160 likes | 328 Views
Vertinimo ir pripa ž inimo principai: teorija ir praktika. Aurelija Valeikienė, Direktoriaus pavaduotoja. 2006-05-26. Teisinis pagrindas: regioninės konvencijos:
E N D
Vertinimo ir pripažinimo principai: teorija ir praktika Aurelija Valeikienė, Direktoriaus pavaduotoja 2006-05-26
Teisinis pagrindas: • regioninės konvencijos: • Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (1997-04-11, Lisabona) • Tarptautinė konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, sertifikatų, diplomų ir laipsnių pripažinimo arabų ir Europos šalyse, besiribojančiose su Viduržemio jūra (1976-12-18, Nica) • Regioninė konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros šalyse (1974-07-19, Mechikas) • Regioninė konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse (1983-12-16, Bankokas) • Konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, diplomų ir laipsnių pripažinimo arabų šalyse (1978-12-22, Paryžius) • Regioninė konvencija dėl aukštojo mokslo studijų, sertifikatų, diplomų, laipsnių ir kitų akademinių kvalifikacijų pripažinimo Afrikos šalyse (1981-12-05, Aruša)
tarptautinės sutartys: • Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos sutartis dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje (sudaryta 2000-02-18 Taline, įsigaliojo 2001-04-01) • Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl dokumentų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, dalinių studijų, aukštojo mokslo kvalifikacijų bei mokslo ir meno laipsnių tarpusavio pripažinimo (sudaryta 2005-03-09 Vilniuje, įsigaliojo 2005-12-01) • tarptautinės bendradarbiavimo programos • Lietuvos Respublikos teisės aktai
Rekomendacijos: • Abipusio Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kvalifikacijų pripažinimo gairės (Bukareštas, 1994. UNESCO-CEPES ) • Rekomendacijos dėl tarptautinių kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą (Vilnius, 1999-06-16. Priėmė Lisabonos konvencijos komitetas, vadovaujant UNESCO-CEPES) • Rekomendacijos dėl pabėgėlių kvalifikacijų (Strasbūras, 1999. Europos Tarybos darbo grupė dėl pabėgėlių kvalifikacijų) • Abipusis kvalifikacijų pripažinimas: Rusijos Federacija ir Europos šalys (Bukareštas, 2000) • Europos Tarybos rekomendacija dėl užsienio kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų bei Geros praktikos kodeksas dėl transnacionalinio išsilavinimo teikimo (Ryga, 2001-06-06. Priėmė Lisabonos konvencijos komitetas) • OECD Tarybos rekomendacija dėl kokybiško transnacionalinio aukštojo mokslo teikimo (2005-12-02)
Teisės aktų ir kitų dokumentų tikslas: • Palengvinti vertinimą ir pripažinimą, o tuo pačiu ir sąlygas asmenų mobilumui, studijoms ir darbui • Užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (pirmiausiai atsižvelgiant į studentų ir darbdavių interesus) • Prisidėti užtikrinant studijų ir mokslinės veiklos kokybę
Lisabonos konvencijos esmė: • Diskriminavimo negalimumas • Vertinimo ir pripažinimo principų aiškumas ir pagrįstumas • Grindimas turima informacija • Pareiškėjo atsakomybė teikti informaciją • Institucijų atsakomybė teikti informaciją • Šalies mastu pareiga skatinti institucijų bendradarbiavimą kvalifikacijų vertinimo tikslais • Šalys atsakingos už informacijos apie savo švietimo sistemas teikimą • Atsakomybė įrodyti, jog pareiškėjo kvalifikacija neatitinka tai, kurios pripažinimo siekiama, tenka vertinančiajai institucijai. Pripažinimas jei nėra nustatoma esminio skirtumo. • Prievolė per protingą terminą priimti sprendimą • Galimybė apskųsti sprendimą
Lisabonos konvencijos reikšmė: • Nustatė pagrindinius principus vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimui bei pripažinimui (profesionalus požiūris) • Apibrėžė principų administracinį įgyvendinimą (mechanizmus) • Asmens kvalifikacijos pripažinimas susietas su institucijų akreditavimu ir kokybės užtikrinimu • Įgalina šalis koordinuoti savo politiką ir praktikas (netiesioginis indėlis kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę bei Europos mokslinių tyrimų erdvę) • Lisabonos konvencijos poveikis: • Pakeitė anksčiau galiojusias konvencijas, sudarytas 1950-1970 m. laikotarpiu • Įtaka kvalifikacijų vertinimui ne tik iš tų šalių ir toms šalims, kurios pasirašė ar kitaip prisijungė
Bendrieji principai: • Būtinybė informuoti pareiškėją dėl priimto sprendimo motyvų ( išduodamas pagrindimas neigiamo vertinimo atveju) • Procedūros turi būti skaidrios, patikimos, peržiūrimos ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministro įsakymų, SKVC direktoriaus įsakymų tobulinimas atsižvelgiant į vertinimo praktiką ir kitų aplinkybių kaitą) • Alternatyvų siūlymas nepripažinimo atveju ( papildomas kvalifikacijos vertinimas egzamino būdu nuo 2004 m.) • Vertinime būtinas lankstumas ir atsižvelgimas į nacionalinę švietimo sistemą • Įvairovės vertinimas akcentuojant kokybę • Procedūros ir kriterijai vienodi nepriklausomai nuo pateikimo formos ir adresato ( pažyma, rekomendacija ar konsultacijos pareiškėjui, suinteresuotai institucijai, darbdaviui ir pan.). Pateikimo forma – pagal interesanto poreikius.
