Bendradarbiavimas tarp NVO ir Centrin ės valdžios, NVO interesų atstovavimo mechanizmai

1. Bendradarbiavimas tarp NVO ir Centrinės valdžios, NVO interesų atstovavimo mechanizmai Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumas, Aplinkosauginių NVO Koalicijos vykdomasis sekretorius

2. Turinys • Centrinės Valdžios pozicija bendradarbiavimui su NVO; • NVO pozicija bendradarbiavimui su Centrine Valdžia; • Bendradarbiavimo su NVO nauda; • NVO realus pagrindas dirbti; • Kritinis požiūris į NVO; • NVO atstovavimo mechanizmai; • Delionė

3. Centrinės Valdžios pozicija bendradarbiavimui su NVO • NVO sektorius labiau yra matomas kaip opozicija, ne kaip partneris; • Neaišku ką NVO atstovauja, geriausia turėti vieną NVO atstovaujančią visą sektorių • Dažnai kritika suasmeninama, nėra sąmoningo ieškojimo bendrų sąlyčio taškų; • NVO neturi pakankamai pajėgumų, sektorius yra “silpnas žaidėjas” – negali tikėtis rimtų darbų; • NVO – turi atstovauti visuomeninį interesą be jokio užmokesčio; • NVO yra “vienadienis darinys” – čia jos yra, čia jų nebėra; • Dirbti su NVO reikia, nes: • To reikalauja ES politika; • Reikia “žaisti demokratiją” • To procedūriškai reikalauja įstatymai.

4. NVO pozicija bendradarbiavimui su Centrine Valdžia • Nėra aiškaus/skaidraus mechanizmo kaip atrenkamas NVO atstovas – susidaro įspūdis, kad valdžia pasirenka “mylimiausias” NVO; • NVO yra “prileidžiama” atstovauti patariamose, nepriimančiose sprendimų darbo grupėse/komisijose, priimančiuose sprendimus junginiuose NVO atstovavimas pilnomis teisėmis nėra pageidaujamas; • .

5. NVO pozicija bendradarbiavimui su Centrine Valdžia (2) • Centrinei Valdžiai dažnai trūksta kompetencijos, ypatingai priimant sprendimus tarpsektorinėse srityse; • Centrinė Valdžia sukasi “voverės rate” – iš šalies matoma, kad nėra sistemingo požiūrio sprendžiant problemas, įgyvendinat prioritetus. Valdžia užsiėmusi “gaisrų gesinimu” (priekaištai iš EK, žurnalistų “bombos”); • Dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos – NVO negali atlikti visuomeninės pareigos “dirbant darbą už valdininkus”. Dažnai atstovaujama keliant tilk principines problemas ir siūlymus.

6. Bendradarbiavimo su NVO nauda • Šalies intelektualiniai resursai sprendžiant valstybinius klausimus: 1) valdininkai; 2) fundamentalaus ir taikomojo mokslo institucijos; 3) NVO; • Tinkamose sąlygose NVO – operatyviai dirbantis ne biurokratinis sektorius; • NVO gali efektyviau atlikti tam tikras funkcijas – pvz. visuomenės dalyvavimas ir sąmoningumo gerinimas; • Dažnai mato sistemingos politikos spragas; • Požiūris “kaip turi būti” dažnai eina greta “kaip yra iš tiesų”; • Centinei valdžiai “kvėpuojant per petį” gali ne vien afišuoti problemas, bet ir profesionaliai patarti kaip jas spręsti; • Bendradarbiaujant NVO veikloje tarptautiniame lygmenyje yra lankstesni pasisemti naujų idėjų, problemų sprendimo būdų;

7. NVO realus pagrindas dirbti MOTYVACIJA • Veikia natūrali atranka – visuomeninėje veikloje dalyvauja, kas neapsiriboja vien siauru projekto užsitikrinimo interesu; • Visuomeninė motyvacija stiprėja susitelkiant į tinklus/asociacijas;

8. NVO realus pagrindas dirbti FINANSAVIMAS • 2% parama ir narystės mokestis šiuolaikinėje visuomenėje yra nepakankamas užsiktinant NVO gyvavimą; • Didžioji NVO dauguma išgyvena iš projektų. Kekvieno NVO darbuotojo bei biuro kaštai išlaikomi praktiškai vien is projektų resursų – ko pasekoje NVO privalo “biudžetuoti” kekvieną darbuotojo darbo dieną prie tiklinės paramos resursų; • Visuomeninės/atovavimo veiklos praktiškai vykdomos viršvalandžių ir laisvadienių sąskaitą; • “laisvų” viršvalandžių ir laisvadienių lieka vis mažiau administruojant ES fondų finansuotus projektus (ES biurokratija + super uoli lietuviška biurokratija + paniška Lietuvos valdinikų baimė, kad aplink tik vagys ir EK nubaus ir lieps gražinti dalį lėšų = praktiškai neįmanoma efektyviai įgyvendinti projektų) • Didžioji dauguma ES fondų praktiškai nepritaikyti NVO sektoriui • Lietuvos NVO lėšų viešo interesų atstovavimo veikloms finansuoti (core funding)

