Psichoaktyvių medžiagų vartojimo projektų rengimas ir jų efektyvumo vertinimas

1. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo projektų rengimas ir jų efektyvumo vertinimas l.e. Narkotikų kontrolės politikos analizės ir strategijos skyriaus vedėjos pareigas Renata Žibaitytė

2. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų rengimas: trūkumai ir siūlymai

3. Narkomanijos prevencijos politika ir kryptys Valstybės, savivaldybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos daug dėmesio ir lėšų skiria pirminei psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai arba psichoaktyvių medžiagų paklausos mažinimui. Prevencijos priemonės daugiausia vykdomos per projektinę veiklą ir yra skirtos bendrosios prevencijos vykdymui, siekiant apsaugoti asmenis nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

4. Pirminės narkomanijos kryptys • Bendroji prevencija - taikoma jauno amžiaus žmonėms ir orientuota į visą šalį, vietos bendruomenę, siekiant užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui. Bendrosios prevencijos priemonės yra susijusios su gyventojų sveikatingumo ir gyvensenos įgūdžių ugdymu, žinių apie narkotikų vartojimo žalą teikimu, neigiamų nuostatų į šių medžiagų vartojimą formavimu • Atrankinė prevencija – taikoma pažeidžiamiems asmenims ar jų grupėms, bendruomenėms (ypač jauniems žmonėms), kurie dar neturi narkotikų vartojimo patirties, bet dėl aplinkos arba asmenų, priskiriamų rizikos grupei, poveikio padidėja rizika, kad jie gali pradėti svaigintis narkotikais • Tikslinė prevencija - taikoma asmenims, kurie jau pradėję vartoti narkotikus, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, reikalaujančių specializuoto gydymo. Taikoma eksperimentuojantiems, pramoginių narkotikų, situacinių progų vartotojams. Tikslas anksti išaiškinti ir motyvuoti asmenis jų nevartoti, teikti reikiamą pagalbą

5. Informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektus rinkimo ir vertinimo sistema (I) Iki šiol Lietuvoje vykdoma prevencinė veikla nebuvo vertinama. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. T1-48 ,,Dėl Įgyvendintų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų vertinimo tarpinsitucinės komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ buvo: • Sudaryta tarpinsitucinė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų vertinimo komisija

6. Informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektus rinkimo ir vertinimo sistema (II) 10 komisijos narių atliko 217 2005 m. įgyvendintų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų (toliau – projektai) vertinimą pagal užpildytas ir pateiktas ataskaitų formas Užpildytas ataskaitos formas apie 2005 m. įgyvendintus projektus pateikė: - Švietimo ir mokslo ministerija; - Sveikatos apsaugos ministerija; - Valstybinė jaunimo reikalų taryba (dabar – Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos); - savivaldybės.

8. Projektų stipriosios pusės Komisijos narių geriausiai įvertinti projektai, atitiko šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus: • Projektų tęstinumą • Projektų efektyvumo vertinimą - tai parodo, jog projektų vykdytojai yra suinteresuoti tobulinti prevencinę veiklą bei siekia ilgalaikių ir tikslinių vykdomos veiklos rezultatų • Projektų kompleksiškumą - vykdant projektus neapsiribojama vien tik informacijos perteikimu pasirinktai projekto tikslinei grupei, prevencinė veikla taikoma

9. Projektų trūkumai ir siūlymai (I) Prevencinių projektų trūkumai: • Projektų vykdytojams trūksta informacijos apie bendrosios, atrankinės ir tikslinės narkomanijos prevenciją • Viena iš svarbiausių prevencinės veiklos vykdymo problemų yra projektinės veiklos efektyvumo vertinimo nebuvimas • Prevencinės veiklos yra trumpalaikės, stokojančios vientisumo, neužtikrinančios tęstinio poveikio tikslinei projekto grupei (dažnai apsiribojama vienadieniais renginiais, ypač sporto ar vasaros stovyklomis)

