Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas

1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valdymas ekstremalių situacijų atvejais ir pasirengimo naujai iškylančioms grėsmėms perspektyvosNacionalinė ekstremalių situacijų valdymo konferencija2008 m. lapkričio 26-27 d., Birštonas Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas

2. LNSS valdymo ekstremalių situacijų atvejais teisinis pagrindas (1) LNSS valdymo ekstremalių situacijų atvejais valdymo sistemos raida susijusi su bendrąją Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistema Pokyčiai Lietuvos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemoje sąlygoja pokyčius nustatant ir LNSS pasirengimo veiklai ekstremaliosiomis situacijomis ir valdymo joms kilus principus

3. LNSS valdymo ekstremalių situacijų atvejais teisinis pagrindas (2) LNSS pasirengimo ekstremalioms situacijoms teisinių pagrindų kūrimo procesai prasidėjo įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymui (Žin., 1998, Nr. 115-3230), nustačiusiam bendruosius Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos principus. Šis įstatymas ir kiti teisės aktai sudarė prielaidas kurti ir plėtoti teisiškai motyvuotą ir pagrįstą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo sistemą.

4. LNSS valdymo ekstremalių situacijų atvejais teisinis pagrindas (3) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, medicinos pagalbos teikimas ir visuomenės sveikatos priežiūros ekstremalių situacijų atvejais vykdymas yra vienas iš civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos uždavinių. Siekiant įgyvendinti šį uždavinį buvo parengti teisės aktai, kurie nustatė sveikatos priežiūros organizavimo ekstremaliomis situacijomis principus.

5. LNSS pasirengimo veiklai ir veiklos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais koncepcija(1) Svarbus žingsnis nustatant tolimesnes Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ekstremaliomis situacijomis kryptis buvo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-157 (Žin., 2003, Nr. 28-1150) patvirtinta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais koncepcija.

6. LNSS pasirengimo veiklai ir veiklos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais koncepcija(2) Kryptys valdymo tobulinimas; aktyvus prevencinių priemonių taikymas; išteklių kooperavimas.

7. LNSS pasirengimo veiklai ir veiklos krizių ir ekstremalių situacijų atvejais koncepcija(3) Uždaviniai: Suformuoti efektyvią ir lanksčią LNSS valdymo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais sistemą; Suderinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ekstremaliomis situacijomis procedūras su Europos teise ir NATO bendrosiomis veiklos procedūromis; Nustatyti LNSS veiklos sritis bendroje šalies krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemoje; Tobulinti valstybės medicinos rezervo struktūrą; Plėtoti karinių ir civilių sveikatos priežiūros pajėgų bendradarbiavimą, kooperuoti išteklius likviduojant ekstremalias situacijas; (kita).

8. LNSS veiklos ekstremalių situacijų atvejais lygiai • Valstybės • Apskričių • Savivaldybių

9. LNSS veiklos ekstremalių situacijų atvejais valdymas (1) • Sveikatos apsaugos ministerija kooordinuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimą veiklai ekstremaliomis situacijomis • Apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybės organizuoja nustatytos apimties sveikatos priežiūrą • Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos yra atsakingos už teisės aktais numatytų sveikatos priežiūros paslaugų ir priemonių organizavimą bei vykdymą ekstremalių situacijų atvejais

10. LNSS veiklos ekstremalių situacijų atvejais valdymas (2): asmens sveikatos priežiūra Vyriausybė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM Sveikatos apsaugos ministerija SAM Ekstremalių situacijų valdymo centras SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras Apskričių administracijos Ekstremalių situacijų valdymo centrai Apskričių gydytojai Apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigos Savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centrai Savivaldybių gydytojai Savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos

11. LNSS veiklos ekstremalių situacijų atvejais valdymas (3): visuomenės sveikatos priežiūra Sveikatos apsaugos ministerija SAM Ekstremalių situacijų valdymo centras SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras SAM pavaldžios visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centrai

12. SAM Ekstremalių situacijų valdymo centras (1) • Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų valdymo centras yra civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucija, kuri valstybės lygiu koordinuoja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą darbui krizių ir ekstremalių sveikatai situacijų atvejais bei veiklą joms įvykus. • SAM Ekstremalių situacijų valdymo centro kasdieninės veiklos institucija yra Ekstremalių sveikatai situacijų centras (veikia 24 val./7 d.).

