Žinių ekonomika : marketingo programa Vilniaus-Kauno Dvimiestyje

1. 2005 m. lapkritis - gruodis Žinių ekonomika: marketingo programa Vilniaus-Kauno Dvimiestyje Edgaras Leichteris, Birutė Eimontaitė, Salvinija Kirvaitienė Žinių ekonomikos forumas

2. Bismarko medžioklė, 1941 Beveik 8 metus trukusios statybos. Nuskandintas po 2 savaičių.

3. Bismarko medžioklė, 1941: Pasaulio padarytos išvados: Daugiau tokio dydžio laivų niekas nebestato. Neverta tiek daug investuoti į vieną, kurį taip lengva prarasti, dėl kuriuo taip lengva apsirikti. Dabar dirba mišrios komandos. Veiksmai – koordinuojami.

4. Žinių ekonomikos sektorius ir jo pristatymas: marketingo programa. Žinių ekonomika – “gudri ekonomika”, todėl ir jos pristatymas – taip pat turi būti “gudrus”. Įprasti marketingo sprendimai visam žinių ekonomikos sektoriui per lėti ir per brangūs. Vieno vykdytojo čia – per mažai. Tai turi būti visų interesas ir bendra pastanga.

5. Vienintelis kelias - partnerystė Visuomeninės organizacijos Visuomenės balsas ir nuomonės formuotojai Idėjų skleidėjai Savivaldybės Nuoseklios veiklos garantuotojai ilgu laikotarpiu. Vertybių saugotojai Verslas ir mokslas Konkrečių sprendimų kūrėjai ir taikytojai Krypties reguliuotojai

6. Žinių ekonomikos sektoriaus marketingo programa Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektoriaus marketingo programa (toliau - Programa) – tai priemonė, kuri turėtų padėti Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybėms ir kitoms suinteresuotoms organizacijoms kryptingai transliuoti informaciją apie Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektoriaus institucinį išvystymą.

7. Tikslas Kryptys Rezultatai Programos vykdymo dėka Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektoriaus dalyvių pasiekimai: turėtų tapti žinomi verslo organizacijų, ieškančių vietos buveinei, būti cituojami ekonomikos apžvalgininkų Vilniuje, Kaune, Baltijos valstybėse ir visoje ES. Ir ne tik – greta augančių statistinių rodiklių turėtų būti jaučiama tai, ko negalima išmatuoti – žmonių imlumas, kūrybingumas, gebėjimas reaguoti į pasikeitimus ir naujas galimybes, lankstumas keičiantis sąlygoms ir poreikiams. Tai savybės, glūdinčios kultūroje ir būtinos 21-ąjame globaliniais ryšiais persipynusiame žinių amžiuje. Metas parodyti, kad Lietuvai sėkmę atneš gebėjimas sukaupti ir pritaikyti žinias. Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektoriaus marketingo programos tikslas – klasifikuoti ir pateikti geriausius įrankius bei visuomenės nuomonės keitimo mechanizmus, kuriuos naudojant būtų sukurtas informacinis fonas Baltijos jūros regione, Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvos regionuose, kuris: motyvuotų šių regionų gyventojus veikti žinių ekonomikai (toliau – ŽE) palankia kryptimi; skatintų tiesiogines šalies vidaus ir užsienio investicijas į žinioms imlaus verslo sritis Vilniaus bei Kauno miestuose; skatintų Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektoriaus plėtrą ŽE sektoriaus marketingo programa yra nukreipta dviem kryptim: įtikinti Baltijos jūros šalis ir Lietuvos vidaus regionus, kad Vilniaus miestas, o dabar ir Vilniaus-Kauno dvimiestis yra atviras ir patrauklus bei pajėgus žinių ekonomikos darinys, galintis tiek teikti intelektualius produktus ir paslaugas, tiek ir tapti patogia vieta naujam žiniomis pagrįstam verslui bei įtikinti Vilniaus miesto, o dabar ir Vilniaus-Kauno dvimiesčio gyventojus ir čia veikiančias įmones, kad jos gali ir turi pasinaudoti žinių ekonomikos privalumais ir transformuotis į daug labiau žinioms imlias struktūras, organizacijas ir individus, nei yra dabar.

8. Pagrindiniai bruožai: Trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mokslo ir technologijų parkų palyginimas; Vilniaus, Vilniaus-Kauno žinių ekonomikos iniciatyvų apžvalga; Esamų Vilniaus, Vilniaus - Kauno dvimiesčio marketinginių priemonių sugretinimas su ŽE iniciatyvomis bei išsami galimybių apžvalga; Pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl ŽE iniciatyvų ir rinkodaros priemonių.

