Download
1 / 17
180 likes | 520 Views
MOKYMOSI PROCESO VALDYMAS. Efektyvus mokymasis ir jį sąlygojantys veiksniai (1).
E N D
Efektyvus mokymasis ir jį sąlygojantys veiksniai(1) • Prieš pradedant mokytis, svarbu suprasti ir išsiaiškinti, kodėl to reikia. Tai suvokęs besimokantysis įgauna savanoriško mokymosi pojūtį. Labiausiai skatina mokytis vidiniai veiksniai – gyvenimo kokybė, pasitenkinimas, savivertė. Kitaip sakant, mokymosi motyvacija didės, jei mokymasis bus vertingas asmeniškai. • Tyrimai rodo, jog paprastai turima daugiau motyvacijos mokytis tai, kas padeda spręsti gyvenimiškas problemas ar suteikia vidinį atpildą. Tai nereiškia, kad išoriniai atlygiai (pvz. algos pakėlimas) neturi jokios įtakos, tačiau vidinių poreikių tenkinimas yra galingesnis veiksnys.
Efektyvus mokymasis ir jį sąlygojantys veiksniai(2) • Wlodowskis (Knowles ir kt., 2005) išskiria keturis veiksnius, kuriuos sudėjus gaunama mokymosi motyvacija: • Sėkmė. Besimokantieji nori, kad mokymosi vainikuotų sėkmė. • Savanoriškumas. Svarbu jausti pasirinkimo laisvę. • Vertingumas. Mokomasi tai, kas vertinga. • Malonumas. Mokymasis turi teikti pasitenkinimą.
Efektyvus mokymasis ir jį sąlygojantys veiksniai (3) • Efektyviam mokymuisi svarbu tinkamos mokymosi aplinkos sąlygos. Įvairūs specialistai tyrinėja ir pateikia naudingos informacijos apie tai, kaip įvairios aplinkos gali įtakoti mokymosi procesą. Pvz. ekologinės psichologijos specialistai tyrinėja fizinės aplinkossavybių poveikį mokymuisi, socialiniai psichologai kalba apie žmogiškosios aplinkos, pvz. tarpasmeninių ryšių kokybės, poveikį mokymuisi, darbo psichologai teikia įžvalgas apie organizacinės aplinkos, organizacijoje vyraujančios atmosferos ir pan. galimą poveikį mokymuisi.
Efektyvus mokymasis ir jį sąlygojantys veiksniai (4) • Žmonėms neretai nepavyksta išmokti arba jie priešinasi mokymuisi. Taip nutinka todėl, kad susiduriama su tam tikromis mokymosi kliūtimis ar barjerais. • Dažniausiai pasitaiko tokie tipiniai mokymosi barjerai: • Emociniai. Nesėkmės, gėdos ar net sėkmės baimė. Per daug kritiška nuomonė apie savo galimybes. Baimes galima nugalėti formuojant teigiamas nuostatas savo atžvilgiu, kalbantis apie tai su draugais, kolegomis, pažįstamais, komandiniu darbu.
Efektyvus mokymasis ir jį sąlygojantys veiksniai (5) • Biologiniai–medicininiai. Mokymasis neefektyvus dėl netinkamos mitybos, režimo, vartojamų vaistų. Šiuos barjerus padės įveikti konsultacijos su atitinkamais specialistais. • Kultūriniai–socialiniai.Mokymuisi priešinamasi dėl neigiamo bendraamžių ar kitų svarbių asmenų poveikio, pasenusių kultūros tradicijų, neefektyvių mokymosi būdų, nepasitenkinimo valdžia, nepasitikėjimo švietimo sistema ir pan. Šiuos barjerus galima įveikti bendraujant su aktyviais, kaitaiar naujovėms atvirais žmonėmis, įsitraukiant ir išbandant kuo įvairesnes veiklas.