10. Projektų trūkumai ir siūlymai (II) • Projekto vykdytojai naudojo neefektyvius prevencinės veiklos metodus (apsiribojama vien žinių, informacijos perteikimu tikslinei projekto grupei, šis metodas turi gana ribotą poveikį, jei trūksta konkrečių elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų žinios + nuostatos/vertybės + įgūdžiai/gebėjimai = elgesys) • Komisijos nariai įvardijo daug metodinės medžiagos rengimo trūkumų(finansuojami projektai, kurių tikslas yra parengti ir išleisti metodinę medžiagą, kuriai nėra nustatytų ir apibrėžtų reikalavimų) • Projektų vykdytojai ir jų partneriai stokoja kompetencijos(pagal projektų veiklos ataskaitose pateiktą informaciją apie vykdomos prevencinės veiklos teorinį pagrindimą daugumos projektų vykdytojų žinios yra elementarios, nepagrindžia pasirinktų metodų vykdymo)

11. Prevencinio projekto planavimas Poreikio įvertinimas Planavimas Vertinimas Stebėsena Įgyvendinimas

12. Poreikio įvertinimas (Needs assessment) Prieš pradedant planuoti projekto veiklas svarbu įvertinti situaciją, kuri atskleidžia problemos aktualumą Planuojamos ir įgyvendinamos narkomanijos prevencijos veiklos turi būti nuolat kintančios, ir pasirenkamos, atsižvelgiant į: • Europoje ir Lietuvoje dominuojančias tendencijas (keičiasi narkotikų vartojimo ypatumai, narkotikų rūšis, narkotikų vartojimo tikslai) • konkrečios vietovės, kurioje bus įgyvendinamas projektas, problemas, kas jau yra daroma, kad išspęsti problemą, ko dar trūksta, ir atsižvelgiant į tai pasirenkamas projekto tikslas ir uždaviniai, numatomos veiklos.

13. Projekto tikslo ir uždavinių suformulavimas Paprastai projekto tikslas yra psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija Projekto uždaviniai yra nukreipti į rizikos veiksnių mažinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą Kiekvienas projekto uždavinys turi būti susijęs su tam tikro rizikos veiksnio mažinimu ir apsauginio veiksnio sustiprinimu, kadangi psichoaktyvių medžiagų vartojimą sąlygoja daugiau nei vienas rizikos veiksnys Kaip rodo praktika, projekto vykdytojai susiduria su sunkumais pasirinkdami ir formuluodami projekto uždavinius

14. Projekto uždavinių suformulavimas (II) Projekto uždaviniai turi būti: • Tikslūs, konkretūs, t.y. turi būti aiškiai apibrėžta projekto tikslinė grupė ir kokių siekiama pokyčių tikslinėje grupėje; • Realiai pasiekiami per projekto įgyvendinimo laikotarpį(būtina įvertinti tai, kad projektų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, tad projekto uždaviniai turi būti taip parinkti, kad iki projekto pabaigos jie būtų pasiekti) • Išmatuojami, t.y. formuluodami uždavinius, projekto vykdytojai turi žinoti, kaip jie išmatuos išsikeltą uždavinį (pvz., uždavinys, kad 12-14 metų amžiaus vaikų tėvai bus informuoti apie narkotikų žalingą poveikį sveikatai. Projektų vykdytojai šį uždavinį išmatuos prieš paskaitas ir po jų skaitymo prašydami tėvų užpildyti klausimyną, siekiant patikrinti jų žinias)

15. Projekto uždavinių suformulavimas (II) • Tiesiogiai susiję su planuojamo įgyvendinti projekto tikslu, o taip pat su tam tikros tikslinės grupės rizikos veiksnių mažinimu ir apsauginių veiksnių stiprinimu(pvz. jeigu projekto vykdytojai tiksline grupe pasirinko gatvės vaikus, kurie piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis dėl to, kad “pabėgtų” nuo socialinių ir psichologinių problemų, ir jeigu uždavinys bus tokiems vaikams suteikti informaciją apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo žalingą poveikį sveikatai, toks uždavinys nebus tinkamas. Tačiau uždavinys, tokius vaikus pritraukti į dienos centrus, kur jiems bus suteiktas maitinimas, laikina vieta, socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos, bus tinkamas ir susijęs su tikslinės grupės rizikos veiksnių mažinimu)

16. Projekto stebėsena ir efektyvumo vertinimas

17. Sąvokos • Stebėsena – reiškia turėti/rinkti tikslią ir naujausią informaciją apie tai, kaip jūs vykdote numatytas ir suplanuotas veiklas projekto metu. Stebėsena yra dalis veiklos, ir turi būti vykdoma tuo pat metu kai yra vykdomos veiklos. Stebėsenos vykdymas gali įtakoti sėkmingus rezultatus. • Vertinimas – parodo, ar pasiektas planuotas (kokio ir buvo tikimasi) poveikis tikslinei grupei, po to kai projekto veiklos baigtos vykdyti. Vertinimas skirtingai nei stebėsena atliekamas po veiklų įgyvendinimo, todėl jis rezultatų negali įtakoti, tačiau jis įvertina veiklų poveikį ir kaip ateityje turi būti vykdomos veiklos. Vertinimas remiasi stebėsena.

