STUDIJUOJANČIŲJŲ TECHNOLOGIJAS MOKYMOSI MOTYVACIJOS KAITA NAUDOJANT PROJEKTŲ METODĄ

1. STUDIJUOJANČIŲJŲ TECHNOLOGIJAS MOKYMOSI MOTYVACIJOS KAITA NAUDOJANT PROJEKTŲ METODĄ Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos lektorė Vijolė Bradauskienė

2. Tyrimo tikslas – išanalizuoti studijuojančiųjų technologijas mokymosi motyvacijos kaitą naudojant projektų metodą. Tyrimo objektas – sąsaja tarp projektų metodo naudojimo ir studentųmokymosi motyvacijos. Darbo uždaviniai: • Atskleisti studentų mokymosi motyvacijos skatinimo veiksnių bei projektų metodo principų santykį; • Apžvelgti projektų metodo taikymo galimybes Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos technologijų studijose; • Išanalizuoti studentų mokymosi motyvacijos dinamiką pritaikius projektų metodą.

3. Tyrimo hipotezė: • Projektai skatina studentų mokymosi motyvaciją, kadangi jie tenkina saviraiškos ir savirealizacijos poreikius. Tyrimo metodai: • Mokslinės literatūros analizė; • Palyginamoji analizė; • Anketinė apklausa; • Statistinė duomenų analizė. Šiai analizei naudojamas statistinės analizės programinis paketas SPSS 15.

4. Išanalizavus studentų mokymosi motyvacijos skatinimo teorijas, galima teigti, kad vidinę motyvaciją ir giluminį požiūrį į studijas lemia studijų metodai, kurių esmė yra ne informacijos perteikimas ir atgaminimas, o užsibrėžtų tikslų siekimas, problemų sprendimas. Projektų rengimo metodas turbūt geriausiai atitinka visus šiuos reikalavimus. • Analizuojant projektų rengimo metodo teorinius principus ir studentų motyvacijos bei giluminio požiūrio į studijas skatinimo teorijas bei veiksnius, tarp jų nerasta nei vieno prieštaravimo.

5. Nemažą dalį KVTK studijų procese sudaro inžineriniai bei technologiniai dalykai. • Dėstant šiuos dalykus dėstytojams sunkiau pritaikyti aktyvius studijų metodus, tokius kaip “apskritas stalas”, “minčių lietus”, debatai ir pan., tačiau pastebėta, kad šių dalykų studijose sėkmingai gali būti taikomas projektų rengimo metodas.

7. Tyrimo eiga Tyrime iš viso dalyvavo 122 respondentai. Iš jų • 44 pirmo kurso studentai, • 42 antrakursiai • 36 trečiakursiai. Didžioji dalis studentų studijuoja prekybos vadybos programą (100 studentų), o likusi dalis - 22 studentai studijuoja maisto produktų gamybos technologiją. Respondentų pasiskirstymas pagal lytis netolygus: 42 vaikinai (34,4%) ir 80 merginų (65,6%). Didžioji dalis apklaustųjų studentų iš dienių studijų (108 studentai ) ir daug mažesnė dalis iš neakivaizdinių studijų (14 studentų).

8. Studentų nuomonė apie laimėjimo motyvacijos įtaką

9. Studentų dalis, kuri stengiasi mokytis, nes domina užduotis ar pati mokymosi veikla

10. Savirealizacija projektų rengimo metu

11. Studentų nuomonė apie vidinį pasitenkinimą projektų rengimo metu

12. Koreliaciniai ryšiai tarp dalyvavimo rengiant projektus ir teiginių, kurie apibūdina vidinę mokymosi motyvaciją

13. Koreliaciniai ryšiai tarp dalyvavimo rengiant projektus ir teiginių, kurie apibūdina paviršutinį požiūrį į studijas ir silpną motyvaciją

14. Studentų, sutinkančių su vidinę mokymosi motyvaciją apibrėžiančiais teiginiais, skaičiaus kaita panaudojus projektų metodą

15. Studentų mokymosi motyvacijos ir požiūrio į studijas kaita

16. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad projektų metodas teigiamai veikia tokias studentų savybes ir nuostatas: • susidomėjimas veikla, • įsitraukimas į studijas, • prasmės paieška, • idėjų išvystymas, • komandinis darbas ir t.t.

17. Išvados • Studentų mokymosi motyvacijos ir giluminio požiūrio į studijas skatinimo veiksniai visiškai atitinka projektų rengimo metodo principus. Projektų metodas yra vienas iš efektyviausių ugdant studentų kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. Projektai skatina studentų motyvaciją, kadangi jie tenkina saviraiškos ir savirealizacijos poreikius sukuriami pastebimi rezultatai, motyvaciją didina ir visuomenės dėmesys, kai rengiami projektai kartu su miesto visuomene. • Projektų metodas sėkmingai gali būti taikomas ir technologiniuose bei inžineriniuose moksluose, kai tuo tarpu kiti aktyvaus mokymo metodai (“apskritas stalas”, “minčių lietus” ir pan.) yra sunkiai pritaikomi. Projektų metodas ne tik pagilina studentų kompetencijas, bet ir praplečia dėstytojų akiratį, skatina savišvietą ir pan. Projektų metodas kuria prielaidas institucijos / organizacijos kultūrai atsirasti.

18. Empiriniais faktais nustatyta, kad studentų tarpe labiau išreikšta yra vidinė motyvacija, kuri lemia giluminį požiūrį į studijas. Kadangi su teiginiu „mokausi tam, kad įtikčiau tiems žmonėms, kurių nuomonė man yra labai reikšminga“ sutiko ar iš dalies sutiko tik labai maža dalis studentų, galima manyti, kad socialinė motyvacija turi mažesnę įtaką. Išorinė motyvacija, kuri sąlygoja paviršutinį požiūrį į studijas, išreikšta vidutiniškai. • Tyrimo hipotezė pasitvirtino. Statistinė duomenų analizė parodė, jog naudojant projektų metodą buvo pasiektas studentų mokymosi motyvacijos padidėjimas ir gilesnis požiūris į mokymąsi. Siekiant didesnio studentų aktyvumo studijų procese ir gilesnio įsitraukimo į mokymąsi, rekomenduojama studentus daugiau įtraukti į taikomuosius tyrimus, realius mokslinius projektus. Tikėtina, kad tai ne tik keltų jų motyvaciją, bet ir skatintų gilesnį požiūrį į mokymąsi.

19. AČIŪ UŽ DĖMESĮ