1 / 102

Darnaus vystymosi vietimo DV kompetencijos ugdymo procese seminaro med iaga Kauno A uolo kataliki koji vidurine moky

Seminaro metu atsakysime i klausimus. Kodel svarbi kokybes nuolatinio gerinimo teorija?Kas yra Darnaus vystymosi vietimas (DV)?Kokios yra Darnaus vystymosi vietimo kompetencijos? Kokios europines mokymosi visa gyvenima kompetencijos?Kaip tarpusavyje dera Darnaus vystymosi vietimo ir europine

marcos
Download Presentation

Darnaus vystymosi vietimo DV kompetencijos ugdymo procese seminaro med iaga Kauno A uolo kataliki koji vidurine moky

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

    1. Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetencijos ugdymo procese seminaro medžiaga Kauno “Ažuolo” katalikiškoji vidurine mokykla 2009-03-04 Doc.dr. Nijole Bankauskiene KTU Socialiniu mokslu fakulteto Edukologijos instituto Edukacines kompetencijos centro direktore Specialiuju profesiniu studiju programos Pedagogika kuratore nijole.bankauskiene@ktu.lt; ekc@ktu.lt Mob.: 8-682-39005 Darbo: 300134

    2. Seminaro metu atsakysime i klausimus Kodel svarbi kokybes nuolatinio gerinimo teorija? Kas yra Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ)? Kokios yra Darnaus vystymosi švietimo kompetencijos? Kokios europines mokymosi visa gyvenima kompetencijos? Kaip tarpusavyje dera Darnaus vystymosi švietimo ir europines mokymosi visa gyvenima kompetencijos? Kokiomis kompetencijomis turi pasižymeti šiuolaikinis mokytojas? Kokias kompetencijas ugdo neformalus švietimas? Kaip tarpusavyje dera DVŠ, europines mokymosi visa gyvenima ir Lietuvos mokytojo profesijos kompetencijos?

    3. Didžiosios mintys, kaip didieji medžiai, letai auga, ir daug laiko trunka, kol pasirodo ju stiprumas, grožis bei nauda. Pr. Bucys

    4. Globalus požiuris i KNG; Savo KNG teorijos sukurimas; Geresnes ateities vizija; Strategija; Valdymo ištekliai; Komandinis darbas; Tiekejai – klientai; organizacine ir socialine aplinka; Kokybes rodiklis – informuotu žmoniu poreikiai; Abipuses naudos principas; Aukštos kokybes komunikacija;

    5.

    6. “Koncepciju žemelapiu” svarba tiriant, ka galvoja organizacijos nariai; Per daug griežta veiksmu programa gali apsunkinti KNG; Svarbu nustatyti nukrypimu nuo proceso priežastis; Taupyti išteklius; Eksperimentai turi buti ne stichiški, bet gerai pagristi ir suplanuoti; Ypac svarbu organizacijos kultura; Svarbu sukurti besimokancia organizacija; Nacijos išsilavinimo svarba; Bendravimo su verslo organizacijomis svarba; Pasimokyti iš kokybes gerinimo istorijos.

    7. Gyvenimo darnos medis

    8. V a.pr.Kr. – Senoves Graikijos klestejimo viršune. Tai – klasikinis Graikijos periodas. Ypac suklestejo Periklio vadovaujami Atenai. Populiari kalokagatijos ideja jau buvo ryški ir Homero epochoje. Pasaulis – kaip darni, tvarkinga, graži visuma – kosmosas. Kalos – gražus, patrauklus, garbingas, taurus; žmogus, pasiryžes atlikti savo pareigas tevynei. Agathos – “geras, žavingas”, tai toks, kurio darbais ir žygiais gerisi pilieciai.

    9. KALOKAGATIJA – išorinis ir vidinis žmogaus grožis, ypac pabrežiama piliecio nauda visuomenei. V a.pr.Kr. ši savoka nebeteko luominio atspalvio, nebebuvo vien aristokratu idealas, tapo visu graiku auklejimo, lavinimo ir lavinimosi tikslu [aristos gr. - geriausias]. Žmogus – kosmoso dalis, ir pats – kaip kosmosas. Gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus kuno, santurus, teisingas, narsus, kuris savo gebejimus ir talentus skiria Tevynei.)