18. Kodėl būtina planuoti ir atlikti stebėseną ir vertinimą • Parodo projekto metu pasiektos tikslinės grupės grįžtamąjį ryšį; grįžtamasis ryšys padeda tobulinti prevencinę veiklą; • Parodo, kaip turi būti gerinama ir tobulinama prevencinė veikla, ir kaip geriau paveikti tikslinę grupę; • Stebėsenos ir vertinimo rezultatai užtikrins tolimesnį projekto finansavimą, kadangi finasavimo teikėjai nori pagrindimo, kad jų teiktos lėšos buvo panaudotos veiklai, kuri duoda vienus ar kitus rezultatus.

19. Kas trukdo planuoti ir vykdyti stebėseną ir vertinimą • Tai reikalauja papildomų finansinių išteklių; • Trūksta žinių, kaip reikia atlikti stebėseną ir vertinimą; • Bijomasi blogų vertinimo rezultatų, kas gali sąlygoti nebeskirti finansavimo tęsti projekto veiklas; • Projekto vykdytojų pasipriešinimas „kam reikia formalių metodų, aš ir taip galiu pasakyti, ar projektas buvo efektyvus, ar ne?“

20. Pvz., sveikatos priežiūros specialistams vedate mokymo kursus apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą, jų poveikį ir pan. Jums atrodo, kad kursai praėjo puikiai – dalyviai išklausė kursus iki pabaigos, buvo aktyvūs ir patenkinti kursais. Paklausus jų, ar jiems patiko mokymai, jie atsako, kad buvo „puikūs“. Ar reikšmingas toks grįžtamasis ryšys. Ne. Kadangi jus nežinote, ką jie iš tikro išmoko mokymų metu, ir kaip jie tai pritaikys praktikoje, ar turės tokią galimybę. Tačiau jei dalyvių viso to bus klausiama anonimiškai, gausite visiškai skirtingus atsakymus, ir tikriausiai daugiau neigiamus.

21. Kaip pasirinkti projekto efektyvumo vertinimo tipą Projekto vykdytojai turi žinoti: • projekto efektyvumo vertinimo atlikimo priežastis (pvz., jeigu projektas buvo vykdytas pagal prevencinį projektą, kuris jau buvo anksčiau įgyvendintas ir buvo atliktas jo išsamus/išplėstinis vertinimas, tuomet pakaks atlikti projekto proceso vertinimą, kuris parodys, kad projektas vykdytas tiksliai pagal pasirinktą modelį. Toks vertinimas nereikalauja didelių finansinių išteklių bei gilių žinių, tad jį gali atlikti projekto vykdytojas. Jeigu projekto vykdytojas siekia, kad jo projektas taptų pavyzdiniu modeliu kitiems, būtina parodyti, kad būtent projektas, o ne kitos priežastys, ir jo veiklos įtakojo tikslinę grupę, tuomet reikės atlikti rezultatų vertinimą. Tokiam vertinimui atlikti jau reikės pasitelkti ekspertus.)

22. Proceso vertinimas • Proceso vertinimas (Process evaluation) šiek tiek panašus į stebėseną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad proceso vertinimas atliekamas po projekto veiklų įgyvendinimo. Proceso vertinimas parodo, kaip veiklos buvo vykdomos, t.y. ar visos veiklos įgyvendintos, kokios ir buvo planuotos bei numatytos veiklų plane. Ir jeigu planuotos veiklos buvo vykdomos nuosekliai ir tiksliai, galima teigti, kad projektas buvo efektyvus.

