ES teisės šaltiniai. EB kompetencija. Subsidiarumo principas

1. ES teisės šaltiniai. EB kompetencija. Subsidiarumo principas Dr. Loreta Šaltinytė

2. Paskaitos santrauka: • ES teisė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė nulemia antrinės turinį • Pirminė: steigimo sutartys, jų pakeitimai, stojimo sutartys, etc. • Antrinė: priima ES institucijos EB ir ES S nustatyta tvarka (I-ame ramstyje: regl, dir, spr, rekom, nuom) • Problema – kaip nuspręsti, ar EB turi kompetenciją priiminėti t.tkr. teisės aktą. T.y. Gal geriau palikti klausimą VN? • Atsakant yra būtina žinoti bendras kompetencijos tarp EB ir VN pasidalijimo taisykles bei subsidiarumo ir proporcingumo principus.

3. Pirminė ir antrinė teisė

4. ES teisės šaltinių bruožai • Pirminė teisė – • Steigimo Sutartys (jos įsteigė EAPB, Euratom, EEB); • Sutartys, kurios keičia ar papildo Steigimo Sutartis (Mastrichto S, Amsterdamo S, Nicos S), taip pat priskiriami institucijų aktai, kurie patvirtinami pagal valstybių narių konstitucinius reikalavimus. • Prisijungimo Sutartys (Prisijungimo aktai - 1972 m, JK, Airija, Danija, 1979 m. Graikija, 2004 m. Estijos, Latvijos, Lietuvos, etc. stojimo sutartys) • Taip pat bendrieji teisės principai (bus atskira paskaita) • Antrinė teisė – pirminės teisės pagrindu priimami teisės aktai. (žr. EB 249 str., ES 12 str., ES 34 str.) • tarptautinės sutartys (sudaromosES ir EB bei VN) • Bendrieji teisės principai (bus atskira paskaita) • ETT praktika (ją galite rasti http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm, naujausia - http://curia.europa.eu/jcms/jcms/j_6/ • doktrina.

5. Antriniai teisės aktai BUSP (ES 12 str.): • bendros gairės ir principai (Europos Vadovų Taryba); • strategijos (Europos Vadovų Taryba); • bendros pozicijos (Taryba); • bendri veiksmai (Taryba) • bendrus veiksmus įgyvendinančios priemonės (Taryba). • Šis ramstis taip pat apima humanitarinės pagalbos ir gelbėjimo operacijų, taikos palaikymo operacijų klausimais.

6. Antriniai teisės aktai TPBBB ((III ramstis) ES 34 str.): • bendra pozicija. Nusako ES požiūrį konkrečiu klausimu. (ES Vadovų taryba) • Pamatiniai sprendimai (angl. Framework decisions) panašūs į direktyvas, jei nustato bendras gairesvalstybėms narėms, o šios turi imtis priemonių jiems įgyvendinti. (Taryba) • Sprendimai (bet kuriuo kl, kuris patenka į šią sritį. Sprendimus reikia įgyvendinti. Priimamos įgyvendinančios priemonės ES lygyje. Priima Taryba). • Konvencijos (rengia Taryba, ji rekomenduojavalstybėms narėms priimti pagal savo konstitucines nuostatas).

7. Lisabonos S pakeitimai • Nelieka 2 ir 3 ramsčių. • II ramsty: ES S 31 str. (redakcija po LS): • Sprendimus pagal šį skyrių vieningai spręsdamos priima Europos Vadovų Taryba ir Taryba,išskyrus atvejus, kai šiame skyriuje numatyta kitaip. Įstatymo galią turintys aktai nėra priimami. • Dabartinėje III ramsčio srityje ypatumų nelieka.

8. I ramstis - EB sutarties 249 str.: • Kad įvykdytų savo uždavinius, Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi šios Sutarties nuostatų, kartu Taryba ir Komisija priima reglamentus ir leidžia direktyvas, priima sprendimus, teikia rekomendacijas ar nuomones. • Reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. • Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus. • Sprendimas yra privalomas visas tiems, kam jis skirtas. Rekomendacijos ir nuomonės neturi privalomosios galios.