    10. 1987 m. Pasaulio aplinkos ir pletros komisijos ataskaitoje. “Musu bendra ateitis” pirma karta buvo ivardyta subalansuotos pletros savoka (angl. k. – sustainable development) Lietuviškai – „darnaus vystymosi(si)” savoka (nuo 2003 m.)

    11. 1992 m. JT Aplinkos ir pletros konferencijoje Rio de Žaneire (Brazilijoje) subalansuotos pletros strategijai pritare 178 pasaulio valstybiu/vyriausybiu vadovai. Tarp ju ir Lietuvos.

    12. 1997 m. UNESCO konferencijoje “Švietimas subalansuotajai ateiciai: integrali suderintos veiklos vizija“ (Solonikai) aptartos švietimo ateities gaires: Daugiau demesio skirti humanitariniams ir socialiniams mokslams; Biologijos, geografijos ir ekologijos žinias turi papildyti suvokimas apie rinkos ekonomika, kulturos vertybes, vyriausybiu veikla ir žmogaus itaka aplinkai – tai pades kurti visumini pasaulio vaizda;

    13. Jungtiniu Tautu Europos Ekonomikos Komisijos (UNECE) Darnaus vystymosi švietimo strategija (DVŠ) priimta Aplinkos ir Švietimo ministeriju viršuniu susitikime 2005 m. kovo 17 – 18 d. Vilniuje. Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisiu. Tai butina darnaus vystymosi salyga ir esmine gero valdymo, pagristo sprendimu priemimo ir demokratijos skatinimo priemone.

    14. Kalbant apie nuolatini mokymasi, akcentuojamas ne formaliu instituciju vaidmuo, bet labiau neformalus mokymasis ivairiose aplinkose – namuose, darbe, bendruomeneje.

    15. Dauguma žmoniu žino daugiau negu jie galvoja, kad žino. Norman Evans

    16. DVŠ apima tarpusavio pagarbos ugdyma, bendraujant ir priimant sprendimus, perkeliant demesi nuo informacijos perteikimo i mokymasi kartu. Taigi reiketu pripažinti, kad DVŠ prisideda prie aktyvaus ir integralaus politikos kurimo ir sprendimu priemimo. Todel taip pat reiketu svarstyti DVŠ indeli, kuriant ir pletojant demokratiška dalyvavima, ypac sprendžiant visuomenes konfliktus ir siekiant teisingumo.

    17. Kad DVŠ butu veiksmingas reikia:

    18. Saviraiška; Bendradarbiavimas su kitais žmonemis; Mokymasis; Situacijos vertinimo ir problemu sprendimo; Iniciatyvumo, verslumo; Vadybos; Bendravimas su kitu kulturu/šaliu žmonemis; Vadovavimas žmonems. Socialiniai gebejimai:

    19. Nauja asmens ugdymo vizija Naujam krašto istorines raidos laikotarpiui subrendes ir isipareigojes; Samoningas; Savarankiškai apsisprendžiantis; Socialiai veiklus; Savo pasauležiura gris tautos ir bendrosiomis žmogaus vertybemis; Gebes kurti ir pletoti demokratine visuomene, demokratine valstybe. (pagal Lietuvos švietimo koncepcija, 1992)

    20. Integralumas – vienas svarbiausiu šiuolaikinio švietimo bruožu. Efektyviam švietimui svarbi ugdymo turinio ir ugdymo proceso vienove. Placiau naudoti metodus, nukreiptus i mokiniu savarankiška mokymasi, kurti kurybiška aplinka; Pletoti kritini mastyma ir problemu sprendimo igudžius. Gebejimai ir vertybes yra reikalingi aktyviam ir išprususiam pilieciui. Noras ir gebejimas prisideti prie tobulesnio pasaulio kurimo ugdomi veikloje. (pagal L.Galkute)

    21. Ugdymo turinio atnaujinimas siejamas su poreikiu pletoti bendruosius asmens gebejimus ir kompetencija, dalyvauti bendruomenes gyvenime.

