Kopenhagos teori nės minties mokykla

Kopenhagosteorinės minties mokykla Ieva Balvočiūtė, Asta Svirinavičiūtė, Kamilė Nemeikšytė, Andrius Reznikovas, Eglė Sauks, PauliusVismantasMorkūnas

Klasikinė saugumo komplekso teorija

Saugumo kompleksas Eilė valstybių, kurioje esminis saugumo suvokimas bei interesai yra taip tarpusavyje susiję, kad jų nacionalinės saugumo problemos negali būti analizuojamos arba būti išspręstos atskirai.

Saugumo komplekso struktūros elementai: • Vienetų išsidėstymas arba klasifikacija bei skirtumai tarp jų; • Ar juos sieja draugiškumo ar priešiškumo ryšys; • Galios pasiskirstymas;

Pasikeitimo variantai: • Statusquo; • Vidinė transformacija; • Išorinė transformacija; • Perdanga (overlay)

Papildomų sektorių įtraukimo būdai • Homogeninis • Heterogeninis

Sąvokos I • Saugumizacija – tarpsubjektyvinis (intersubjective) egzistencinės grėsmės nustatymas, kuris reikalauja būtino ir neatidėliotino dėmesio bei ypatingų priemonių panaudojimo tai grėsmei atremti. • Desaugumizacija – problemų nukreipimas iš kritinės padėties skelbimo srities į normalų derybų procesą, egzistuojantį politinėje sferoje.

Sąvokos II • Saugumo regionai: • Sudaryti iš 2 ar daugiau valstybių; • Tos valstybės yra geografiškai susijusios; • Santykis tarp šių valstybių pažymėtas tarpusavio priklausomybe, kuri yra stipresnė nei išorės ar vidinė; • Saugumo priklausomybės struktūra turi būti patvari ir “giluminė”.

Saugumo sektoriai • Sektoriai – tai požiūris į tarptautinę sistemą pro lęšį, kuris išryškina vieną konkretų santykio ir sąveikos tarp visų sudedamųjų vienetų aspektą: • Ekonominis sektorius; • Socialinis sektorius; • Politikos sektorius; • Ekologinis sektorius; • Karinis sektorius.

Sąvokos III Aiškiai suformulavo, kas yra saugumas: • Sektorių požiūrio (approach) vystymasis dėl saugumo, kur saugumo grėsmės yra stebimos viename iš penkių skirtingų, bet kartu susijusių sektorių. • Saugumo studijos turi fokusuotis ties regionais, kur susijusi regionų dinamika yra stebima. (o ne valstybė yra vienintelis centras) • KM įvedė kritinį socialinio konstruktyvizmo požiūrį į saugumą per saugumizacijos studijų formulavimą.

Sąvokos IV • Saugumas – žingsnis, kurį padaro politikas už (beyond) pripažintų žaidimo taisyklių, ir tai suformuoja kaip ypatingą politinę ar kaip virš politikos egzistuojančią problemą. • Saugumas reiškia išgyvenimą egzistencinių grėsmių akivaizdoje, tačiau kas sudaro egzistencinę grėsmę yra ne tas pat skirtinguose sektoriuose. • Saugumizuojantys veikėjai – veikėjai, kurie nusprendžia, kas yra pateisinama grėsmė ir kas turėtų būti saugumizuojama.

Sąvokos V • Egzistencinė grėsmė – problema, kuri yra svarbesnė už kitas problemas arba jai turėtų būti suteikiamas absoliutus prioritetas.

Saugumas kaip kalbos aktas I • Kas yra “egzistencinė grėsmė” ir “neatidėliotinos priemonės”? • Saugumas – self – referential (nurodanti į save) praktika, kadangi šioje praktikoje problema tampa saugumo problema nebūtinai todėl, kad iš tikrųjų esminė grėsmė egzistuoja, bet todėl, kad problema yra pristatoma kaip grėsmė.

Saugumas kaip kalbos aktas II Kalbos aktas: • Vidinis, lingvistinis – gramatinis; • Išorinis, kontekstinis ir socialinis. Svarbu sekti saugumo formą, saugumo gramatiką irkonstruoti planą, kuris įtraukia egzistencines grėsmes, negrįžtamumo aspektą ir galimą išeitį – bendrą saugumo gramatiką kaip tokią ir konkretų skirtingo sektoriaus dialektą (pvz., atpažinimas ir suverenitetas politiniam sektoriuje, kalbos tapatumas – socialiniam sektoriuje).

Saugumas kaip kalbos aktas III • Saugumizuojantys veikėjai konstruoja grėsmes: naudoja egzistencinės grėsmės retoriką ir tuo būdu problema iškeliama iš “normalios politikos” ribų. Tai – saugumizuojantis žingsnis; • Problema tampa saugumizuota tik tada, kai klausytojai (audience) ją pripažįsta tokia – sėkmingas kalbos aktas yra kalbos ir visuomenės derinys, kai yra išpildomi visi esminiai kalbos reikalavimai ir įgaliota grupė tą kalbą pripažįsta.

Saugumas kaip kalbos aktas IV • Saugumizacija turi būti suvokiama kaip subjektyvus (kiekviena valstybė grėsmės “slenkstį” gali apibrėžti skirtingai) ir socialiai konstruojamas procesas;

Kaip tiriamas saugumas? Analizės lygmenys tarpt. santykiuose • Tarptautinės sistemos (international systems) • Tarptautinės posistemės (international subsystems) • Vienetai (units) • Padaliniai (subunits) • Individai

Kaip tiriamas saugumas?Vienetai (Units) • Referentiniai objektai • Saugumizuojantys veikėjai • Funkciniai veikėjai

Kodėlreikalinga sektorių sintezė?

Teorijos ir Saugumo Politikos Santykis • Tiesioginės įtakos nėra, bet viešajame diskurse jau įsitvirtinusi terminija su laiku ateis ir į praktiką. • Išplėstas saugumo suvokimas.

Rekomendacijos Saugumo Politikai • Desaugumizavimas – geriausias būdas spręsti saugumo problemas. • Neišvengiamas saugumizavimas ir pozityvus saugumizavimas. • Kolektyvinis saugumas - transnacionalinė integracija.

Pagrindinės Kopenhagos mokyklos nagrinėjamos temos, problemos • Bandymai nustatyti skirtumą tarp valstybės ir visuomenės – • saugumo „dvilypumas“: • „valstybės saugumas“ susijęs su valstybės suverenitetu; • “visuomenės arba socialinissaugumas” susijęs su identitetu.

Pagrindinės Kopenhagos mokyklos nagrinėjamos temos, problemos • Etnonacionalistiniaikonfliktai(Makedonijosatvejis); • Nacionalizmas(Ukrainos/Rusijossaugumosantykiai); • Europosintegracija(grėsmė valstybių (ekonomikos,kultūros) saugumui); • Migracija (grėsmė visuomenės „kultūriniam ir nacionaliniam identitetui“); • Grėsmių vertinimo tema (“Sovietinės grėsmės” aiškinimas); • Atsako į grėsmes tema (atgrasinimo ir ginklų kontrolės politika).

Ačiū už dėmesį!

Kopenhagos teori nės minties mokykla