9. Reglamentai • Gali priimti Taryba, Taryba kartu su Parlamentu, Komisija, Europos Centrinis Bankas. • Teisę leisti reglamentus Taryba gali perleisti Komisijai priimdama reglamentą. Specifinis reikalavimas priimti reglamentus: EB 39(3)(d), 89 str. • Visi jie skelbiami Oficialiajame Leidinyje (Official Journal), • įsigalioja reglamente nurodytą datą; jei nenurodyta - 20 dieną po paskelbimo. • Daugeliu atvejų institucijos turi diskreciją pasirinkti, kokį t.a. reikia priimti. Kad turi būti priimamas būtent reglamentas aiškiai nurodyta tik nedaugeliu atvejų (žr. EB 39(3)(d), 89 str.). • Ar priimta priemonė yra tikrai reglamentas, ne sprendimas, Teismas vertina ne pagal pavadinimą, o pagal paties akto pobūdį.

10. Reglamentai: savybės • Tiesiogiai taikomi. 34/73 Variola v. Amministrazione delle Finanze • Visuotinai taikomi neapibrėžtas adresatų ratas - tuo skiriasi nuo sprendimų. • Privalomi visa apimtimi - skirtumas nuo direktyvų. • Gali būti tiesiogiai veikiantys, jei yra aiškūs ir besąlyginiai. Byla 93/71, Leonesio v. Italijos žemės ūkio ministeriją

11. Tiesioginis taikymas ir tiesioginis veikimas • “Taikomas” – teisės akto savybė, apibūdina, ar būtina perkelti į nacionalinę teisę, kad turėtų teisines pasekmes • “Veikia” – ar asmuo gali pasiremti konkrečia teisės akto norma teismuose, kad apgintų savo teises.

12. Reglamentų įgyvendinimas VN • Reglamentas turi turėti savarankišką galią ir neperkeltas į nacionalinę teisinę sistemą • VN negali priimti tokių įgyvendinančių priemonių, dėl kurių nuslepiama reglamento prigimtis (t.y. Negali atrodyti, kad teisės normą nustato nacionalinės institucijos, o ne EB). • Pvz.: 34/73 Variola v. Amministrazione delle Finanze

13. Direktyvos • “Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, siektino rezultato atžvilgiu, tačiau nacionalinės valdžios institucijos gali pasirinkti jos įgyvendinimo formą ir būdus.” • ! Teismo praktikoje išplėtota, kad: • nors direktyva iš principo nėra taikoma tiesiogiai, ji gali veikti tiesiogiai tam tikrais atvejais (bus atskira paskaita); • už direktyvų pažeidimą/neįgyvendinimą VN gali kilti pareiga kompensuoti asmenims kilusią žalą (bus atskira paskaita)

14. Direktyvų įgyvendinimas VN • Įgyvendinančiame teisės akte privalo būti nuorodos į įgyvendinamą direktyvą.VN turi užtikrinti, kad direktyvos įgyvendinimas: • (1) užtikrins efektyvų direktyvos įgyvendinimą • (2) priemonė bus teisiškai privaloma • (3) turi būti aiški ir tiksli teisiniu požiūriu.

15. Sprendimai • privalomi visa jų apimtimi tiems, kam jie skirti. • turi adresatą,- gali būti valstybės narės, juridiniai ir fiziniai asmenys, • apie šiuos teisės aktus jiems turi būti atskirai pranešta (EB 254 (3) str). • Priimti pagal 251 str. sprendimai turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje. • Gali priimti Taryba, Taryba kartu su Parlamentu, Komisija, ECB. • sprendimai privalo būti priimami, kai pažeidžiamos konkurencijos normos (85(2) str.), arba normos dėl valstybės pagalbos (EB S 88 (2) str.).

16. Rekomendacijos ir nuomonės • neprivalomo pobūdžio teisės aktai. Papildo privalomo pobūdžio aktus, juos aiškina (ypač rekomendacijos) Gali būti priimami tokiose srityse, kuri nustatyta papildoma Bendrijos kompetencija. • ETT: VN turi atsižvelgti į R ir N, kai aiškinamas privalomo pobūdžio teisės aktas arba kai rekomendacija papildo teisės aktą, yra susijusi su tam tikru privalomo pobūdžio teisės aktu. • Jos teikiamos institucijų viena kitai, tačiau gali būti adresuojamos ir valstybėms narėms. • ETT negalima ginčyti jų galiojimo, kilus klausimams dėl jų aiškinimo, ETT gali teikti prejudicinius sprendimus.