    22. 2007 metais Europos Sajungoje pasirode du svarbus dokumentai: Mokykla XXI amžiuje nuostata mokytis visa gyvenima; bendruju gebejimu ugdymas; aktyvus pilietiškumas, jo ugdymas.

    23. 2) Kokybes gerinimas mokiniu rengime nauji mokytoju vaidmenys; perkelti mokyklos veikla už mokyklos sienu, iraukiant visa bendruomene; mokytis bendrauti su vietos ir visos Europos bendruomenemis.

    24. Darnaus vystymosi švietimo principai glaudžiai siejasi su pedagogo veiklos samprata, kuri šiandien yra pakitusi pasauliniu ir europiniu švietimo dimensiju kontekste.

    25. Darnaus vystymosi švietimo strategija (DVŠ) – visa gyvenima trunkantis procesas, platesnis nei formalusis švietimas. DVŠ turi buti laikomas visa gyvenima aprepianciu procesu, itrauktas: i ivairiu lygiu mokymo programas; I pedagogu rengima; I testini specialistu ir pareigunu kvalifikacijos tobulinima.

    26. Švietimas – tai ne tik viena iš žmogaus teisiu. Tai – butina darnaus vystymosi salyga ir esmine gero valdymo, pagristo sprendimu priemimo ir demokratijos skatinimo priemone. Del to darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) gali padeti paversti musu vizija tikrove. Jungtiniu Tautu Europos ekonomikos komisijos Darnaus vystymosi švietimo strategija (2005 03 17-18, Vilnius)

    27. Darnaus vystymosi švietimas (DVŠ) padeda pletoti ir stiprinti asmenu, grupiu, bendruomeniu, organizaciju ir šaliu gebejima svarstyti klausimus ir priimti sprendimus darnaus vystymosi labui. JTEEK DVŠŠ (2005, Vilnius)

    28. Tenkinant socialines reikmes: kiekvienam žmogui suteikiama galimybe igyti tinkama išsilavinima, gauti darba ir užimti norima vieta visuomeneje; atsižvelgiama i ivairiapuses kulturos, saviraiškos ir rekreacijos reikmes; visiems užtikrinamas tinkamas gyvenimo lygis bei sveikatai palanki aplinka; visu visuomenes sluoksniu atstovai itraukiami i sprendimu svarstyma ir priemima. Salygiškai subalansuotosios pletros siekiai skirstomi i tris sritis:

    29. Skatinant ekonomikos pletra: kuriama lanksti ir ivairiapuse ekonomika, užtikrinanti pakankamai darbo vietu; siekiama energetikos efektyvumo, neatsinaujinantieji ištekliai keiciami atsinaujinanciaisiais; optimizuojamas gyvenvieciu išdestymas ir planavimas; pletojamas visuomeninis transportas.

    30. Saugant ir gerinant aplinka: vertinama ir saugoma gamtos ivairove; tausojami gamtos ištekliai; aplinkos tarša nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai; mažinamas atlieku kiekis, jos perdirbamos ir pakartotinai panaudojamos.

    31. Švietimas yra sudedamoji dalis sistemos, kuria lemia ekonomika, visuomenes saranga ir kultura. Žmogaus ir visuomenes gyvenimo salygos priklauso nuo gamtos ištekliu ir veikia aplinka.

    32. Demesys ivairialypiams salyciams: aplinkos, visuomenes, ekonomikos ir kulturos; praeities, dabarties ir ateities; mokymosi mokykloje ir realaus pasaulio; asmens gyvenimo budo ir jo itakos kitiems žmonems bei aplinkai.

    33. Socialine ir ekonomine pažanga priklauso nuo žmoniu išsilavinimo. Mokymasis visa gyvenima yra esminis, siekiant aktyvaus pilietiškumo ir teikiant žmogui galimybiu gauti darba.