13. SAM Ekstremalių situacijų valdymo centras (2) Funkcijos ekstremalių situacijų atvejais: 1. įvertina susidariusią ekstremalią situaciją, jos keliamą pavojų ministerijos darbuotojams, žmonių sveikatai ir gyvybei; 2. informuoja ministrą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Ekstremalių situacijų komisiją, o reikalui esant ir kitas valstybės institucijas apie susidariusią ekstremalią situaciją ir jos eigą; 3. didelio masto krizių ir ekstremalių situacijų atvejais, kai apskrities viršininko administracija savo pajėgomis ir turimais resursais neįstengia užtikrinti gyventojams sveikatos priežiūros ir kreipiasi pagalbos, koordinuoja LNSS asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, nepriklausomai nuo įstaigų pavaldumo bei nuosavybės formos, veiklą; 4. teikia sveikatos apsaugos ministrui siūlymus ir sprendimų projektus dėl privalomų sprendimų priėmimo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo bei veiklos organizavimo ekstremaliomis situacijomis klausimais; 5. sveikatos apsaugos ministro pavedimu rengia siūlymus bei sprendimų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

14. LRV 1995 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1552 „Dėl Apskrities gydytojo pavyzdinių nuostatų ir Savivaldybės gydytojo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 102-2292; 2000, Nr. 88-1237) Apskrities gydytojas: 5.4. koordinuoja apskrities sveikatos priežiūros įstaigų ir įmonių pasirengimą ekstremalioms situacijoms, veiksmus jų metu ir likviduojant jų padarinius; Savivaldybės gydytojas: 7.13. organizuoja savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą likviduojant stichinių nelaimių, avarijų, ekologinių katastrofų padarinius;

15. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ekstremalių situacijų atvejais planavimas • Siekiant sumažinti ekstremalių situacijų sukeltas pasekmes visuomenės sveikatai, ypač svarbus sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas veiklai ekstremaliomis situacijomis ir veiklos planavimas • Vadovaudamasi LR civilinės saugos įstatymo 30 straipsnio nuostata ir įgyvendindama minėtos koncepcijos tikslus, LR sveikatos apsaugos ministerija 2003 m. patvirtino Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis plano rengimo metodines rekomendacijas. • Šios rekomendacijos nustato pagrindinius sveikatos priežiūros įstaigų veiklos organizavimo ir valdymo principus kilus ekstremaliai situacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos planuodamos savo veiklą turi atsižvelgti ir į teritorinius rizikos veiksnius

16. Naujos grėsmės visuomenės sveikatai (1) • 2001 m. įvykiai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vėlesni teroristų išpuoliai parodė, kad terorizmas kelia grėsmę visoms valstybėms ir visoms tautoms. • Ypač didelis dėmesys skiriamas pasirengimui cheminėms, biologinėms, radiacinėms ir branduolinėms nelaimėms. • SŪRS, atsiradimas, paukščių gripo plitimas, gripo pandemijos grėsmė. • Klimato kaita.

17. Naujos grėsmės visuomenės sveikatai (2) • Visuotinė globalizacija, didėjantis gyventojų tankumas verčia vis daugiau žmonių apsigyventi didesnės rizikos vietovėse. • Ekstremalių situacijų kilimas didžiuosiuose pasaulio miestuose arba kitose tankiai apgyvendintose vietovėse visada kelia nemažai sunkumų jas likviduojant ir taikant tinkamas visuomenės sveikatos saugos priemones. Pasekmės visuomenės sveikatai tuomet daug didesnės ir skaudesnės

18. Pasirengimo naujoms grėsmėms perspektyvos(1) Pasaulio sveikatos organizacija skatina: skirti daugiau dėmesio sveikatos priežiūros sektoriaus pasirengimui veikti ekstremaliosiomis sąlygomis, kurti tam politines, teisines ir finansines prielaidas; veiksmus planuoti ir koordinuoti nacionaliniu, regioniniu ir teritoriniu lygiu; plėtoti tarpžinybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą; steigti ir stiprinti institucijas, kurių veiklos tikslas – koordinuoti pasirengimą visų rūšių ekstremaliosioms situacijoms

19. Pasirengimo naujoms grėsmėms perspektyvos(2) Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimas: Po 2001 m. įvykių JAV įsteigtas Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato Sveikatos saugumo komitetas; Europos Bendrijų Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo Europos Sąjungoje (KOM(2005) 605 galutinis).