Vertinimo procedūros atlikimo principai: • Informacijos teikimas interesantui • Informacijos rinkimas iš autoritetingų šaltinių • Dokumentų autentiškumo tikrinimas • Individualus kvalifikacijos vertinimas: • Atsižvelgiant į vertinimo tikslą ir jį įvardijant sprendime (studijos, darbas...) • Nustatant, kokie teisės aktai taikytini konkrečiu atveju • Vertinimai pasverti, nes precedentai svarbūs praktikos formavimuisi • Vertinimas grįstas esminio skirtumo nustatymu (neakcentuojant vien trukmės, o koncentruojantis į studijų rezultatus, įgytas kompetencijas, suteikiamas teises, priėmimo reikalavimus, studijų kokybę...) • Nei Lisabonos konvencija, nei jokios tarptautinės sutartys, kurias pasirašė Lietuva nenumato “automatinio” pripažinimo
Lisabonos konvencijos esmė: • Atsakomybės padalijimas tarp kvalifikacijos turėtojų, kvalifikacijos suteikėjų ir vertintojų. Rekomendacijose taip pat įprastai apibrėžiamos įvairių šalių teisės ir pareigos siekiant balanso tarp įvairių interesų ir bendram labui. Tikima suinteresuotų šalių geranorišku, santykiai grindžiami pasitikėjimu. • Bendradarbiavimas tarp mokslo ir studijų institucijų, kompetentingų organizacijų ir asmenų. • Profesionalumas: vertinimas ir pripažinimas yra specialistų darbas, esant reikalui – pritraukiami ekspertai.
SKVC – kompetentinga institucija atlikti vertinimą: • Tam yra būtinas teisinis pagrindas • Šalies mastu yra kaupiami žmonių ir materialiniai ištekliai • Dirbama profesionaliai: • Įdirbis nuo 1995 m., kuomet SKVC įsteigtas • Nuolat keliama kvalifikacija • Esant reikalui pasitelkiami ekspertai • Palaikomi tarpinstituciniai ryšiai ir bendradarbiavimas ENIC ir NARIC tinkluose, o taip pat kitose tarptautinėse organizacijose ar tinkluose, kurie susiję su aukštuoju mokslu • Moralinė ir teisinė atsakomybė už darbo rezultatus • Etapiškumas. Atliekamas vertinimas sudaro formalų pagrindą tolesniam sprendimų priėmimui: • Minimalus reikalavimas siekiant tęsti studijas aukštojoje mokykloje, kuri pati sprendžia dėl akademinio priimtinumo • Būtinas siekiant akademinio pripažinimo • Pagalbinis siekiant profesinio pripažinimo • Nešališkumas: • Suinteresuotumas ne materialinis, o profesinis. Rinkliava – į valstybės biudžetą. • Centralizuotas apeliacijų svarstymas.
Moralinė pareiga kokybiškai atlikti darbą: • Viešojo administravimo principai • Valstybės tarnybos įstatymas (tarnautojų etikos principai) • ENIC tinklo (Europos Taryba ir UNESCO) ir NARIC tinklo (Europos Komisija) geros praktikos vadovas teikti informaciją pripažinimui (2004 09 7-8, Strasbūras) • Jungtinė ENIC ir NARIC tinklų veiklos ir paslaugų chartija (2004-06-09)
Teisinė atsakomybė už priimamą sprendimą: • 2003 m. kreipėsi 51 asmuo, pateikdami apeliacijas pavieniui arba grupėmis. Iš viso 7 apeliacijos nepatenkintos. Likusios neišspręstos iki galo (tais metais) arba buvo nagrinėjamos teismuose. • 2004 m. kreipėsi 20 asmenų, pateikdami apeliacijas pavieniui arba grupėmis. Iš viso 2 apeliacijos patenkintos, 8 nepatenkintos. Likusios neišspręstos iki galo arba sprendžiamos dalyvaujant teismams. • 2005 m. kreipėsi 31 asmuo, pateikdami apeliacijas pavieniui arba grupėmis. Iš viso 5 apeliacijos patenkintos, 11 nepatenkintų apeliacijų. Likusios neišspręstos iki galo arba sprendžiamos dalyvaujant teismams.
Bylų eiga (2003-2006): • Pateikus naujus dokumentus, kvalifikacija įvertinta teigiamai ir byla nutraukta – 5 bylos • Laimėta prieš pareiškėją – 7 bylos (13 asmenų) • Skundą atsiėmė, laikė kvalifikacinį egzaminą – 2 • Teismas nutarė įpareigoti vertinti kvalifikaciją iš naujo. Įvertinus su sąlyga, praleido apskundimo terminą – 2 asmenys • Šiuo metu svarsto Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas - dėl 8 asmenų
Vertinimo ir pripažinimo perspektyvos Tendencijos: • Labai įvairi studijų kokybė, kvalifikacijų gausa • Nauji instrumentai, palengvinantys procesą (inter alia - diplomo priedėlis, nacionalinių kvalifikacijų sistemų ir Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sistemos kūrimas) Poreikiai: • Akcentas į vertinimo profesionalumą • Auganti patikimos informacijos ir konsultacijų paklausa
Ačiū už dėmesį! http://www.skvc.lt http://www.enic-naric.net