280 likes | 754 Views
Gjendja e sektorit dhe problematikaStrategjit
E N D
1.
Menaxhimi i qėndrueshėm
i shėrbimeve publike
(Kuadri ligjor, planfikimi dhe administrimi)
Sektori i ujit
3. Gjendja e sektorit dhe problematika
4. Gjendja e sektorit dhe problematika Ndėrmarrjet e UK nė tė gjitha vendet e EJL pėrballen pak a shumė me tė njėjtat probleme, pavarėsisht se shkalla e tyre varion nga njė vend nė tjetrin.Disa nga kėto probleme tė pėrbashkėta janė:
shkallė relativisht e ulėt e furnizimit me ujė nė zonat rurale;
humbje e madhe e ujit si pasojė e njė infrastrukture tė amortizuar;
sasi e madhe ujit e pallogaritur, pjesė e madhe sė cilės ėshtė edhe humbja e pėrmendur mė sipėr;
eficencė e ulėt e ndėrmarrjeve;
tarifat e ujit tė pijshėm dhe ujrave tė zeza nė nivele qė nuk pėrballojnė kostot;
njė pjesė e madhe e faturave nuk paguhen.
5. Gjendja e sektorit dhe problematika Zhvillimet aktuale:
Pėrmirėsim i furnizimit me ujė dhe largimit tė ujrave tė zeza;
Transferimi i pronėsisė tek qeverisja vendore 2007-2008
Reforma e vitit 2008
6. Gjendja e sektorit dhe problematika Sipas vėzhgimit tė Bankės Botėrore, vetėm njėra nga 55 njėsitė e marra nė shqyrtim, u gjet me njė raport mirėmbajtje-mbulimi tė kostove mė shumė se 1,00, ndėrkohė qė shifra mesatare ishte 0.47. Kjo do tė thotė qė tė ardhurat nga tarifa mbulojnė mė pak se gjysma e kostove tė mirėmbajtjes, pjesa tjetėr e tė ardhurave vjen nga subvencionet. Megjithatė, Shqipėria planifikon, qė dalė ngadalė tė heqė dorė nga subvencionet.
7. Reformimi i sektorit Pjesa mė e madhe e operacioneve tė kėtyre ndėrmarrjeve, janė integruar nė administrimin vendor dhe, pėr pasojė, gjendja financiare dhe operacionale e kėtyre ndėrmarrjeve tenton tė mos jetė shumė transparente.
Njėsitė vendore kanė mangėsi nė tė dhėnat pėr tė ardhurat, shpenzimet, nevojat pėr investime dhe pėr cilėsinė e shėrbimeve tė ofruara. Pėr mė tepėr, vendimmarrja nė lidhje me cilėsinė e shėrbimeve dhe investimet e reja ėshtė bėrė mjaft politike.
Reforma institucionale mund tė kontribuojė nė efiēencėn e ndėrmarrjeve tė ujėsjellės-kanalizimeve duke qartėsuar ēėshtjet e pronėsisė dhe pėrgjegjėsitė e menaxhimit. Pėr mė tepėr, duke rritur autonominė e ndėrmarrjeve krijohet mundėsia pėr operacione me efiēente, rritjen e performancės dhe pėrfshirjen nė tregun e kapitaleve. Kjo ėshtė ajo ēka kuptohet me korporatizim.
IFIs kėrkojnė reforma institucionale nė mėnyrė qė tė mbėshtesin me financime
8. Korporatizimi Korporatizimi i referohet reformave tėmenaxhimit tė njė ndėrmarrjeje shėrbimi, ndėrkohė qė siguron pronėsinė shtetėrorembi asetet dhe drejtimin strategjik.
Korporatizimi mbulon tė gjitha strukturat e mundshme mes njė ndėrmarrjeje bashkiake dhe njė kompanie publike tė ujit, nė kuadėr tė ligjit pėr veprimtaritė private.
Korporatizimi fillon me reformėn e njė ndėrmarrjeje bashkiake (shtetėrore). Kėtu dallohen tre forma themelore:
ndėrmarrje bashkiake, departament imbyllur;
ndėrmarrje e korporatizuar;
kompani publike e ujit
9. Ndikimet e korporatizimit Objektivat e reformės, nė shkallė tė gjerė, pėrcakton shkallėn e korporatizimit.
10. Pėrfshirja e sektorit privat Nė Shqipėri, ka disa shembuj tė PSP nė ndėrmarrjet e ujit:
Kontratat e menaxhimit financohen nėpėrmjet kredive tė Bankės Botėrore pėr katėr qytete: Durrės, Lezhė, Fier dhe Sarandė. Kjo kontratė ka pėrfunduar nė korrik 2008.
Kontrata e menaxhimit financohet nga KfW pėr Kavajėn. Kjo kontratė ka pėrfunduar nė Maj 2008.
Kontrata e koncesionit financohet nėpėrmjet KfW pėr Elbasanin. Kjo kontratė ėshtė pezulluar nė Dhjetor 2006.
