; • Interviu buvo įrašomas.

8. Rezultatai Pasijusti tikru tėvu reikia laiko • Priešlaikinis gimimas įgalino tėvus labiau dalyvauti vaiko priežiūroje o ir skyriaus personalas skatino ilgiau pabūti su vaiku; • Tėvai jautėsi saugūs, nes vaikas buvo specialistų prižiūrimas, o tėvai turėjo daugiau laiko adaptuotis; • Buvimas ligoninėje – teigiamas patirtis; • Tėvai labiau pastebėjo savo vaikų pažangą, lygindami su kitais vaikais stengėsi įžvelgti teigiamus dalykus.

9. Rezultatai (2) Stiprėjantys jausmai vaikui • Einant laikui tėvo jausmai vaikui stiprėjo, nors buvo sunku jaustis tėvu iškart po gimimo; • Tėvai norėjo apsaugoti savo vaikus; • Tėvai suprato, kad vaikui augant jų nerimas didės, tačiau nenori, kad viskas būtų klostęsi kitaip.

10. Rezultatai (3) Didėjantis pasitikėjimas • Pabuvę NITRS tėvai jautėsi saugūs, tačiau kartais jautėsi “spaudžiami”; • Nerimas išleidžiant namo; • Tik grįžus namo pasijuto esąs tikras tėvas.

11. Rezultatai (4) Asmenybės pasikeitimas • Esminės vertybės liko tokios pačios, tačiau kažkaip pasikeitė; • Tėvų gyvenimas tapo pilnavertiškenis ir harmoningesnis.

12. Rezultatai (5) Santykių stiprinimas dėl esamos įtampos • Santykiai su vaiko motina pagerėjo, nors buvo santykių krizė.

13. Rezultatai (6) Laimės pojūtis nepaisant nieko • Gyvenimas su vaiku normalizavosi; • Jie daug negalvojo apie savo vaiko neišnešiotumą; • Tėvai jaudinasi galvodami apie savo vaiko ateitį; • Tėvai mano, kad vaiko gerovė – pats svarbiausias dalykas.

14. Esminiai punktai • Buvimas NITRS padėjo tapti tėvu; • Iš esmės, buvimas skyriuje – teigiama patirtis; • Personalas gali padėti prisitaikyti išpildydamas tam tikrus tėvų poreikius; • Perėjimas į tėvystę pilnai įvyksta grįžus namo; • Išvykstant namo tėvai jaučiasi saugiau žinodami, kad gali palaikyti ryšius su skyriaus personalu ir išvykus.

15. Išvados • Tapti tikru neišnešioto vaiko tėvu reikia laiko; • Tėvai turėjo daugiau galimybių būti su savo vaiku, geriau jį pažinti ir sukurti stipresnius ryšius; • Jie jautėsi labiau patyrę; • Būti neišnešioto vaiko tėvu reiškia daug įtampos.

16. Dėkoju už dėmesį!