Respublikinis aplinkotyros klubas “MEDUMĖLĖ” XXVI-o j i tradicinė ekspedicija-konferencija

1. 2011 metų lapkričio 21 d. Lietuvos edukologijos universitetas ir Europos socialinio fondo agentūra pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį. Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos mokslų fakultetas kartu su partneriais vykdo  ES Struktūrinių fondų projektą „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi aplinkas“ (projekto Nr. VP-1-2.2-ŠMM-03-V-01-003).

2. Respublikinis aplinkotyros klubas “MEDUMĖLĖ” XXVI-oji tradicinė ekspedicija-konferencija “PLATELIŲ KRAŠTO BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR KULTŪRINIS PAVELDAS” Plateliai 2012 m. birželio mėn. 29 – liepos mėn. 1 d.

3. Ekspedicijos – konferencijosPROGRAMA • Ekspedicijos-konferencijos, skirtos Projekto Žaliosios mokymosi aplinkos rezultatų sklaidai atidarymas • Birželio 29 d. • 10.30 – 11.00 val. Dalyvių registracija. Atidarymas. Žemaitijos NP lankytojų centras, Didžioji g. 8, Plateliai, Plungės r. • 11.00 – 15.00 Susipažinimas su Plateliais. Apžvalgos aikštelė šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. Iš aikštelės visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras: plotas – apie 1200 ha, giliausia vieta – apie 47 m. Platelių dvaras. Dvaro parke auga storiausias Lietuvos uosis - gamtos paminklas. Dvaro svirne įrengta etnografinė ekspozicija. • 15.00 Pietūs Platelių jachtų klubo kavinėje “Burės” arba šalia • Žemaitijos tautodailininkai. Svečiuosimės kūrybinėse dirbtuvėse. • Po pietų keliaujame į Žemaičių Kalvariją, Barstyčius, Gardų ozą. • Vakaras prie laužo, vakarienė, dalijimasis gamtotyrinio darbo patirtimi.

4. Birželio 30 d. • 9.00 – 10.00 Pusryčiai • 10.00 – 19.00. Siberijos pelkė. Liepijos miškas. Velėnijos pelkė. Biologinė įvairovė. Mažojo varpenio paieška jo buvusioje augavietėje (radusių laukia prizai  ) • Vakaras prie laužo, vakarienė, diskusijos gamtamokslinių kompetencijų ugdymo tema. • Liepos 1 d. • 8.00 – 9.00 Pusryčiai • 9.00. Plokštinės vienintelis Europoje, šiuolaikinius saugumo, higienos reikalavimus atitinkantis Šaltojo karo muziejus, kuris įrengtas viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse) • Plokštinės rezervatas, Paburgės kraštovaizdžio draustinis (pelkė, miškas, šaltiniai, melvenynai, aliuvinės pievos ir kt.). • Konferencijos-ekspedicijos pabaiga. Atsisveikinimas. • Norintys keliaujame į labirintų parką.

7. Susipažįstame su Platelių istorija, vietos įžymybėmis. Dalyviai: mokiniai, mokslininkai, pedagogai, saugomų teritorijų tyrėjai ir kt.

9. Platelių ežeras

10. Platelių ežeras • Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras • Jo plotas 1200,28 ha, ilgis – 8,4 km, vidutinis plotis – 3,3 km, giliausia vieta apie 50 m. • Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje 1440-1447 m., antrą kartą 1447-1451 m. • Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. • Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas 20,5 ha.

11. Plateliai • Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti nuo XV a. Miestelis tada buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas. Nuo XVII a. pab. Platelių miestelis pradeda kurtis naujoje, dabartinėje, vietoje. • Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. Tašytų rąstų bažnyčia, pastatyta 1744 m., - viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. • Už bažnyčios į pietus - Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais. • Miestelyje yra apie 1100 gyventojų. Plateliuose yra Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir lankytojų centras.

12. Dvaro parkas

13. Dvaro parkas • Pietinėje miestelio pusėje. • Jame daugiausia auga vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, nemažai ir dekoratyvinių krūmų. • Čia auga storiausias Lietuvos uosis – gamtos paminklas.

14. Uosis – gamtos paminklas, storiausias Lietuvos uosis

17. Invazinis augalas – Sosnovskio barštis

18. Muziejuje

20. Muziejus • Platelių dvaro sodybos ekspozicijos įkurtos svirne ir arklidėje. Svirne - gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje - Užgavėnių muziejus. • XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė. • XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, "plytų stiliaus" arklidėje įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių "lėčynų".

22. Kazio Striaupos klėtelėje Dovainių kaime maloniai bendravome su tautodailinku ir susipažinome su medžio drožiniais. Klėtelė statyta ir nendrėmis dengta paties tautodailininko.