23. Proceso vertinimo pavyzdys Pvz., Projekto tikslas buvo įkurti jaunimo klubą, siekiant, kad jaunimas būtų užimtas. Projekto vykdytojas, pasibaigus projektui, atliko proceso vertinimą, t.y. palygino, ar visos planuotos veiklos buvo įvykdytos. Tačiau veiklų plane buvo pažymėta, kad jaunimui bus ne tik organizuojamos laisvalaikio veiklos, užsiėmimai, bet taip pat bus vedamos diskusijos, pokalbiai. Proceso vertinimo atlikėjas pasikalbėjo su jaunimu, kurie lankė jaunimo klubą, ir su klubo įkūrėjais, ir išsiaiškino, kad jokių diskusijų ir pokalbių nevyko. Ataskaitoje apie proceso vertinimo rezultatus buvo paminėta, kad projekto veiklos nebuvo visiškai įgyvendintos atsižvelgiant į veiklų palną.

24. Rezultatų vertinimas • Rezultatų vertinimas (Outcome evaluation) parodo vykdytų veiklų poveikį tikslinei grupei. Tačiau įvertinti prevencijos veiklų poveikį nėra lengva dėl kelių priežasčių (jas išvardinsiu vėliau).

25. Rezultatų vertinimo pavyzdys Pvz., Narkomanijos prevencinė grupė siekia sužinoti, kokius rezultatus duoda jų vykdoma prevencinė veikla. Keli grupės nariai pasiūlė apklausti jaunimą, su kuriuo buvo dirbama, apie paslaugų teikimą. Kiti grupės nariai pabrėžė, kad vien tik nuomonės nepakanka, ir kad labai svarbu, ar jaunimas mažiau vartoja psichoaktyvias medžiagas. Dar treti pasiūlė, kad klausimai turi būti platesni – būtina sužinoti ir kaip jaunimas jaučiasi, kokie jų santykiai su artimaisiais (ar pagerėjo/pablogėjo) ir pan. Taip pat svarbu yra apklausti ir kitus – tėvus, mokytojus ir pan.

26. Kas trukdo įvertinti veiklų poveikį tikslinei grupei (I) Kaip matyti iš aukščiau pateikto pavyzdžio, vertintojai neatliko taip vadinamojo pradinio vertinimo (baseline assessment), t.y. Narkomanijos prevencinė grupė neturi surinkusi informacijos apie tikslinę grupę prieš pradedant taikyti jai prevencines priemones. Todėl jiems dabar sunku išmatuoti pokytį, kaip buvo ir kaip yra dabar. Pradinis vertinimas padeda atskleisti tikslinės grupės pokytį po prevencijos veiklų įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys– negalima painioti pradinio vertinimo (baseline assessment) su poreikio vertinimu (needs assessment). Nors tam tikra informacija, surinkta poreikio vertinimo metu, gali būti panaudota ir pradiniam vertinimui (pvz., koks skaičius jaunimo tam tikrame amžiuje vartoja psichoaktyvias medžiagas)

27. Kas trukdo įvertinti veiklų poveikį tikslinei grupei (II) Norint įrodyti, kad tikslinės grupės pokyčius sąlygojo projekto veiklos, reikia lyginti dvi labai panašias tikslines grupes, t.y. tikslinė grupė, kuri dalyvauja jūsų projekte, ir kita eksperimentinė grupė, kuri projekte nedalyvauja. Tuomet yra lyginami ‚prieš‘ ir ‚po‘ projekto veiklų gauti vertinimo rezultatai tarp abiejų grupių. Jeigu eksperimentinėje grupėje nematyti jokių pokyčių, o tikslinėje grupėje jie yra, tuomet galima teigti, kad šiuos pokyčius tikrai lėmė projekto veiklos.

28. Vertinimas, ar pasiektas projekto tikslas Įvertinti, ar projekto tikslas pasiektas, pakankamai sudėtinga, ir galima tik tuomet, jei projektas: - yra nukreiptas į visą kompleksą rizikos veiksnių šalinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą; - projekto veiklos yra pakankamai intensyvios, ne momentiškos; - projektas yra tęsiamas keletą metų; - tikslinė grupės skaičius yra pakankamas.

