Lietuvių terminijos i štekliai : terminų bankai ir terminų žodynai Albina Auksoriūtė Lietuvių kalbos instituto Termin

1. Lietuviųterminijos ištekliai: terminų bankai ir terminų žodynai Albina Auksoriūtė Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centras

2. Mikalojaus Daukšos katalikų katekizmas (1595 m.), Merkelio Petkevičiaus evangelikų reformatų (kalvinų) katekizmas (1599 m.), Jono Bretkūno pamokslų rinkinys „Postilė“ (1591), Mikalojaus Daukšos „Postilė“ (1599) ir kt. Iš viso per 1547–1600 m. lietuviškai išleista 21 tikybos knyga ir du teisės aktai – Brandenburgo markgrafo Jurgio Fridricho 1578 ir 1589 m. įsakai. Jonas Bretkūnas į lietuvių kalbą išvertė Šventojo Rašto rankraštį (1590).

3. Iš XVII a. senųjų raštų terminologijos istorijai svarbūs yra Konstantino Sirvydo parengti du lenkų–lotynų–lietuvių kalbų žodynai (1620 ir 1631 (kiti leidimai – 1642, 1677, 1713), nes juose jau pateikta ir gamtos mokslų, medicinos, karybos, technikos, žemės ūkio ir kitų sričių leksikos.

4. Žemaičių kūrėjai rašė lietuvių kalbos gramatikas, vadovėlius mokykloms (Simonas Stanevičius, Kalikstas Kasakauskas, Simonas Daukantas, Juozas Čiulda ir kt.), lietuvių kalbos žodynus, dažniausiai dvikalbius arba trikalbius (Dionizas Poška, Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius, Laurynas Ivinskis ir kt.). Reikėtų paminėti S. Daukanto, J. A. Pabrėžos, L. Ivinskio, M. Valančiaus ir kt. mokslo populiarinimo ir mokslo darbus.

5. Lietuvių terminografijos pradžia reikėtų laikyti XIX a. I pusę, kai buvo parašyti pirmieji rankraštiniai terminų žodynai.

6. J. A. Pabrėža (1771–1849) • Dictionarium Botanicum Łatino Samogiticum (1821) • Wardaa tayslyynee Augimiu (1834) • Sryje Balsenyyny (1834) • Tayslóus augumyynis (1843)

7. J. A. Pabrėža (1771–1849) • Uwagi tyczące się ułożenia doskonałey Flory Żmudzkiey (1834) (Pastabos, liečiančios tobulos Žemaičių floros sudarymą)

8. J. A. Pabrėža (1771–1849) 1) vardas turėtų nurodyti būdingas genties rūšių savybes, 2) gali būti vartojamas ir vertinys iš lotynų kalbos ar 3) vardas gali būti sudarytas iš būdingo žodžio šaknies, pridedant priesagą -iškės.

9. J. A. Pabrėža (1771–1849) Kai kuriuos augalus jis pavadino vardais, paimtais iš lietuvių mitologijos, pvz.: gabė (lot. Riccia), poklius (lot. Sisymbrium), raganė (lot. Clematis), tvertikas (lot. Erysimum), žeminė (lot. Fragaria) ir kt. Kitiems augalams vardus jis suteikė atsižvelgdamas į jų gydomąsias savybes, pvz.: akšvita (lot. Euphrasia), ausgyda (lot. Ballota nigra), inkstaglobė (lot. Parietaria), siutgalba (lot. Alyssum), širdgloba (lot. Leonorus cardiaca).

10. J. A. Pabrėža (1771–1849) Nemažai augalų vardų J. A. Pabrėža sukūrė išversdamas lotyniškus tų augalų vardus, tad jo teikiami lietuviški vardai yra vertiniai arba sekiniai, pvz.: auksažiedė (lot. Chrysanthemum), balnadantė (lot. Leucodon), blakvija (lot. Cimifuga), dvynžiedė (lot. Dianthus), ežkojis (lot. Echinops), peluodegė (lot. Myosurus), varnakojė (lot. Coronopus).

11. Laurynas Ivinskis (1810–1881) • Prigimtùmēné, turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo (Spis minerałów, roślin i tworów źyjących (zwierzęcych) (1870)

12. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Pirmoje šio rankraščio dalyje Žemėmina L. Ivinskis pateikia mineralogijos dalykų aprašą, kur greta lietuviško termino duoda lotynišką, lenkišką ir kai kada vokišką atitikmenį.

13. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Antroji dalis Žolėmina – tai sisteminis grybų ir augalų vardynas, kuriame pateikta 218 šeimų ir daugiau kaip 2520 genčių lietuviškų pavadinimų ir jų atitikmenų lotynų, lenkų ir vokiečių kalbomis.

14. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Aeschynomene – žibėtras (: žiba, žibėti + -ėtras); lot. Aletris – širmõnis ( : širmas + -onis);lot. Allamanda – liepstỹs (: 3 liepti 2. refl. „plėstis“ LKŽe + -stys);lot. Belamcanda – iešmẽnis (: iešmas + -enis);lot. Calyptrocalyx – sulpėtras (: sulpėti „pamažu sulpti, čiulpti“ LKŽe + -ėtras);lot. Chorizema – prómėtis (: pro- + mėta);lot. Citharexylum – smuikainis (: smuikas + -ainis);lot. Clethra – alksnõtis (: alksnis + -otis); lot. Costus – žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis);lot. Costus – žiódvis (: žiodyti, žiodė + -vis);

15. Laurynas Ivinskis (1810–1881) lot.Cynometra – papienis (: pa- + pienas, dar plg. papieniai 1. „riebus, su daug grietinės rūgusis pienas“, 2. „parūgų nuosėdos, padugnės“ LKŽe);lot. Dianella – mėlūnis (: mėlenas, mėlynas + - ūnis, įvyko dezintegracija);lot. Enkianthus – sietminas (: sieti 2. „rišti, tvirtinti, kabinti“; 4. „karinti“ LKŽe + -minas);lot. Hakea – vairokštis ( : 3 vairė „įnagis suduoti, rimbas“ LKŽe + -okštis);lot. Heliconia – bangminỹs (: banga + -minys); lot. Kalmia – grėsvis (: grėsti, grėsė + -vis);lot. Myrsine – miegūnis (: miegas + -ūnis); lot. Terminalia – viršūklis (: viršus + -ūklis);lot. Uvularia – uogminỹs (: uoga + -minys).

16. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Amsonia – dirktas (: dirkti „tvirkti, gesti, dykti, lepti“ LKŽe + - Tas);lot. Canella – ringõtis (: ringoti „raityti, ringiuoti“ LKŽe + -otis); lot. Cantua – gairùvas (: gairus „1. perpučiamas, vėjo gairinamas“ LKŽe + -uvas); lot. Cheilanthes – skerstẽnis (: 1 skersti 1. „pjauti (ppr. kiaulę)“, 5. „pusiauskarda malti, plėšti lukštą“ LKŽe + -enis); lot. Conospermum – imšas (: imti, ima + -šas);lot. Hippocrepis – skaburas(: 1 skabas „apskabytas stiebas, stambas“ LKŽe + -uras); lot. Mimusops – mėklainis (: mėklas „akylas, atsargus“ LKŽe + - Ainis); lot. Narthecium – plienumas (: plienas + -umas);lot. Pachira – raivė (: raivas „raibas“ LKŽe + -ė).

17. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Comptonia – ūgras;lot. Cornutia – salksnas; lot. Cotyledon – duršvas;lot. Crateva – virštas; lot. Elaeodendron – sumbras;lot. Escallonia – smeilė; lot. Exacum – sūblas;lot. Glaucium – vaiklas; lot. Onosma – liesmuo; lot. Pernettya – spūglas; lot. Plumeria – jostras; lot. Sesuvium – spingras; lot. Tibouchina – eikras;lot. Umbilicus – elkras; lot. Urena – gurlis.

18. Laurynas Ivinskis (1810–1881) Lot. Aphyllanthes – nuolaisis, lot. Cabomba – labūstras, lot. Dirca – sailuvas, lot. Gaura – priesruvis, lot. Guarea – sanūtras, lot. Heliocarpus – givéndra, lot. Petrea – kolūnis, lot. Pontederia – skiaustmenė.

19. Antrasis lietuvių terminografijos etapas apimtų 1900–1940 metus.

20. J. A. Pabrėža (1771–1849) • Botanika arba Taislius auguminis (1900).

21. Povilas Matulionis (1860–1932) 1907 m.Vilniuje išleistas Žolynas. Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas.

22. Stasys Šalkauskis (1886–1941) Teorinį darbą Terminologijos teorija ir lietuviškoji filosofijos terminija pradėjo skelbti 1925 m.

23. Iki 1941 m. buvo išleista apie 13 įvairių sričių terminų žodynų, dauguma iš jų buvo nedidelės apimties rusų–lietuvių ir lietuvių–rusų kalbų terminų rinkiniai.