    34. Palanki subalansuotajai pletrai vadyba ir strateginis planavimas; Mokytoju, moksleiviu ir ju tevu, socialiniu partneriu bendradarbiavimas bei dalyvavimas planuojant ugdymo turini ir mokyklos veikla; Pedagogu kompetencija subalansuotosios pletros srityje, gebejimas taikyti adekvacius mokymo(si) metodus, patirties sklaida; Mokyklos darni pletra – tai:

    35. Bendradarbiavimas su ivairiomis institucijomis – vietos valdžios, mokslo institucijomis, verslo žmonemis, žiniasklaida ir kt., dalyvavimas bendruomenes inicijuotoje veikloje; Nuolatinis mokyklos veiklos isivertinimas (vidinis auditas) ir tobulinimas, besimokanciuju bendruomenes pletote mokykloje. Mokyklos darni pletra – tai:

    36. Ugdymo turinio integralumas, individualiuju programu ir papildomojo ugdymo koordinavimas/suderinimas; Subalansuotosios pletros nuostatu igyvendinimas mokyklos praktineje veikloje, palankios salygos moksleiviu saviraiškai; Partneryste su kitomis mokyklomis, dalyvavimas bendruose projektuose ir teminiuose tinkluose; Mokyklos darni pletra – tai:

    37. Pagrindinio išsilavinimo uždavinys – ugdyti bendruosius igudžius bei gebejima ir motyvacija nuolat tobuleti.

    38. DVŠ apima tarpusavio pagarbos ugdyma, bendraujant ir priimant sprendimus, perkeliant demesi nuo informacijos perteikimo i mokymasi kartu. Taigi reiketu pripažinti, kad DVŠ prisideda prie aktyvaus ir integralaus politikos kurimo ir sprendimu priemimo. Todel taip pat reiketu svarstyti DVŠ indeli, kuriant ir pletojant demokratiška dalyvavima, ypac sprendžiant visuomenes konfliktus ir siekiant teisingumo.

    39. Aukštasis mokslas turetu ženkliai prisideti prie DVŠ, kuriant atitinkamas žinias ir ugdant kompetencijas; Pletojant DVŠ, turetu buti atsižvelgiama i skirtingas vietos, šaliu ir regionu salygas, taip pat ir i globalini konteksta, kad butu suderinti globaliniai ir vietos interesai; DVŠ taip pat galetu prisideti prie kaimo ir miesto vietoviu pletros, mokslo prieinamumo didinimo ir jo kokybes gerinimo. Tai butu ypac naudinga kaimo žmonems;

    40. Atskleisti vietos bendruomenes problemu ir iniciatyvu sasajos su nacionaliniais regiono ir pasaulio procesais /Mastyti globaliai, veikti lokaliai/.

    41. Kokios yra ES nuostatos viduriniam mokymui? vidurinis išsilavinimas dar mažiau negu anksciau reiškia mokymosi pabaiga; vidurinis lavinimas dabar yra tiktai viena grandis placiame ir atvirame švietimo paslaugu tinkle.

    43. I. Mokymasis mokytis: Kritinis mastymas, gebejimas formuluoti analizes reikalaujancius klausimus; Sisteminis mastymas (reiškiniu, problemu) kompleksiškumo suvokimas; Problemu sprendimas, kliuciu iveikimas; Problemu formulavimas, pokyciu valdymas; I ateities perspektyva kurybiškas mastymas Visuminis požiuris, tarpdalykiniu ryšiu supratimas.

    44. II. Mokymasis veikti: Mokymasis (žiniu taikymas) ivairiuose realaus gyvenimo kontekstuose; Sprendimu priemimas neapibrežtose situacijose (nesant išsamios informacijos); Gebejimas valdyti kritines ir rizikingas situacijas; Atsakinga veikla; Savigarba veikloje; Veikla esant apribojimams.

    45. III. Mokymasis „buti“: Pasitikejimas savimi Saviraiška ir komunikavimas Streso valdymas Gebejimas identifikuoti ir svarstyti vertybines nuostatas.