29. Kriterijai, projekto tikslo pasiekimo įvertinimui Jei jūsų įgyvendinamas projektas atitinka aukščiau išvardintas sąlygas, tuomet būtina nuspręsti, kokius kriterijus pasirinkti, kadangi psichoaktyvių medžiagų vartojimą lemia daugybė priežasčių, tad svarbu žinoti, ką jūs norite išmatuoti. Paprastai tokiam vertinimui atlikti pasirenkamas išorinis vertintojas. Pagrindiniai kriterijai: • Amžius, kada jaunimas pradėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas. Kuo ankstesniame amžiuje pradedama vartoti psichoaktyvias medžiagas, tuo didesnė tikimybė, kad vėlesniame amžiuje tai taps probleminiu vartojimu. Iš tiesų prevencijoje geru rezultatu laikoma, jeigu pavyksta pasiekti, kad jauni žmonės pabando vartoti psichoaktyvias medžiagas kiek galima vėlesniame amžiuje. • Jaunų žmonių skaičius, kurie kada nors gyvenime ir per pastarąsias 30 dienų yra bandę vartoti psichoaktyvias medžiagas.

30. Vertinimas, ar pasiekti projekto uždaviniai Prevencijos uždaviniai pagrinde yra nukreipti į rizikos veiksnių šalinimą ir apsauginių veiksnių stiprinimą. Atsižvelgiant į tai, uždaviniai gali būti sugrupuoti į šias kategorijas: • informacijos suteikimas apie psichoaktyvių medžiagų poveikį sveikatai ir socialines problemas; • socialinių ir asmeninių įgūdžių stiprinimas; • stiprinimas ryšių su tėvais, globėjais, kitais artimaisiais; • žinių apie darbo galimybes, profesinį tobulėjimą teikimas; • galimybių turiningai leisti laisvalaikį sudarymas; • psichoaktyvių medžiagų pasiekiamumo/prieinamumo ribojimas; • bendruomenės susidomėjimo apie narkomanijos problemą skatinimas; • Socialinių, psichologinių paslaugų teikimas; • bendruomenės kultūros, kuri propaguotų sveiką gyvenimo būdą ir mažintų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, formavimas.

31. Kriterijai, projekto uždavinių pasiekimo įvertinimui

32. Informacijos rinkimas Pasirinkus kriterijus, padėsiančius išmatuoti projekto uždavinius, labai svarbu yra nuspręsti, kokia informacija jums bus reikalinga, kaip iš kur ją rinksite • Būtina pasirinki metodus, kaip surinkti informaciją; • Būtina pasirinkti atrankos būdą/tipą, t.y. iš ko bus renkama informacija Atkreiptinas dėmesys, kad galbūt dalį informacijos jūs jau turite, jeigu atlikote poreikio (situacijos) įvertinimą

33. Praktiniai patarimai • Rekomenduojame projektų vykdytojams, rengiant narkomanijos prevencijos projektus, susirinkti informaciją apie Europos Sąjungoje ir Lietuvoje vykdytus projektus: - informaciją apie vykdytus ir įvertintus Europos Sąjungoje narkotikų paklausos mažinimo projektus galima rasti EDDRA internetinėje bazėje (http://eddra.emcdda.europa.eu.), kurioje yra apie 600 projektų - informaciją apie vykdytus (nuo 2005 metų) projektus Lietuvoje galima rasti www.nkd.lt

34. Kas yra EDDRA? Tai informacinė sistema, kurioje kaupiama informacija apie vykdytus ir įvertintus Europos Sąjungoje ir Norvegijoje narkotikų paklausos mažinimo projektus EDDRA sukurta 1996 metais, bazėje pateikiamos plačiai taikomos įvertintos prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei žalos mažinimo programos visoje Europoje EDDRA yra sukurta tam, kad padėtų specialistams ir politikos formuotojams įgyvendinti aukštos kokybės priemones narkotikų paklausai mažinti EDDRA paieškos sistema suteikia galimybę ieškoti projektų pagal: • Šalį • Kalbą • Temą ir • Tikslinę grupę

35. Kitos rekomendacijos • Laimėjus narkomanijos prevencijos projektų finansavimo konkursą, sutartys narkomanijos prevencinių projektų vykdytojais turi būti pasirašomos nedelsiant, kad lėšos projektų vykdymui būtų pervedamos kuo anksčiau. Tai sąlygos, kad: - suplanuotos veiklos bus įgyvendintos laiku ir efektyviai; - lėšų panaudojimas projektams įgyvendinti bus tikslingas. • Siekiant efektyvesnės pirminės narkomanijos prevencijos, institucijos, kurios skiria lėšas prevencinių projektų įgyvendinimui, turėtų vykdyti projektų veiklų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo kontrolę projektų įgyvendinimo vietose, t.y. vykti į vietas, kur projektas vykdomas.