9. Kodėl? Todėl, kad to, ką turime šiandien - maža

10. Kam, kur ir kaip? Tikslinės grupės Siekiai Priemonės Europos Sąjungos šalių ir Baltijos regiono politikai Žiniasklaida Verslo atstovai Mokslininkai ir kiti tyrėjai Jaunimas Plačioji visuomenė Suformuoti teisingą požiūrį į Vilniaus, Vilniaus-Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektorių; Įdiegti prioritetus; Iššaukti atitinkamus veiksmus tikslinėse grupėse. Socialinių ir ekonominių grupių pasisakymai; Informacija internete, leidiniai, plakatai; Dalyvavimas įvairiuose renginiuose, specializuotose parodose; konferencijų, seminarų organizavimas ir dalyvavimas juose; Pranešimai spaudai, spaudos konferencijos, straipsniai žiniasklaidoje.

11. Bendros išvados ŽE iniciatyvų naudojamos marketinginės priemonės nevienodai įtakoja ŽE. Didžiausią įtaką Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio ŽE sektoriaus marketingui turi Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio mokslo ir technologijų parkai. Didžiausio tikslinių grupių matomumo sulaukia ir greičiausią nuomonės apie Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio ŽE sektorių formavimui ar keitimui turi medžiaga, pateikiama internetiniuose puslapiuose. Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio ŽE sektorių plačiausiai pristato ŽE iniciatyvos. Įvertinus ŽE iniciatyvų svertinę vertę ŽE sektoriaus marketingui, akivaizdu, kad viešųjų ir privačių iniciatyvų bendradarbiavimas (PPP) bei mokslo ir technologijų parkai šiuo metu yra veiksmingiausi Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio ŽE sektoriaus pristatymo kanalai.

12. Bendros išvados (II) Didžiausio Lietuvos žiniasklaidos dėmesio 2002-2004 m. sulaukė aljansas “Langas į ateitį” bei “Saulėtekio slėnis”, kurie įsikūrę/ veikiantys Vilniuje. Nepaisant skirtingo Lietuvos žiniasklaidos rodomo dėmesio ŽE iniciatyvoms, nei viena jų nesusilaukia neigiamo atgarsio. Lietuvos žiniasklaida ir visuomenė yra palanki ŽE. Aukščiau pateikti grafikai atspindi reguliuojamo marketingo priemonių ir ŽE iniciatyvų naudojimo mažėjimą laiko atžvilgiu. Nuo 2007 iki 2009 metų papildomai remiamų priemonių panaudojimas turėtų būti intensyviausias, palaipsniui mažėti. Dauguma marketinginių priemonių, kaip ir ŽE iniciatyvos, jau 2018 metais nereikalaus planuotos paramos - jos, sėkmingo Programos įgyvendinimo atveju, veiks savaime. Daugiausia marketinginių priemonių, galinčių paveikti Programos tikslines grupes, tinkamos dirbant su mokslininkais ir kitais tyrėjais, gyvenančiais ir dirbančiais Lietuvos regionuose bei dirbant su politikais ir verslo atstovais ES ir Baltijos jūros regione. Visgi, nėra ryškaus regionų ar tikslinių grupių pasiskirstymo pagal naudotinas marketingo priemones.

13. Rekomendacijos Skirti didelį dėmesį mokslo ir technologijų parkams, skatinti jų veiklą bei plėsti pastarųjų galimybes panaudoti marketingo priemones. Siekti, kad visi Programoje aptariamų iniciatyvų ir kt. institucijų rengiami dokumentai, susiję su žinių ekonomika, būtų pateikiami internetiniuose puslapiuose, skatinti jų vertimą bei papildomos informacijos pristatymą anglų kalba, kad pateikiama medžiaga būtų naudinga ir užsienyje esančioms tikslinėms Programos grupėms. Skirti didelį dėmesį mokslo ir technologijų parkams; skatinti Saulėtekio slėnio ir mokslo ir technologijų parkų veiklą bei privačių ir viešųjų organizacijų bendradarbiavimą. Šioms iniciatyvoms ir jų veiklos rezultatams pristatyti naudoti vieną vardą ir logotipą – „Saulėtekio slėnis“.

14. “Smulkus tekstas” Programos tikslus laikysime pasiektais tuomet, kai jie taps autogeneraciniais – savaiminiais ir nebereikalaus papildomos paramos ir pagalbos. Tuo remiantis programos priemonės ir iniciatyvos nustojamos nagrinėti programos konteksta tuomet, kai jos tampa autogeneracinėmis, taip likdamos inventsyviomis ir palankiomis Vilniaus, Vilniaus – Kauno dvimiesčio žinių ekonomikos sektoriui. Grafikuose atsispdėti laikotarpiai nustatyti remiantis prielaida, kad programa bus pradėta įgyvendinti neatidėliojant, t.y. nuo 2005 m.

15. AČIŪ! Metas parodyti, kad Lietuvai sėkmę atneš gebėjimas sukaupti ir pritaikyti žinias.