    46. IV. Mokymasis gyventi ir dirbti drauge: Atsakinga veikla – vietos ir globaliu mastu; Veikla gerbiant kitus; Suinteresuotu grupiu ir ju interesu identifikavimas; Bendradarbiavimas / darbas komandoje; Demokratiškas dalyvavimas priimant sprendimus; Derybos ir sutarimo pasiekimas; Isipareigojimu pasiskirstymas (subsidiarumas)

    48. Pasauliniu ir europiniu švietimo dimensiju kontekste besikeiciantys pedagogo vaidmenys

    49. Pedagogo atliekami vaidmenys (Harris, Bell, 1994)

    50. “Viska, ka tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami” Aristotelis

    51. Todel galime teigti, kad yra tradiciniai ir pakite pedagogo vaidmenys: išlieka tradiciniai (dalyko mokytojas ir aukletojas); kinta tradiciniu vaidmenu pobudis; išryškeja visiškai nauji pedagogo vaidmenys: novatorius, konsultantas, socialinis pedagogas, mokymosi procesu skatintojas, katalizatorius (klinicistas, filosofas), tyrejas, bendradarbiaujantis kolega).

    52. Šiuolaikine mokymosi paradigma Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas žmogus susiduria su vis naujomis ir greitai besikeicianciomis situacijomis, reikalaujanciomis ypac kompleksiniu problemu sprendimo, o tam – vis naujo žinojimo ir mokejimo.

    53. Naujasis mokymasis – tai savianalize, planavimu, refleksija ir kt. pagristas savo kompetencijos (-u) tobulinimas, vykstantis bet kokioje žmogaus veikloje ir besitesiantis visa gyvenima.

    54. Reflektyvi praktika – tai mokymasis iš savo patirties, igyjant aukštesnio lygio supratima apie veiklos prigimti ir poveiki.

    55. Paradigma – esminis teorinis požiuris, kurio susitarta laikytis. (P.Juceviciene, R.Ciužas, 2006, Lietuvos mokytoju didaktine kompetencija // Švietimo problemos analize, Nr. 5(8))

    57. Mokymo metodai ivairiose paradigmose

    59. “Mokymas kaip tik ir gražus tuo, kad tavo, kaip mokytojo, augimas neturi ribu, lygiai taip, kaip neimanoma iš anksto numatyti, kiek dar gali išmokti tavo mokiniai.” - Herbertas Kohlis

    61. Kompetencija

    62. Komunikacija gimtaja kalba Gebeti išreikšti ir interpretuoti reiškinius, jausmus, faktus žodžiu ir raštu (klausymas, kalbejimas, skaitymas ir rašymas). Visa tai susiejant su socialiniu ir kulturiniu kontekstu švieciantis, mokantis, ruošiantis praktinei veiklai, dirbant, buityje ir laisvalaikiu.

    63. Komunikacija užsienio kalbomis Tai- žinios, gebejimai ir igudžiai suvokti kalbantiji, palaikyti pokalbi, skaityti ir suprasti teksta, išryškinant socialinius aspektus, suvokiant kulturu skirtumus. Gebeti išreikšti savo jausmus, gyvenimo faktus ir reiškinius raštu ir žodžiu.

    64. Matematine kompetencija ir pagrindines mokslo bei technologiju kompetencijos Matematine kompetencija – tai gebejimas naudoti matematinius sprendimo veiksmus atmintinai ir raštu sprendžiant ivairaus lygio problemas kasdieninese situacijose, logiškai mastant, pasitelkus formules, modelius, konstruktus ir grafikus.

    65. Informaciniu technologiju žinojimas Gebeti naudotis informacinemis technologijomis darbo procese, laisvalaikiu ir komunikuojant. Tureti igudžiu naudotis IKT, internetu, gebeti surasti reikiama informacija, ja dalintis, pristatyti, bendrauti informaciniu technologiju pagalba.

    66. Mokymosi mokytis kompetencija Tai – gebejimas individualiai organizuoti savo mokymasi, ji individualizuojant ir grupeje, atsižvelgiant i laika ir informacijos kieki. Gebeti isisavinti naujas žinias ir igudžius, juos pritaikant praktineje veikloje: namu aplinkoje, darbe, mokantis, švieciantis. Ši kompetencija grindžiama asmens motyvacija ir pasitikejimu.

