VILNIAUS ANTAKALNIO VIDURINĖS MOKYKLOS 32-OSIOS ABITURIENTŲ LAIDOS IŠLEISTUVIŲ ŠVENTĖS AKIMIRKOS

1. VILNIAUS ANTAKALNIO VIDURINĖS MOKYKLOS 32-OSIOS ABITURIENTŲ LAIDOS IŠLEISTUVIŲ ŠVENTĖS AKIMIRKOS Mokytojo širdį užlieja liūdesio banga, kai tenka atsisveikinti su mokiniais, kurie tapo tokie savi ir mieli. Užvaldo prieštaringų jausmų gama. Tai džiaugsmas ir pasididžiavimas nepastebimai užaugusiais jaunais žmonėmis, tapsiančiais savarankiškomis ir kūrybingomis asmenybėmis. Tai liūdesys, ilgesys ir laukimas, kada retomis progomis jie vėl apsilankys mokykloje, pasidalys savo džiaugsmais, rūpesčiais ir bėdomis. Tai dar tik bus, o dabar reikia tarti atsisveikinimo su mokiniais žodžius. Sunku mokytojui sulaikyti ašaras, prisiminus savųjų mokinukų pergales ir nesėkmes... Tokia jau mokytojo dalia - mokyti, auklėti, o paskui su ašaromis akyse išlydėti į savarankišką gyvenimą...

2. Brandos atestatus iškilmingai įneša mokslo pirmūnai.

3. Direktorės ir pavaduotojos sveikinimo žodžiai.

4. 12a klasė

5. 12b klasė

6. 12c klasė

7. 12d klasė

8. Abiturientės kūrybos darbas – dovana mokyklai.

9. Įteikus brandos atestatus giedamas mokyklos himnas.

10. Tas svaigus abiturientų išleistuvių valsas...

11. Abiturientų ir jų mokytojų valsas.

12. 12a klasės padėkos žodžiai auklėtojai.

13. 12b klasės mokiniųšiltas auklėtojos apkabinimas...

14. 12c klasės auklėtojos iškilmingas pakylėjimas.

15. 12d klasės aplodismentai savo auklėtojai.

16. Liejosi abiturientės atliekamos dainos aidai ir mirgėjo išleistuvių torto žvakutės...

17. VILNIAUS ANTAKALNIO VIDURINĖS MOKYKLOS 32-OSIOS ABITURIENTŲ LAIDOS IŠLEISTUVIŲ ŠVENTĖS AKIMIRKOS Niekas neišmatavo pedagogo darbo dienos valandomis. Gal daug kas net nežino, kad ji neapsiriboja tik pamokomis. Mažai kas, o gal ir niekas nesigilina, kiek laiko mokytojas gali skirti sau... Juk kiekviena jo darbo diena – tai kabineto tvarkymas ir priežiūra, pokalbiai su mokiniais, jų tėvais, sąsiuvinių taisymas, pasirengimas pamokoms, įvairūs renginiai, ekskursijos ir dar, ir dar...

18. VILNIAUS ANTAKALNIO VIDURINĖS MOKYKLOS 32-OSIOS ABITURIENTŲ LAIDOS IŠLEISTUVIŲ ŠVENTĖS AKIMIRKOS Kiekvieno mokytojo troškimas – mokinių kasdienybę paversti mažąja švente. Mokytojas nepagaili išminties, kūrybinių ieškojimų, kad galėtų savo auklėtinius kažkuo nustebinti ir sudominti, kad pažadintų troškimą kuo daugiau sužinoti, pamatyti, kad pilką mokinių kasdienybę praskaidrintų šventiškos akimirkos. Jis deda didžiules pastangas, kad kiekvienas į gyvenimą išleistas žmogus net ir po daugelio metų galėtų pasakyti: kaip gera buvo mokykloje, be jokio melo, be pozos... Mokytojas džiaugiasi, jeigu buvusių auklėtinių širdyse lieka šviesūs prisiminimai...

19. VILNIAUS ANTAKALNIO VIDURINĖS MOKYKLOS 32-OSIOS ABITURIENTŲ LAIDOS IŠLEISTUVIŲ ŠVENTĖS AKIMIRKOS Juk tai kelias į pažinimą, kuris tęsiasi visą gyvenimą, ir suteikia laisvę saviraiškai. Didysis mokytojas Gyvenimas atverčia prieš akis savo knygą, o mokytojai moko tą knygą skaityti. Todėl gerbkime ir mylėkime mokytojus, besiaukojančius diena iš dienos, metai iš metų atiduodančius savo žinias ir patirtį moksleiviams. Prisiminkime juos ne tik Rugsėjo pirmąją...

20. VILNIAUS ANTAKALNIO VIDURINĖS MOKYKLOS 32-OSIOS ABITURIENTŲ LAIDOS IŠLEISTUVIŲ ŠVENTĖS AKIMIRKOS Poetas Just. Marcinkevičius labai jautriai pasakė: „Myliu vaikus, savus ir svetimus. Akys drėksta vien tik pagalvojus apie juos..." Turbūt niekas negalėtų paneigti, kad vaikai brangiausi gyvenime. Jiems reikia tokių pamokų, kurios pasitarnautų dvasinio augimo kelyje. Todėl mūsų pareiga tinkamai auklėti juos, išleisti į gyvenimą dorus, sąžiningus, sąmoningus, kad paskui netektų girdėti apie juos ką nors bloga ir nebūtų kankinamai skaudu dėl savo atžalų auklėjimo klaidų... Dažnai girdime skambančią frazę: „Vaikai mūsų gyvenimo pavasaris, mūsų ateitis ir viltis." Todėl mokytojai stengiasi, kad pats gražiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis būtų šviesus ir laimingas...