20. Pasirengimo naujoms grėsmėms perspektyvos(3) NATO narių bendradarbiavimas: NATO Vyriausiojo civilinių ekstremalių situacijų planavimo komiteto Jungtinis medicinos komitetas ir jo darbo grupės įvairiems pasirengimo ekstremalioms situacijoms klausimams nagrinėti; NATO Atsako į krizes vadovas nustato standartines reagavimo į krizes sveikatos ir kituose sektoriuose procedūras.

21. Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato (DG SANCO) Sveikatos saugumo komiteto (HSC) veikla Komitetas sudarytas iš DG SANCO, jo Grėsmių sveikatai padalinio ir ES šalių narių atstovų (Lietuvai atstovauja Ekstremalių sveikatai situacijų centro darbuotojai). Veikla vykdoma HCS ir jo sudarytose 3-ose sekcijose (Bendrojo pasirengimo ir atsako planavimo, Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių bei Pandeminio gripo). Rengiami projektai: šalių bendrojo pasirengimo planų rengimo metodiniai nurodymai (įtraukiant naujas grėsmes sveikatai), ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemų tobulinimas, Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių įgyvendinimas, sveikatos sektoriaus ir teisėsaugos sąveika, ekstremalių situacijų padarinių modeliavimas ir kt.).

22. Europos Bendrijų Komisijos komunikatas dėl bendrojo parengties visuomenės sveikatos krizėms planavimo koordinavimo stiprinimo Europos Sąjungoje (KOM(2005) 605 galutinis)(1) Pasirengimo stiprinimo kryptys: Informacijos (apie grėsmes sveikatai) valdymas; Keitimasis informacija (tarp atsakingų institucijų); Mokslinės konsultacijos (valstybių viduje bei tarp valstybių ir Europos Sąjungos agentūrų); Ryšių, vadovavimo ir kontrolės struktūros; Sveikatos apsaugos sektoriaus parengtis; Parengtis kituose sektoriuose ir tarp sektorių (civilinė sauga ir gelbėjimas, teisėsauga, susisiekimas ir kt.).

23. NATO Vyriausiojo civilinių ekstremalių situacijų planavimo komiteto Jungtinio medicinos komiteto (JMC) veikla Komitetas sudarytas iš NATO šalių narių atstovų Veikla vykdoma JMC ir jo sudarytose darbo grupėse (Gydymo protokolų, skubiosios medicinos pagalbos tarnybų, Kraujo ir kraujo produktų, Aeromedicininės evakuacijos, Medicinos rezervo, Visuomenės sveikatos). Rengiami (tobulinami) projektai: gydymo paveikus CBRN medžiagoms protokolai ir saugotinų vaistų sąrašai, aeromedicininės evakuacijos strategija, psichologinės pagalbos medicinos personalui gairės, mokymo reaguoti į CBRN incidentus gairės ir kt.).

24. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikla Nuolat rengiamos ir atnaujinamos rekomendacijos dėl pasirengimo ekstremalioms sveikatai situacijoms ir atsako planavimo. Patvirtintos naujos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m. redakcija). Europos Komisijai remiant, įvykdytas projektas „Europos Sąjungos valstybių narių skubiosios medicinos pagalbos tarnybų įvertinimas“.

25. PSO Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m.)(1) Taisyklių paskirtis: Taisyklių tikslas ir taikymo sritis – sustabdyti, kontroliuoti ligos plitimą tarptautiniu mastu, apsaugoti nuo to ir užtikrinti visuomenės sveikatos institucijų reagavimą tiek, kiek tai atitiktų ir ribotų riziką visuomenės sveikatai ir be reikalo netrukdytų tarptautinio vežimo ir prekybos. Kiekviena valstybė paskiria arba įsteigia Nacionalinį Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių koordinavimo centrą.

26. PSO Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m.)(2) Pranešimai apie grėsmes: Kiekviena valstybė per 24 valandas po visuomenės sveikatos informacijos įvertinimo veiksmingiausiomis turimomis ryšio priemonėmis per Nacionalinį Taisyklių koordinavimo centrą praneša PSO apie visus įvykius, kurie jos teritorijoje gali sukelti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją, taip pat apie visas sveikatos priežiūros priemones, panaudotas reaguojant į tuos įvykius.

