Download
1 / 32
580 likes | 1.87k Views
Maisto priedai ir jų sukeltos nepageidaujamos reakcijos. Nepageidaujamomis reakcijomis į maistą vadinamos visos fiziologiškai neįprastos reakcijos, kurios atsiranda suvalgius tam tikro maisto produkto ar maisto priedo. MP grupė pagal atliekamą funkciją. Maisto priedai.
E N D
Nepageidaujamomis reakcijomis į maistą vadinamos visos fiziologiškai neįprastos reakcijos, kurios atsiranda suvalgius tam tikro maisto produkto ar maisto priedo.
Maisto priedai Natūralieji MP gaminami iš natūraliųjų medžiagų. Sintetiniai. Kai kurie natūralūs MP yra pagaminti iš modifikuotų organizmų.
Dažniausiai naudojami MP Dažikliai: E 102* - tartrazinas (naudojamas saldumynuose, sirupuose, gėrimuose, konservuotose daržovėse, salotose, leduose); E 104* - chinolino geltonasis (naudojamas karamelėje, gėrimuose, likeriuose, leduose); E 111- natrio benzoatas (gėrimuose, konditerijos gaminiuose); E 127 – eritrozinas (konditerijos gaminiuose, gėrimuose); E 151* - juodasis blizgantis (karamelėje, kremuose, leduose).
Konservantai: E 210 – benzoinė rūgštis ir jos druskos (211,212) – gėrimuose iš vaisių sulčių, žuvų konservuose, ikrose; E 220 – sieros anhidridas (konservuose, šviežiuose ir šaldytuose vėžiagyviuose, marinuotuose, konservuotuose ir džiovintuose vaisiuose, marmaladuose, uogieniese, vyno acte, gėrimuose iš vaisių sulčių koncentratų, džiovintuose grybuose, vynuogėse, miltuose, bulviniuose čipsuose), E 221 – natrio sulfitas, 222 – natrio hidrosulfitas, 223 – natrio persulfitas, 224 – kalio persulfitas, 226 – kalcio sulfitas, 227 – kalcio hidrosulfitas, 228 – kalio bisulfitas (naudojama ten pat kaip ir E 200), E 230 – difenilas, 231 – ortofenilfen, 232 – ortofenifen natrio druska, 233 – tiobendazol (mišiniuose, naudojamuose apdoroti citrusinius vaisius ir bananus), E 249 – kalio nitritas (mėsos konservuose, rūkytose ir virtose dešrose, paruoštoje ir konservuotoje mėsoje), E 250 – natrio nitritas (sūdant mėsą).
Antioksidantai: E 310* - 312*- tanino druskos (margarine, majoneze, aliejuje, išskyrus alyvuogių), kramtomojoje gumoje; E 320 – butilhidroksianizolis (margarine, riebaluose, kramtomojoje gumoje, keptose bulvėse) E 321* - butilhidroksitoluolas (naudojamas ten pat, kaip E 320).
Emulsikliai, stabilizatoriai, tirštikliai: E 807 – karaginanai (leduose, majoneze, pudinguose, karamelėje, saldainiuose, kramtomojoje gumoje, kepiniuose, mėsos konservuose) E 412 – guar guma (augalinės kilmės) – mėsos konservuose, karamelėje, saldainiuose, leduose, kramtomojoje gumoje, padažuose, saldumynuose, pastilėje. E 450 – polifosfatai (pieno milteliuose, koncentruotame piene, bulvių miltuose, lydytame sūryje, mėsos konservuose, virtose dešrose, mėsos pusfabrikačiuose, konditerijos gaminiuose). E 620-625 – gliutamo rūgštis ir gliutamatai (sultinių kubeliuose, greito pagaminimo sriubose, pusfabrikačiuose, koldūnų įdaruose, keptuose kukurūzuose, ryžiuose, padažuose, mėsos ir žuvies konservuose. E 626-629 – guanilo rūgštis ir guanilatai (pomidorų sriuboje, padažuose, biriuose prieskoniuose).
MP, nesukeliantys nepageidaujamų reakcijų Dažikliai: E100 – kurkuminas, E101 – riboflavinas, E140 – chlorofilai, E142 – žaliasis S**, ir kt, E150 – karamelės spalvos, E160a – karotenai, E160c – paprikų ekstraktas, 161, E 162 – burokėlių raudonasis, 163, E170 – kalcio karbonatas ir kt. Konservantai: E 260 – 263 – acto rūgštis ir jos druskos, E270 – pieno rūgštis, E296 – obuolių rūgštis. Antioksidantai: E300, 301, 302 – askorborūgštis ir jos druskos, E303 diacetilaskorbo rūgštis, E306 – tokoferolis, E307 – 309 – sintetiniai tokoferoliai.
