Kada nustosime vežti atliekas į sąvartynus?

1. Kada nustosime vežti atliekas į sąvartynus? Jonas Šimėnas LRS Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas 2009-06-03

2. Lietuvos įsipareigojimas Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas: BSA šalinimas sąvartynuose: • 2010 m. 75%nuo 2000m. lygio; • 2013 m. 50%nuo 2000m. lygio; • 2020 m. <35% nuo 2000m.lygio; Pakuočių tvarkymas: • 2009 m. perdirbti, panaudoti, eksportuoti50%nuoišleistų įvidaus rinką; • 2012 m. perdirbti, panaudoti, eksportuoti 55% nuo išleistų į vidaus rinką; Elektros ir elektronikos atliekų tvarkymas: • 1 ir 10-os kategorijų 75% • 2, 5, 6, 7, 9-os kategorijų 75% • Dujošvietės lempos 80%

3. Esama padėtis • Į sąvartynus – 90%* • Perdirbama – iki 10%* • Biologiškai skaidžios atliekos bendrame komunalinių atliekų sraute sudaro 50 %** • Energetinę vertę turinčios atliekos sudaro 80%** *Aplinkos apsaugos agentūros duomenims **Ekspertų vertinimais

4. Ką reikia daryti? • Pirminio rūšiavimo didinimas • Biologiškai skaidžių atliekų (BSA) rinkimas atskirai • Kompostavimas • Perdirbimo skatinimas • Energijos gamybos skatinimas

5. Atskiro BSA surinkimo privalumai • galima ženkliai sumažinti BSA šalinimą į sąvartynus; • gauti švarias biologines atliekas, iš kurių galima gaminti kokybišką kompostą arba pagerinti biodujų gamybą; • padidinti liekančių kietųjų komunalinių atliekų bei BSAenergetinę vertę;

6. BSA šalinimas į sąvartynus • Prasčiausiai vertinama alternatyva, tačiau tai vis dar daugiausia naudojamas kietųjų komunalinių atliekų šalinimo metodas Lietuvoje (daugiau 90 proc., ES vidurkis – 41 proc.) • Reiškia negrįžtamą išteklių ir žemės praradimą; vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu jis nelaikomas tvariu atliekų tvarkymo būdu, todėl nėra rekomenduojamas • Tinkamų vietovių sąvartynams parinkimo ir logistiniai sunkumai

7. Biologinisapdorojimas • Kompostavimas - labiausiai paplitęs biologinio apdorojimo būdas (dabar taikomas maždaug 95 procentams biologinio apdorojimo operacijų. Labiausiai tinka žaliosioms atliekoms ir medienai apdoroti • Anaerobinis skaidymas ypač tinka drėgnoms biologinėms atliekoms, įskaitant riebalus (pavyzdžiui, virtuvės atliekoms) apdoroti

8. Mechaninis biologinis apdorojimas • Tai būdai, apimantys biologinį ir mechaninį apdorojimą (rūšiavimą bei/ar biodujų gamybą) • Mechaniškai biologiškai apdorojant mišrias komunalines atliekas gauname: • Perdirbimui tinkamas atliekas iki 30proc. • Energijai gaminti tinkamas atliekas iki 30proc. • Biologiškai skaidžias ~40proc., kurias galima naudoti biodujų gamybai. • Tačiau galutinis produktas paprastai yra taip užterštas, kad jo negalima toliau naudoti

9. Savarankiškas kompostavimas

10. Įvertinimas 2009 m. spalį Neringos savivaldybei įteikta Auksinė krivūlė už gyventojų skatinimą kompostuoti atliekas jų susidarymo vietoje.

11. Kada nustosime vežti atliekas į sąvartynus? • Būtinos sąlygos: • Teršėjas-vartotojas moka • gyventojai + • gamintojai, importuotojai + • savivaldybės + • Politinė valia

12. Kada nustosime vežti atliekas į sąvartynus? • Kai įgyvendinsim principą “teršėjas moka” • Kai turėsime politinės valios Niekada nes: • administratorius tenkina esama padėtis • sistemos keitimas “kai kam“ neapsimoka

13. Projektas Esama padėtis Gyventojas ~ 40 proc. BSA Rūšiavimas ir perdirbimas ~10 proc. Ne rūšiuojamasis tvarkymas ~ 90 proc Rūšiuojamasis tvarkymas Pinigai gyventojams Pinigai sąvartynui Sąvartynas Perdirbėjas Netinkamos naudoti atliekos 30 proc. ~1 Mlrd.lt ES parama

14. Gyventojų ir savivaldybiųbendradarbiavimas Gyventojai: • teisė, pareiga ir atsakomybė rūšiuoti atliekas; • teisė gauti mokestinę lengvatą už atliekamą darbą Savivaldybės: • užtikrinti teisę gyventojams rūšiuoti atliekas; • užtikrinti teisingus mokesčius už atliekų tvarkymą vadovaujantis principu „teršėjas moka“; • užtikrinti užduočių, numatytų VSATP vykdymą; • administruoti atliekų tvarkymo vykdymą

15. Kainos už atliekų tvarkymą nustatymas Kaina už atliekų tvarkymą nustatoma: • Vadovaujantis principu „teršėjas moka“; • Atsižvelgiantį: • Komunalinių atliekų turėtojų skaičių; • Nekilnojamojo turto objekto paskirtį, naudojimo intensyvumą ir galintį jame susidaryti atliekų kiekį; • Mišrių komunalinių atliekų kiekį; • Biologiškai skaidžių atliekų atskyrimą ir sutvarkymą jų susidarymo vietoje • Atliekų tvarkymas vieša paslauga, o ne pelno siekimas;

16. Ačiū už dėmesį!