27. Projektas „Europos Sąjungos valstybių narių skubiosios medicinos pagalbos tarnybų įvertinimas“(baigiama rengti ataskaita) Projekto tikslai: Įvertinti Europos Sąjungos šalių narių skubiosios medicinos pagalbos tarnybų (greitosios medicinos pagalbos ir ligoninių Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių) veiklą ir ją harmonizuoti. Vertinti šie veiklos organizavimo aspektai: Teisės aktai ir finansavimas; Dispečerinių veikla vienodo pagalbos telefono numerio 112 kontekste; Personalo rengimas; Pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

28. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veikla rengiantis naujoms grėsmėms sveikatai Lietuvoje yra nuolat (24 val./7 d.) veikiantis Europos Komisijos grėsmių sveikatai ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo sistemų (EWRS, RAS-BICHAT) ir PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių koordinavimo centras (Ekstremalių sveikatai situacijų centras). Aktyviai dalyvaujama Europos Sąjungos ir NATO veikloje (komitetuose, darbo grupėse, treniruotėse ir pratybose). Sveikatos apsaugos ministerija parengė eilę Lietuvos Respublikos teisės aktų, dėl programų, stiprinančių pasirengimą grėsmėms sveikatai ir rengia kitus šias programas įgyvendinčius dokumentus.

29. Nauji Lietuvos Respublikos teisės aktai, stiprinantys pasirengimą grėsmėms sveikatai Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklų (2005 m.) ratifikavimo (Žin., 2008, Nr. 15-513). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. 589 „Dėl Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) įgyvendinimo Lietuvoje 2008-2012 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 72-2766). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 67 „ Dėl Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 16-554). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 742 „ Dėl valstybinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008-2013 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 85-3394).

30. PSO Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių (2005 m.) įgyvendinimo Lietuvoje 2008-2012 metų programa Laukiami rezultatai: Lietuvos teisės aktai bus suderinti su Taisyklių reikalavimais; iki 2011 metų bus sukurtas informacijos apie ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, perdavimo tinklas; iki 2012 metų sveikatos priežiūros institucijos, jūrų, oro uostai, sausumos pasienio kontrolės punktai bus 100 procentų pasirengę vykdyti savo funkcijas pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus. 2008 m. paskirtas Nacionalinis Taisyklių koordinavimo centras (Ekstremalių sveikatai situacijų centras).

31. Valstybinė pasirengimo gripo pandemijai programa Laukiami rezultatai: Parengti pasirengimą gripo pandemijai reglamentuojantys teisės aktai; Sustiprintas asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, laboratorijų pasirengimas; Sustiprinta gripo epidemiologinė priežiūra; Užtikrintas tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, funkcionavimas per gripo pandemiją; Užtikrintas bendradarbiavimas su Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Europos Sąjungos ir kaimyninėmis valstybėmis.

32. Valstybinė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008-2013 metų programa (1) Laukiami rezultatai: Programos įgyvendinimas padės tobulinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimą ir veiklą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais, užtikrinti geros kokybės prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas. Bus parengti teisės aktai, kurių reikia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo operatyvumui ir kokybei krizių ir ekstremalių situacijų atvejais gerinti, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui ir saugumui užtikrinti, mirtingumui ir neįgalumui mažinti. Pagerės ir įprastinėmis sąlygomis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (pirmosios medicinos pagalbos ir skubiosios medicinos pagalbos) operatyvumas ir kokybė.

33. Valstybinė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo krizių ir ekstremalių situacijų atvejais valdymo 2008-2013 metų programa (2) Pagal šią programą numatoma: Aprūpinti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančias įstaigas ir ligoninių priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kilnojamąja dekontaminacijos įranga. Įrengti sraigtasparnių tūpimo aikšteles prie viešųjų įstaigų Kauno medicinos universiteto klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės, Šiaulių apskrities ligoninės ir Panevėžio apskrities ligoninės. Sukurti Lietuvos kariuomenės dalyvavimo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas krizių ir ekstremalių situacijų atvejais sistemą ir paramos ligoninių tinklą. Kurti specialistų, teikiančių skubiąją medicinos pagalbą, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Kurti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigų bendradarbiavimo teikiant pirmąją medicinos pagalbą sistemą.

34. Pasirengimo naujai iškylančioms grėsmėms perspektyvos Suvokdama, kad tik vienijant pastangas įmanoma pasirengti naujai iškylančioms grėsmėms sveikatai, Sveikatos apsaugos ministerija pasirengusi toliau bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis, atsakingomis už ekstremalių situacijų valdymą, tęsti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje.

35. Ačiū už dėmesį.