11. Strategjitėdhe planifikimi
12. Planifikimi strategjik Planifikimi strategjik ėshtė njė proces gjatė tė cilit ndėrmarrja pėrcakton strategjinė e saj, ose drejtimin kryesor, pėr njė periudhė disavjeēare, dhe merr vendime pėrmasat kryesore qė duhet tė merren. Strategjia qė del, pėrmban qėllime specifike qė duhen pėrmbushur; kėrkesat pėr burime, si kapitali dhe burimet njerėzore; dhe afatet kohore.
Zgjidhja e kėtyre sfidave kėrkon njė hark kohor mė tė madh se njė vit. Mjaft nga investimet e parashikuara kėrkojnė tre ose katėr vjet. Nevojat pėr burime pėr tė adresuar masat e kombinuara janė massive, ēka pėrsėri kėrkon mė shumė kohė se njė vit. Disa nga ndryshimet organizative ose tė tarifave kėrkojnė zbatimgradual shumėvjeēar. Politikat kombėtare dhe pėrafrimi i rregulloreve tė BE, gjithashtu kanė njė horizont kohor qė shtrihet nė disa vite.
13. Rajonizimi Shpesh, Ndėrmarrjet e vogla tėUjėsjellės-Kanalizimeve pėrballen me situata tė pafavorshme si pasojė e mungesės sė pėrvojės dhe pajisjeve ose specialistėve duke pasur kosto relativisht tė larta. Njė nga mėnyrat e pėrballimit tė kėtyre situatave jo komode ėshtė "rajonizimi", i cili qė do tė thotė shkrirje apo bashkėpunim mė tė ngushtė ndėrmjet ndėrmarrjeve nė njė rajon tė caktuar.
Argumenti mė i pėrdorur gjerėsisht nė favor tė rajonalizimit ėshtė prania e ekonomisė sė shkallės, qė lidhet me avantazhin e kostos sė njė firme, e cila ka mė shumė fitime kur e zgjeron prodhimin e saj deri nė njėmasė tė studiuar.
14. Reformat pėr tarifat dhe pėrmirėsimi igjenerimit tė tė ardhurave Kushtet aktuale - Ekzistojnė shumė shpjegime lidhur me tė ardhurat e pamjaftueshme tė ndėrmarrjeve tė ujėsjellės-kanalizimeve:
Uji qė konsumohet dhe ujėrat e zeza qė shkarkohen nuk maten, pėr rrjedhim, nuk paguhet pėr to.
Tarifat pėr ujin dhe ujėrat e zeza janė tė ulta, nėn nivelin e mbulimit tė kostos.
Ndėrmarrjet hasin vėshtirėsi nė mbledhjen e faturave.
15. Reformat pėr tarifat dhe pėrmirėsimi igjenerimit tė tė ardhurave Pasojat e reformave tarifore - Ndryshimet e mėdha nė tarifat pėr ujin dhe ujėrat e zeza mund tė ndikojnė ndjeshėmnė nivelin e konsumit (si rezultat dhe nė kostot), nė derdhjen e tė ardhurave dhe kėnaqjen e klientitme shėrbime te ofruara. Pėr kėtė arsye duhet tė ndėrmerret njė proces strikt konceptimi dhe hulumtimi, diskutimi dhe konsultimi mbi njė sėrė pyetjesh tė ngritura pėrpara se tė merren vendime mbi strukturėn dhe nivelin e tarifės.
Gjatė gjithė procesit tė konceptimit duhet tė mbahen parasysh njė sėrė principesh tė pėrgjithshme:
Tarifat duhet tė jenė relativisht tė thjeshta dhe tė lehta pėr tu kuptuar.
Tarifat duhet tė prodhojnė tė ardhura tė mjaftueshme pėr tė mbuluar kostot e shėrbimeve nė mėnyrė tė qėndrueshme.
Tarifat duhet tė pasqyrojnė kostot e ndryshme tė shėrbimeve pėr grupe tė
ndryshme klientėsh.
Tarifat nuk janė vetėm njė instrumet tė ardhurash, ato gjithashtu, janė njė
tregues pėr ēmimin, si mjet i drejtpėrdrejtė nė mbrojtjen e burimeve ujore.
Gjatė procesit tė konceptimit duhet tė kihen parasysh dhe detyrimet e mundshme
tė grupeve tė veēanta tė klientėve.
16. Reformat pėr tarifat dhe pėrmirėsimi igjenerimit tė tė ardhurave Objektivat e reformės - Ndryshimet nė tarifamund tė udhėhiqen nga njė sėrė qėllimesh prandaj, ēėshtja e parė qė duhet qartėsuar ėshtė pėrcaktimi i saktė i tyre. Qėllimet e mundshme janė:
Gjenerimi i tė ardhurave.
Barazia midis tarifave tė bazuara nė kosto.
Asistencė pėr familjet me tė ardhura tė ulta.
Menaxhimi i kėrkesės.
Qėndrueshmėria afatgjatė e tė ardhurave.
Reduktimi i ndotjes.
Modeli ASTEC
17. Pėrfitimet nga instrumentat ekonomikė Nė pėrgjithėsi, instrumentat ekonomikė pėrdoren pėr tė rritur fleksibilitetin, eficensėn dhe efektivitetin e kostove pėr masat nė menaxhimin e ujit. Gjithashtu, ato mundėsojnė njė burim tė rėndėsishėm pėr rritjen e tė ardhurave nė mbėshtetje tė politikave dhe programeve tė menaxhimit tė ujit.
