REKOMENDACIJOS STUDIJU REZULTATU VERTINIMUI TOBULINTI

1. REKOMENDACIJOS STUDIJU REZULTATU VERTINIMUI TOBULINTI LR �vietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 5 d. isakymu Nr. ISAK-16 sudarytos darbo grupes siulymai (Prieiga per interneta http://www.smm.lt/msr/docs/Rekomend_09_02_09.doc)

2. Studiju rezultatu vertinimo tobulinimo prie�astys Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas: Konstitucijoje iteisinta nemokama moksla valstybinese auk�tosiose mokyklose gerai besimokantiems pilieciams turi u�tikrinti istatymas. Istatyme nustatyti gero mokymosi kriterijai turi buti i� anksto �inomi, ai�kus, objektyvus, skaidrus. �ie kriterijai negali buti formalus: negalima i� anksto nustatyti gerai besimokanciuju skaiciaus (kvotos). Auk�tojo mokslo istatymo 60 str.: Gerai besimokantiems valstybiniu auk�tuju mokyklu studentams, i�skyrus studentus, nurodytus �io istatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokanciais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademiniu skolu ir kuriu studiju dalyku ivertinimu vidurkis per semestra yra ne ma�esnis kaip ivertinimas �a�tuoni� de�imties balu vertinimo skaleje pagal Vyriausybes arba jos igaliotos institucijos patvirtinta studiju rezultatu vertinimo sistema.

3. Problemos �vietimo ir mokslo ministro isakymu patvirtintoje studiju rezultatu vertinimo sistemoje ivertinimai apibudinti lakoni�kai, neatsispindi studiju rezultatu vertinimo niuansai pagal studiju sritis ir kryptis. Auk�tosiose mokyklose, priklausomai nuo ju profilio, ry�kiai skiriasi studentu, kurie tenkina gero mokymosi kriterijus, skaiciai (jis �ymiai ma�esnis auk�tosiose mokyklose, kur vyrauja technologijos ar fiziniu mokslu studijos). Skiriasi ivairiu auk�tuju mokyklu, disciplinu, dalyku studiju rezultatu vertinimo kultura: destytojai nevienodai supranta vertinimo skale, taiko skirtingus vertinimo metodus.

4. Principai Bendras tikslas � kokybes kulturos stiprinimas auk�tosiose mokyklose, nepa�eid�iant auk�tosios mokyklos autonomijos ir destytojo teisiu Dabartines Studiju rezultatu vertinimo sistemos detalizavimas (i�plestiniame Studiju rezultatu vertinimo sistemos apra�e ivertinimus apibudinti i�samiau, i�skiriant �iniu, supratimo, gebejimu aspektus), nurodant butinus vertinimo kriterijus Rekomendacijos auk�tosioms mokykloms del studiju proceso tobulinimo, vertinimo kulturos formavimo Neprimesti formaliu taisykliu, bet skatinti auk�tasias mokyklas pacias per�iureti, tobulinti ir suderinti studiju rezultatu vertinimo sistemas atskiroje auk�tojoje mokykloje ir studiju kryptyse (srityse)

5. Rekomendacijos (1) Bendrosios nuostatos Lietuvos auk�tosiose mokyklose studento dalyko studiju rezultatai (�inios, supratimas, gebejimai) vertinami de�imtbale kriterine vertinimo sistema, patvirtinta Lietuvos Respublikos �vietimo ir mokslo ministro. Auk�toji mokykla, vadovaudamasi �vietimo ir mokslo ministro rodyta studiju rezultatu vertinimo sistema ir i�plestiniu �ios sistemos apra�u, savo nustatyta tvarka tvirtina studiju rezultatu vertinimo tvarka. I�plestiniame Studiju rezultatu vertinimo sistemos apra�e ivertinimai apibudinti i�samiau, i�skiriant �iniu, supratimo, gebejimu, studijuotos literaturos ir kt. aspektus. �is apra�as yra rekomendacinis (neprivalomas), naudotinas kaip atskiru vertinimo tvarku tobulinimo bendrasis pagrindas. Auk�tajai mokyklai rengiant savo studiju rezultatu vertinimo tvarka, siuloma vadovautis tarptautiniu mastu pripa�intais metodologiniais �altiniais (pvz., Blumo taksonomija).

6. Rekomendacijos (2) II. Vertinimo principai Auk�toji mokykla, rengdama studiju rezaultatu vertinimo tvarka, vadovaujasi �iais principais: Pagristumas Patikimumas Ai�kumas Naudingumas Ne�ali�kumas Studiju rezultatu vertinimas susideda i�: �iniu ir supratimo vertinimo; Gebejimu vertinimo. �iu dedamuju svoris priklauso nuo dalyko ir studiju krypties specifikos.

7. Rekomendacijos (3) III. Kolegialus vertinimas Atsi�velgiant i studiju sriti ir studiju rezultatu pateikimo pobudi, taikyti kolegialu vertinima: studentus egzaminuoja atitinkamos studiju krypties komisija; ypac rekomenduotina vertinant vizualia arba garsine forma pateikiamus studiju rezultatus. IV. Kaupiamasis vertinimas Siuloma taikyti kaupiamaji vertinima: studiju rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais; skirtingomis kaupiamojo vertinimo sudedamosiomis dalimis vertinamos atskiros dalyko studiju rezultatu dalys; galutini pa�ymi sudaro tarpiniu atsiskaitymu ir egzaminu pa�ymiai; egzamino ivertinimo ir tarpiniu atsiskaitymu skaicius bei dedamuju svoris priklauso nuo dalyko ir studiju srities; studentui nesurinkus pereinamojo balo, gali buti neleid�iama laikyti egzamino (ginti projekto ar pana�iai)

8. Rekomendacijos (4) V. Studentu informavimas Auk�tosios mokyklos nustatytoje studiju rezultatu vertinimo tvarkoje turetu buti nurodoma: kaip ir kokiais budais bei metodais bus vertinamas studiju programos (dalyko) tikslu igyvendinimas � studiju rezultatai semestro pabaigoje lyginami su i� anksto apibre�tais tikslais; vertinimo forma ir tipas, atsi�velgus i dalyko studiju sriti, krypti, kitus mokymosi ypatumus. Semestro prad�ioje destytojas turi informuoti studentus apie AM studiju rezultatu vertinimo tvarka, i�destydamas: detalia dalyko programa, tikslus, laukiamus studiju rezultatus, konkrecia destomojo dalyko studiju rezultatu vertinimo struktura (tarpiniu atsiskaitymu itaka galutiniam pa�ymiui, kokiems rezultatams esant teks kartoti dalyko kursa arba bus galima pakartoti galutini atsiskaityma), vertinimo kriterijus ir reikalavimus.

9. I�plestinis studiju rezultatu vertinimo sistemos apra�as

16. Kas bus daroma toliau? Priemus Mokslo ir studiju istatyma, studiju vertinimo sistemos sasaja su studentu finansavimu palengva i�nyks (i�liks tol, kol studijas baigs iki istatymo priemimo istoje studentai). Priemus Mokslo ir studiju istatyma, studiju rezultatu vertinimo sistema bus susieta su Europos kreditu iskaitymo sistema (ECTS), pereinant prie penkiu teigiamu pa�ymiu sistemos (dabartineje sistemoje �e�i teigiami pa�ymiai).

17. Aciu u� demesi!