Emulsikliai, stabilizatoriai, tištikliai: E322 – sojų pupelių lecitinas; 325, 326, 327 natrio, kalio, kalcio laktatai (atitinkamai); E 330- 333 – citrininė rūgštis ir jos druskos; E 334 – 336 – vyno rūgštis ir jos druskos; E 338 – 341 – ortofosforinė rūgštis ir jos druskos; E 400 – 405 – alginatai; E 406 – agar-agaras; E 407 – karageninas; E 410 – saldžiųjų ceratonijų derva; E 412 – guaro guma, E 440 – pektinas.
Kuo jaunesnis žmogus, tuo lengviau jo organizmas įjautrinamas ar atsako nepageidaujamomis reakcijomis Augančio vaiko organizme formuojasi daugelis organų, taip pat ir imuninė sistema, kuri gali pradėti hiperergiškai reaguoti į organizmui svetimą dirgiklį. Vaikystėje išugdyta skonio pojūčių dezorientacija perteikia klaidingą informaciją apie tikrąjį produkto skonį, ir vaikas nebesuvokia natūralios produkto kokybės. Tačiau kai kuriuos MP (kalcio karbonatą E170, acto rūgštį ir acetatus E260 – 263, pieno rūgštį E270, obuolių rūgštį E296, askorbo rūgštį ir askorbatus E300 – 302, tokoferolius E306 – 309, lecitiną E322, citrinos rūgštį E330, guaro gumą E412, pektinus E440, vyno rūgštį ir tartaratus E334 – 336, fosfatus E339 – 341 ir kt.) leidžiama naudoti net kūdikių mišiniuose ir maisto produktuose.
Ar MP gali sukelti alergines reakcijas Visos NR yra skirstomos į 2 dideles grupes: alergines ir nealergines(pseudoalergines, hiperjautrumą, maisto netoleravimą. Nealerginių NR mechanizmuose dalyvauja kiti veiksniai: cheminiai, fermentiniai, mikrobiniai, toksiniai, psichogeniniai.
Diagnozuojant alergiją maisto produktams, atliekami odos dūrio, kraujo serumo radiosorbentinis (RAST) ir imunofermentinis (ELISA), provokaciniai (peroralinis, inhaliuojamasis), dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimai.
Alergijos priežastys Paveldimas polinkis, kuris lemia daugiau nei 50 % alerginių ligų; Modernus gyvenimo būdas išsivysčiusiose šalyse; Aplinkos užterštumas pramonės ir transporto teršalais.
Kokios dažniausiai pasitaiko nepageidaujamos reakcijos Tas pats maistas skirtingiems individams gali sukelti skirtingų organų reakcijas. Dažniausios pastebėtos nepageidaujamos reakcijos (NR): Odos (niežėjimas, išbėrimai, patinimai, dilgėlinė ir kt.); Kvėpavimo organų (kosulys, švokštimas, oro trūkumas, dusulys); Nervų sistemos (padidėjęs nervingumas, galvos skausmai, hiperaktyvumas, dėmesio stoka – ypač vaikams); Virškinamojo trakto (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir kt.) Kartais pasireiškia labai sunkios NR – anafilaksinės. 3 lentelėje pateikiami MP ir jų sukeliamų nepageidaijąmų (alerginių) reakcijų priežastys ir jų požymiai
Sintetiniai dažikliai sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai. Tartrazinas dažnai sukelias kryžmines reakcijas asmenims, hiperjautriems aspirinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir kai kuriems vaisiams. Konservantai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), naudojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia NR, veikia taip pat, kaip ciklooksigenazės inhibitoriai.
Natrio nitritas ( E 250) vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia NR. Sulfitai (E 220 – 226) vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką. Kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA – E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas, sukeldami NR, slopina ciklooksigenazes.
Lecitinas E 322 vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti. Šiandien JAV vyrauja nuomonė, kad alergiškų sojos pupelėms asmenų per pastaruosius 6 metus padaugėjo dešimt kartų. Kadangi sojų lecitinas daugiau kaip 30 000 produktų vartojamas kaip emulsiklis, stabilizatorius, antioksidantas ir rudas dažiklis – plačiai paplitęs alergenas.