Mbėshtetja nga fondet strukturore tė KE (IPA dhe dritarja e bashkive)
19. Njėsia e Projekteve tė Infrastrukturės (IPF) si instrument i ri financiar Procedurat praktike pėr paraqitje kėrkese
Bashkitė analizojnė nevojat e tyre
Krijojnė mundėsi bashkėfinancimi nga vetė bashkia
IPA (Instrumenti i para aderimit) kombėtare lehtėson kėtė bashkėfinancim
IPF asistencė teknike / zyra kombėtare nė Shqipėri
Ministria e Integrimit, lehtėson komunikimin me bankat dhe institucionet e tjera tė ndihmės
20. IPA
21. Municipal window Dritarja pėr bashkitė
22. Mundesite per bashkite Municipal window (mbeshtetje nga IFIs dhe IPA)
Njė numėr i madh projektesh mund tė mbėshtetet nga IPF. Lista e projekteve mund tė pėrfshijė fushat si mėposhtė:
Mjedisi: trajtimi i ujrave tė zeza, menaxhimi i mbetjeve tė ngurta dhe tė rrezikshme, kontrollin e shkarkimeve, etj.
Energija: energjitė e rinovueshme, sistement e ndėlidhjes, eficensa dhe kursimi i energjisė, bashkė-gjenerimi, hidro, tubacionet e gazit, etj.
Transporti: rrugėt, hekurudhat, rrugėt ujore Brenda territorit, aeroportet.
Social: shkollat, spitalet dhe qendrat shėndetėsore, strehimi, etj.
Kushtet pėr aplikim, kriteret pėr seleksionim dhe tippet e projekteve
Entitetet kombėtare, rajonale dhe vendore, duke pėrfshirė bashkitė, mund tė aplikojnė pėr ndihmė nga IPF (Fonde pėr Projekte tė Infrastrukturės)
Pėrzgjedhja e projekteve qė mund tė mbėshteten nga IPF, mbėshtetet nė disa kritere tė pėrgjithshme, si:
Njė pėrdorim i balancuar i burimeve nė tė katėr sektorėt.
Brenda secilit sector njė ndarje e barabartė e burimeve duhe tė ndiqet ndėrmjet nėn-sektorėve nė linjė me nevojat social-ekonomike tė pėrfituesit.
Njė shtrirje gjeografike e burimeve ndėrmjet shteteve.
Prioritet do ti jepet projekteve me ndikim tė lartė rajonal ose me dimension tė fortė social dhe mjedisor si dhe projekteve tė idetifikuara nė rrjetet rajonale (SEETP, ReREP, PEIP, ECS etj.)
23. Procesi i perfitimeve nga IPF (MIE) Nė datė 20 mars 2009, u mbajt nė Bruksel Takimi i dytė i Komitetit Drejtues, ku u miratuan projektet pėr tu financuar nga IPF. Pėr Shqipėrinė u miratuan gjithsej 7 projekte, nga tė cilat 3 projekte IPF-Asistencė Teknike, nė fushėn e mjedisit dhe 4 projekte nga IPF-Municipality ėindoė
Shuma totale e fondeve nė dispozicion pėr tė gjitha vendet pėrfituese nga IPF Asistencė Teknike ishte 2.505.000 Euro. Nga tė cilat Shqipėria pėrfitoi 980.000 Euro.
Konkretisht, IPF - Asistencė Teknike :
Projekti i ujėsjellės kanalizimeve nė Kamzės;
Investimi total: EUR 6.300.00
Projekti i patrimit tė ujit nė Lezhė dhe Shėngjin ;
Investimi total: EUR 2.700.00
Pėrmirėsimi i Trajtimit tė mbetjeve tė ujėrave dhe pėrfundimi I rrjetit tė kanalizimeve nė Golem.
Investimi total: EUR 7.000.00
Katėr projekte e miratuara nga IPF - Municipality ėindoė jane si nė vijim:
Projektet e ujėsjellės kanalizimeve nė Gjirokastėr dhe Fier.
Investim total : 21.68 M (4.68M grant + 12M hua + 5M kontribut vendor )
Projekti i mbetjes sė ujėrave nė Pogradec.
Investim total : 18.1M( 3.5M grant + 10M hua + 4.6M kontribut vendor )
Projekti i pastrimit tė ujit nė Kamėz , Berat, Kuēova
Investim total : 20.5M (5.5M grant + 15M hua)
Informacion teknik: Faza II e njė programi ekzistues .
Projekti i Rrugėve Rurale.
Investim total : 29M ( 9M grant + 20M hua)
25. Forma e paraqitjes sė projektit
26. Forma e paraqitjes sė projektit
27. Forma e paraqitjes sė projektit
28. Ju faleminderit pėr vėmendjen!
Pėr mė shumė informacion:
Qendra Rajonale e Mjedisit (REC)
Email: rec@albania.rec.org
Tel/Faks: 04 2 232928
web: http://albania.rec.org