    67. Tarpasmenine, tarpkulturne ir socialine kompetencijos, pilietine kompetencija Gebejimas bendrauti ir bendradarbiauti su ivairiais skirtingu kulturu asmenimis darbo srityje ir socialineje aplinkoje bei gebeti spresti konfliktus. Pilietine kompetencija pasižymi socialines ir politines srities žiniomis bei gebejimu aktyviai ir demokratiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

    68. Antrepreneriškumas, (verslumo) kompetencija Tai – asmens gebejimas idejas realizuoti veikloje. Ši kompetencija apima kurybiškuma, atviruma naujovems, gebejima rizikuoti, taip pat – gebejimus planuoti ir vadovauti projektams. Kasdien ir namu ir visuomenes aplinkoje prireikia specifiniu žiniu bei igudžiu igyvendinant socialinius ir ekonominius, komercinius projektus.

    69. Kulturines raiškos kompetencija Tai kurybines ideju, patirties ir emociju raiškos svarbos pripažinimas. Menine raiška apima žiniasklaida, muzika, literatura, vaizduojamaji bei aktorini mena.

    70. Europiniu (Mokymosi visa gyvenima) kompetenciju ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetenciju derme

    71. “Kadangi nežinome, ko labiausiai reikes ateityje, butu beprasmiška stengtis išmokyti to iš anksto. Veikiau reiketu stengtis išugdyti žmones, kurie taip pamegs mokytis ir taip puikiai sugebes tai daryti, kad gales išmokti visko, ko tik prireiks.” - Johnas Holtas

    72. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas

    73. 6.1. Informaciniu technologiju naudojimo kompetencija

    85. Mokytojo profesijos bendruju kompetenciju (2007 01 15) ir Darnaus vystymosi švietimo (DVŠ) kompetenciju derme

    88. Neformalusis vaiku švietimas - kryptinga veikla, padedanti vaikui igyti kompetencijos, tapti samoninga asmenybe, sugebancia atsakingai ir kurybingai spresti savo problemas ir aktyviai veikti visuomeneje bei prisitaikyti prie kintancios aplinkos. (Neformaliojo vaiku švietimo koncepcija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 12 30 isakymu Nr.ISAK-2695)

    89. Neformaliojo vaiku švietimo mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal neformaliojo vaiku ugdymo programas, turintis darbo patirti ir kompetencija.

    90. Neformaliojo vaiku švietimo programa – neformaliojo vaiku švietimo mokytojo (istaigos) parengta ir neformaliojo švietimo metodais igyvendinama programa, kuria siekiama ugdyti vaiko kompetencijas pletojant prigimtinius vaiko gebejimus.

    91. V. NEFORMALIAJAME VAIKU ŠVIETIME IGYJAMOS KOMPETENCIJOS 15. Neformaliojo vaiku švietimo budu kompetencijos igyjamos per pasirinktos krypties veikla. Kompetencijos suprantamos kaip mokejimai atlikti tam tikra veikla, remiantis igytu žiniu, igudžiu, gebejimu, vertybiniu nuostatu visuma.

    92. Neformaliojo vaiku švietimo budu ugdomos šios kompetencijos

    97. Metodas – veiksmu ir budu sistema tikslui pasiekti. Kiekvienai iš triju paradigmu budingi ir saviti metodai.

    101. 2008-2010m. ryškeja 5 kryptys: Atnaujintu bendruju programu diegimas kreipiamas i diferencijavima ir individualizavima. Aktyvus metodai; Refleksijos ir mokytojo isivertinimo svarba, mokytoju tiriamoji veikla; Ankstyvojo užsienio kalbu mokymo mokytoju veiklos kokybes gerinimas. Pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai. Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo paslaugu pletra. Informaciniu komunikaciniu technologiju taikymas mokykloje. Mokyklos vaidmens stirpinimas kuriant atvira pilietine visuomene.

    103. “Šiuolaikiniai cinikai bei skeptikai ne nemano dara kokia nors žala, kai tiems, kuriems patiki savo vaiku protus, moka mažesni atlyginima negu tiems, kuriems patiki savo vamzdžius.” - Johnas F.Kennedy

More Related