17. Pakeitimai Sutartimi dėl Konstitucijos (I-33(1) • Būtų iš esmės pakeitusi priimamų teisės aktų rūšis: • Europos įstatymai (ekv. – reglamentas) • Europos pamatiniai įstatymai (ekv.-direktyva) • Europos reglamentai • Europos sprendimai, rekomendacijos, nuomonės. • teisės normų hierarchiją

18. ES ir EB tarptautinės sutartys ES teisės sistemoje • EB 300 (7) – įsigaliojęs susitarimas yra “sudėtinė EB teisės dalis” ETT Byla 181/73 Haegeman • ETT vertindamas EB tarptautinių sutarčių teisėtumą siekia užtikrinti EB teisės autonomiškumą – nuomonė 1/76, 1/91, 1/00 (bendros Europos aviacijos erdvės susitarimo nuomonė) • Valstybės narės privalo savo ginčus klausimais, patenkančiais į EB sutarties reguliavimo sritį, spręsti tik ETT. Byla C-459/03 Komisija v. Airija (mox plant byla)

19. Kitos tarptautinės teisės normos ES teisės sistemoje • Kad EB privalo laikytis paprotinės teisės normų: C-286/90 Poulsen (klausimas dėl reglamento priėmimo, kuriuo būtų nutrauktos ankstesniu susitarimu su trečiąja šalimi suteiktos prekybos koncesijos) • C- 162/96 Racke – paprotinės teisės normos dėl sutarties nutraukimo rebus sic stantibus pagrindais yra privalomos EB ir sudaro EB teisės dalį. • C-239/03 Komisija v. Pranc – EB sudaryti susitarimai įpareigoja ES VN dėl jų įsipareigojimų EB sutartimi, o ne kaip susitariančias šalis.

20. ES valstybių narių tarptautinės sutartys ES teisės sistemoje: EB 307 str. • “Šios Sutarties nuostatos neturi paveikti teisių ir pareigų, kylančių iš susitarimų, sudarytų iki 1958 m. sausio 1 d. arba stojančioms valstybėms — iki įstojimo dienos, tarp vienos ar keleto valstybių narių ir vienos ar keleto trečiųjų šalių. • Jei tokie susitarimai yra nesuderinami su šia Sutartimi, atitinkama valstybė narė ar atitinkamos valstybės narės stengiasi pašalinti egzistuojantį nesuderinamumą. Prireikus valstybės narės viena kitai padeda siekti šio tikslo ir tam tikrais atvejais nustato bendrą požiūrį.” • Žr. C-364-365/95 T. Port GmbH : tam, kad EB tn būtų netaikoma dėl tokio susitarimo, jis t.b. sudarytas iki VN narystės EB ir turi kitai šaliai suteikti teises, kurių laikymosi ji gali reikalauti. • Pačiai EB įsipareigojimų tokie susitarimai nekelia.

21. Ar ES ir EB tarptautinės sutartys veikia tiesiogiai? • Gali, jei atitinka ETT įvardintas sąlygas: • Pvz. ETT praktika dėl GATT susitarimų privalomumo: 21-24/72 International Fruit Company: • susitarimo nuostatomis asmenys gali remtis tiesiogiai teismuose. Šiuo tikslu susitarimą būtina aiškinti atsižvelgiant į jo dvasią, sistemą ir sąlygas. • GATT 1947 negali veikti tiesiogiai dėl jo lankstumo, galimybės nukrypti nuo jo nuostatų, vienašališkai jo netaikyti. T.y. GATT buvo nepakankamai aiškus ir besąlygiškas. • C-280/93 Vokietija v. Komisija – kitoks požiūris dėl sąlygų – a) EB ketino įgyvendinti konkretų įsipareigojimą; b) kvestionuojamas EB teisės aktas aiškiai suformuluotas. Taip pat žr. C-69/89 Nakajima v. Tarybą • С-149/96 Portugalija v. Tarybą - vėlgi ne, nors GATT susitarimo tekstas buvo pakeistas, tapo griežtesnis, ir PPO kolegijų nutartys tapo privalomos (anksčiau buvo rekomenduojama jų laikytis). • Tiesiogiai veikiančiomis pripažino EEB- Jugoslavijos bendradarbiavimo sutartį (C-162/96 Racke), keletą EB – trečiųjų valstybių asociacijos sutarčių (pvz. C- 12/86 Demirel)