9. Kritinis požiūris į NVO • NVO dažnai atstovauja siaurus tik organizaciją liečiančius interesus; • “Projektinių NVO” fenomenas; • Profesionalaus lobizmo stoka; • NVO dažnai kelia problemas, tačiau atkakliai nesirūpina šių problemų sprendimų įgyvendinimui; • Nėra pateikiama pakankamai informacijos visuomenei ir kitoms NVO apie visuomeninio intereso atstovavimo interesus ir problemas;

10. NVO atstovavimo mechanizmai • Konstruktyvus dialogas ieškant kompromisų; • Profesionalus atstovavimas dalykinėse darbo grupėse/komisijose; • “Koridorinis lobizmas”; • Radikalus problemų kėlimas: vienpusis problemų viešinimas, protestai, skandalų sukėlimas • Verkšlenimas, kad labai sunku ir niekas NVO sektoriumi nesirūpina; • Piktinantis, kad visi papirkti ir aplink vien tik korupcija; • Protestuojant prieš netinkamus valdžios sprendimus; • Konstruktyvus dialogas (ar monologas); • Kuri iš situacijų labiau tinka Lietuvai?

11. Delionė (1) • NVO neturi pakankamai pajėgumų, sektorius yra “silpnas žaidėjas” – negali tikėtis rimtų darbų; • NVO – turi atstovauti visuomeninį interesą be jokio užmokesčio • Dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos – NVO negali atlikti visuomeninės pareigos “dirbant darbą už valdininkus”. • Didžioji NVO dauguma išgyvena iš projektų. Kekvieno NVO darbuotojo bei biuro kaštai išlaikomi praktiškai vien iš projektų resursų – ko pasekoje NVO privalo “biudžetuoti” kekvieną darbuotojo darbo dieną prie tikslinės paramos resursų; • Visuomeninės/atstovavimo veiklos praktiškai vykdomos viršvalandžių ir laisvadienių sąskaitą; • Lietuvos NVO lėšų viešo interesų atstovavimo veikloms finansuoti (core funding); • Kas suinteresuotas stipriu NVO sektoriumi, efektyviai atstovaujant viešajį interesą? • Kaip jį užtikrinti?

12. Delionė (2) • Nėra aiškaus/skaidraus mechanizmo kaip atrenkamas NVO atstovas; • priimančiuose sprendimus junginiuose NVO atstovavimas pilnomis teisėmis nėra pageidaujamas; • Centrinė Valdžia sukasi “voverės rate” – iš šalies matoma, kad nėra sistemingo požiūrio sprendžiant problemas, įgyvendinat prioritetus. Valdžia užsiėmusi “gaisrų gesinimu” (priekaištai iš EK, žurnalistų “bombos”); • NVO gali efektyviau atlikti tam tikras funkcijas – pvz. visuomenės dalyvavimas ir sąmoningumo gerinimas; • Dažnai mato sistemingos politikos spragas; • Požiūris “kaip turi būti” dažnai eina greta “kaip yra iš tiesų”; • Centinei valdžiai “kvėpuojant per petį” gali ne vien afišuoti problemas, bet ir profesionaliai patarti kaip jas spręsti; • Tai ar darbas su NVO gali duoti realios naudos? • Kas suinteresuotas realiu bendradarbiavimu su NVO sektoriumi? • Kaip “aš” prisidedu grindžiant konstrukyvaus bendradarbiavimo pagrindus?

13. Kas pirma –kiaušinis ar višta Kas turi žengti realius žingsnius į priekį siekiant stipraus NVO sektoriaus? • Ar stiprus NVO sektorius yra pačių NVO reikalas? • Ar Valdžia turi interesą/naudą šalyje turėti stiprų NVO sektorių atstovaujantį viešąjį interesą? • Kokių realių priemonių reikia imtis siekiant stipraus NVO sektoriaus?

14. Žymantas Morkvėnas Baltijos aplinkos forumas Vivulskio 14/8-6, Vilnius zymantas.morkvenas@bef.lt Tel.: (5) 213 81 55 WWW.APLINKOSAUGA.LT