23. Žemaičių Kalvarija laikytina pačiu pirmuoju Kalvarijos kaip naujosios Jeruzalės ansamblio pavyzdžiu ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.

24. Geografijos mokytojo Broniaus Kleinausko pasakojimas apie Žemaičių Kalvarijos vietovės gyvenimą užbūrė klausytojus. Dėkojame už profesionalų, nuoširdų ir turiningą vietovės pristatymą

25. Žemaičių kalvarija. Kryžiaus kelio kalnai • Gardai, taip anksčiau vadinta Žemaičių Kalvarija, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. • Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. • 1619 m. čia pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. • Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. • Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė devyniolika koplyčių su dvidešimčia Kristaus kryžiaus kelio stočių. Nuo Garduose įkurto Kryžiaus kelio – Kalvarijos ir pradėtų švęsti Kalvarijos kalnų atlaidų vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas.

27. Didžiausias akmuo Lietuvoje – Barstyčių akmuo, esantis Barstyčių apylinkėje Puokės kaime.

28. Barstyčių akmens matmenys :Ilgis -13,4 mPlotis – 7,5 mAukštis –3,6 mSvoris apie 680 t • Puntuko matmenys palyginimui:Ilgis -6,9 mPlotis – 6,7 mAukštis –5,7 mSvoris apie 265 t

29. Šis akmuo yra gulėjęs žemėje. Kyšojo tik jo ketera. 1958 m. melioratoriai jį atkasė.Skuodo rajonas akmeningas. Ten sakoma: „Kur lazdą kiši, ten akmenį rasi”. • Barstyčių akmuo guli nusausintame lauke. Jis primena smailėjantį laivo denį. Prie akmens auga daug beržų, šermukšnių, obelis… • Barstyčių akmuo svarbus mokslo atžvilgiu. Iš jo judėjimo krypties ir sandaros mokslininkai gali spręsti apie klimatinius ir geologinius kitimus Lietuvos teritorijoje prieš kelioliką tūkstantmečių. • 1964 m. akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. • Barstyčių akmuo įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

31. Gardų ozas

32. Gardų ozas • Išraiškingiausia reljefo forma Varduvos dubumoje. • Kalvotas puslankio formos pylimas-kalvagūbris nuo Varduvos upės Žemaičių Kalvarijoje į šiaurės vakarus tęsiasi net 3,5 km. Jis susidarė ledyno tirpsmo vandenims suklosčius žvyrą ir smėlį ledo plyšyje. • Iš Europos sąjungos lėšų parengtas teritorijos tvarkymo ir pritaikymo turizmo reikmėms projektas. Juo vadovaujantis pagilinti vandens telkiniai, sulygintos iškasinėtos duobės, sutvarkyti statūs šlaitai, įrengta apžvalgos aikštelė-regykla, pažintiniai takai, apsauginės tvoros, tilteliai, automobilių stovėjimo aikštelė, sutvarkyti želdynai. • Koordinatės 375327, 6223506 (LKS) arba 56.129108, 21.99456 (WGS). Iš Žemaičių Kalvarijos centro (nuo bažnyčios) važiuoti iki Šarnelės kaimo 3 km ir sukti į dešinę pagal nuorodą ir važiuoti dar 1,3 km.

34. Žygiui į pelkes pasiruošę

35. Keliaujame į Siberijos pelkę

36. Pelkės pasipuošusios švylių baltu apsiaustu

37. Pievose dominuoja miglinių šeimos augalai

38. Pamiškėse spalvingumu išsiskiria krūminiai kūpoliai

39. Šlapžemėse dominuoja kiminai, rečiau auga gegužliniai.

40. Gegužlinis. Moteriškų gametofitų viršūnėse auga sporofitai su sporinėmis dėžutėmis

41. ŠIRDINĖ DVIGUONĖ (Listera cordata), gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. 2(V) kategorija: sparčiai nykstanti rūšis.

42. Plokštinės pažintinis takas (3,2 km) įrengtas buvusios karinės bazės teritorijoje, kurioje susipina militaristinės užmačios ir natūrali gamta: brandūs miškai, pelkės, šaltiniai... • Čia ulba paukščiai, slepiasi žvėrys, dygsta grybai ir noksta uogos. • Einant taku, praeinama pro buvusios karinės bazės tvoros liekanas, inkilus mažiesiems sparnuotiems žvėreliams – šikšnosparniams. • Takas driekiasi eglynu, beržynu, kalvotu reljefu • Einant taku aplankomas neužšąlantis Pilelio šaltinis – gamtos paminklas