Tokoferolis E 306 dažniausiai gaminas iš sojų aliejaus, ir alergiškiems sojai asmenims taip pat reikėtų tai prisiminti. Natrio kazeinatas provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams. Natrio glutamatas E 621 – tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Gliutamino rūgštis yra svarbi smegenų medžiagų apykaitai. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamatai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas. Tai sausų sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezo, konservų, kepinių, įvairių gėrimų skonio manipuliacijų priemonė. Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) dar 1995 m. nustatė ryšį tarp suvalgyto maisto, kuriame yra glutamatų, ir sveikatos sutrikimų – galvos skausmų, pykinimo, nervingumo, dirglumo, bronchų spazmo.
Sergantiesiems migrena ir bronchų astma reikėtų prisiminti, kad nuo saldiklių ir gliutamatų jų sveikatos būklė gali sutrikti.
Enzimas papainas E1101, naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas
Ar tikrai maisto priedai yra pavojingi sveikatai MP naudojimas yra griežtai reglamentuojamas Pasaulinės sveikatos organizacijos. Kiekviena šalis įteisina šiuos sąrašus ir naudojimo taisykles savomis higienos normomis, paremtomis ES direktyvų reikalavimais. Kai MP yra leidžiamas vartoti Europos Sąjungoje, jam suteikiama E raidė ir triženklis ar keturženklis skaičius.
Maisto priedų įtakos sveikatai klinikiniai tyrimai Anglijos mokslininkai ištyrė 272 sergančiuosius astma ir nustatė, kad 30 jų reaguodavo įvairaus pobūdžio NR į apelsinų gėrimą, nors alergijos apelsinams jie neturėjo. Buvo padaryta išvada, kad minėti pacientai reagavo į MP, esančių gėrimuose, triadą – tartraziną, natrio benzoatą ir sieros dioksidą.
Neseniai publikuotas anglų mokslininkų tyrimas, nagrinėjęs gėrimų su sintetiniais dažikliais ir konservantais poveikį 3 metų 153 ir 8 – 9 metų amžiaus 144 vaikų elgesiui. Tyrėjai pastebėjo, kad vaikai nebegalėdavo žaisti su vienu žaislu, negalėdavo užbaigti užduoties, jų elgesys buvo impulsyvus, kartais agresyvus, negalėdavo sukaupti dėmesio, negalėdavo baigti 15 min. trukmės kompiuterinių pratimų.
Maisto priedų sukeltų ar paūmėjusių dėl MP vartojimo alerginių ligų gydymas Kaip matyti iš šių sąsajų, alergiją sukelia daug priežasčių. Dėl to, atlikus kuo tikslesnę diagnostiką, alerginių ligų gydymas turėtų būti individualus ir kompleksinis. Gydant siekiama pašalinti priežastį ir ligos simptomus.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gydymas dieta, ypač vaikų amžiuje, vartojant kokybišką, gerai paruoštą ir individualiai parinktą maistą, yra pats saugiausias.
Tėvai turėtų pasirūpinti, kad visi vaikai: Kuo mažiau gertų spalvotų gėrimų su saldikliais; Vartotų produktus, kurių galiojimo laikas trumpas – kuo trumpesnis maisto produkto realizavimo laikas, tuo jame mažiau konservantų, o gal jų visai neįdėta; Įgytų taisyklingos mitybos įgūdžius nuo mažens.
Tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų hiperaktyvūs vaikai: Negertų kolos, arbatos, nevalgytų šokolado ir kt. produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, kad papildomai jų nestimuliuotų; Sportuotų, bėgiotų, darytų mankštą, eitų ilgą laiką pasivaikščioti; Reikia duoti tokiems vaikams didesnį fizinį krūvį namuose, kad išeikvotų savo energijos perteklių.
Reikėtų vyresniesiems vaikams išugdyti įprotį skaityti perkamų produktų etiketes, domėtis jų sudėtimi, mažiau vartoti cukraus, nes daugelis mokslininkų pasisako už dirginamąjį cukraus poveikį. Turėtų būti nuolat kontroliuojama ir prižiūrima moksleivių mityba.
Beje, suaugusieji taip pat būna hiperaktyvūs. Dėl to jie taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio mitybai. Nėščiosios, kurių pirmasis vaikas yra hiperaktyvus, turėtų kreipti ypatingą dėmesį į maisto racioną.