24. M. Šikšnys Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis (1919, 47 p.), Kariškas lietuviškai-rusiškas ir rusiškai-lietuviškas žodynėlis (1919, 106 p.), Z. Žemaitis Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis (1920, 99 p.),

25. J. Elisonas Zoologijos sistematikos • terminų žodynėlis (1920,144 p.), • Maciejauskas Technikos žodynėlis • (1920, 141 p.), • Įvardai, arba terminai, priimti • Terminologijos komisijos (1924 ,144 p.)

26. Stasys Šalkauskis (1886–1941) Bendroji filosofijos terminija (1938), žodyne pateikta 1660 terminų.

27. Lietuviškas botanikos žodynas (1938 m., 598 p.), 3300 terminų lotynų, lietuvių, vokiečių, rusų, lenkų ir latvių kalbomis su lietuviškais gyvosios kalbos ir raštų sinonimais.

28. Lietuvos TSR fizinė geografija (1958–1965, 2 t.), Lietuvos TSR flora (1958–1980, 6 t.), Lietuvių kalbos gramatika (1965–1976, 3 t.)

29. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. 1941–1989 m. – trečiasis lietuvių terminografijos etapas, išleista daugiau kaip 168 įvairių sričių žodynų ir žodynėlių.

30. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Melioracijos terminų žodynas (1960), Aiškinamajamasis tekstilės terminų žodynas (1962), Išradybos terminų žodynas (1977), Zoologijos terminų aiškinimai (1974).

31. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. 1941–1989 m. lietuvių terminografijai būdinga tai, kad tiek aiškinamuosiuose, tiek verčiamuosiuose terminų žodynuose dažniausiai teikiami atitikmenys ir rusų kalba, kitų kalbų atitikmenų į žodynus įtraukta gana nedaug. Be to, vyrauja verčiamieji terminų žodynai.

32. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Ketvirtasis etapas – nuo 1990 m. iki šių dienų. Tai pats produktyviausias ir našiausias terminų žodynų leidybos laikotarpis.

33. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Iš viso per 1990–2007 m. išleista apie 340 įvairių sričių terminų žodynų ir žodynėlių. Beveik pusė jų yra aiškinamieji arba aiškinamieji verčiamieji žodynai.

34. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Kalbotyros terminų žodynas (lietuvių–rusų–anglų k. terminai, 1990 m.), Gyvulininkystės terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–rusų–anglų k. terminai, 1993 m.), Informacijos terminų žodynas (lietuvių–rusų–anglų k. terminai, 1993 m.), Psichologijos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k. terminai, 1993 m.), Sociologijos žodynas (1993 m.), Enciklopedinis geografijos žodynas (1994 m.),

35. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Automobilių kelių terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–rusų–anglų–vokiečių k., 1995 m.), Aiškinamasis kompiuterijos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 1995 m.), Bankininkystės ir komercijos terminų aiškinamasisžodynas (lietuvių–anglų k., 1997 m.), Chemijos terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–rusų–anglų k., 1997 m.), Aplinkos apsaugos terminų žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 2000 m.),

36. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas (anglų–lietuvių k., 2000 m.), Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas (lietuvių–vokiečių–anglų–prancūzų–rusų k., 2001 m.), Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas (2003 m.), Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas (lietuvių–anglų–prancūzų–rusų k., 2004 m.),

37. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–rusų k., 2006), Enciklopedinis edukologijos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 2007), Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas (lietuvių–anglų–vokiečių–rusų k., 2008), Enciklopedinis karybos žodynas (lietuvių–anglų–rusų k., 2008).

38. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Elektrotechnikos terminų žodynas (1999 m., 11530 terminų); Radioelektronikos terminų žodynas (2000 m., 19000 terminų); Statybos terminų žodynas (2002 m., 23000 terminų); Automatikos terminų žodynas (2004 m., 8900 terminų).

39. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Sisteminiai terminų žodynai: lotynų-lietuvių-vokiečių-anglų-rusų kalbų Botanikos vardų žodynas (1998), lotynų-lietuvių-anglų-prancūzų-rusų-vokiečių kalbų Žinduolių pavadinimų žodynas (2002), lotynų-lietuvių kalbų Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai (1998), lotynų-lietuvių kalbų Paukščių anatomijos terminai (2002), Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas (2001) ir kt.

40. 1941–1989 m. – trečiasis 1941–1989 m. Lietuvoje išleistų terminų žodynų skaičius gana nemažas – per 550, kai kurių sričių terminų žodynų yra išleista net po keletą, tačiau ne visų sričių galima rasti kokybiškų, tinkamai parengtų kapitalinių terminų žodynų.

41. Dėkoju už dėmesį! www.lki.lt albinaa@lki.lt 2009, Kaunas