Mokymosi planavimas (1) • Siekiant efektyvaus mokymosi, svarbu įvertinti poreikius, interesus, nusibrėžti tikslus, ieškoti informacijos apie įvairias mokymosi galimybes, pasirinkti geriausią žinių įgijimo būdą, nustatyti, kiek ir kokio lygio jų reikia, įvertinti išlaidas naudą ir pan. • Galima išskirti keturias pagrindines mokymosi planavimo pakopas: • Poreikis.Mokymosi poreikių nustatymas, tikslų formulavimas. • Kūrimas.Mokymosi strategijos (veiksmų plano) kūrimas, mokymosi išteklių numatymas. • Įgyvendinimas.Mokymosi strategijos įgyvendinimas. • Įvertinimas. Mokymosi tikslų pasiekimo bei mokymosi proceso vertinimas.
Mokymosi planavimas (2) • Poreikių neįmanoma akivaizdžiai pastebėti ar pamatuoti. Apie jų egzistavimą galima spręsti tik iš žmonių elgesio, nes būtent poreikiai motyvuoja konkrečius žmonių veiksmus. Nustatant mokymosi poreikį, atspirties tašku gali būti kompetencijų modeliai, t.y. vienai ar kitai profesijai ar veiklai keliamų reikalavimų asmens žinioms, mokėjimams, savybėms ir pan. sąrašai. Jei tokio modelio nėra parengto, jį galima bandyti susikurti patiems, padedant draugų, kolegų, vadovų. Sudarius kompetencijų modelį, tolesnė užduotis yra įvertinti atotrūkį tarp to, ką asmuo gali ir moka ir tarp to, kokie reikalavimai keliami jo mokėjimams.
Mokymosi planavimas (3) • Kiekvienas mokymosi poreikis turėtų pavirsti mokymosi tikslu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokymosi tikslas nusako ne tai, ką reikia daryti, bet tai, ką reikia išmokti. Mokymosi tikslus reiktų formuluoti taip, kad jie turėtų kuo didesnę prasmę, t.y. tikslo formuluotė turėtų atspindėti, kokį turinį planuojama įsisavinti, kokios elgsenos bus siekiama ar kokiomis kryptimis norima tobulėti. • Prasmingam tikslo formulavimui rekomenduojama naudoti SMART metodą, pagal kurį tikslas turi būti: Specific – konkretus; Measurable – išmatuojamas; Achievable- pasiekiamas; Realistic – realistiškas; Timed – įvertinamas laike.
Mokymosi planavimas (4) • Antroji mokymosi planavimo pakopa – sukurti strategiją ir numatyti išteklius, kaip pasiekti mokymosi tikslą; • Trečioji – mokymosi strategijos įgyvendinimas, išteklių panaudojimas. • Kuriant mokymosi strategiją svarbu įvertinti tokius veiksnius, kaip: mokymosi tikslas, besimokančiojo sukaupta mokymosi ir gyvenimo patirtis, besimokančiojo asmenybė, gabumai. Kuriant mokymosi strategiją bei numatant išteklius, svarbu apsvarstyti ir įvertinti įvairias galimas mokymosi alternatyvas. Alternatyvų vertinimui rekomenduojama pasitelkti SSGG metodą. Norint įvertinti vieną ar kitą alternatyvą, svarbu išanalizuoti stipriąsias ir silpnąsias jos puses, teikiamas galimybes, galimas rizikas bei grėsmes.
Mokymosi planavimas (5) • Ketvirtoji mokymosi planavimo pakopa yra įvertinimas, kuris apibrėžimas kaip „sistemingas įrodymų rinkimas siekiant nustatyti, ar vyksta norimi pokyčiai“ (Swanson, 1996, p. 26). • Mokymosi vertinimas: • Suteikia informaciją apie mokymosi pažangą, stipriąsias ir silpnąsias mokymosi puses; • Skatina, stiprina mokymąsi; • Skatina mokymosi motyvaciją, nukreiptą į asmens gebėjimų plėtotę, orientaciją į nuolatinį mokymąsi; • Padeda besimokančiajam rinktis labiausiai tinkamus mokymosi būdus; • Teikia grįžtamąją informaciją, padedančią mokymosi procese; • Teikia informaciją ateities mokymosi veiklai ir planams.
Mokymosi stiliai (1) • Mokymosi stilius – tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas. Visų besimokančiųjų mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti – teksto analizei arba mokosi vaizdinių priemonių pagalba.
Mokymosi stiliai (2) • Žmonės mokosi daugeliu stilių. Mokymosi procesą galima suskirstyti į keturias kategorijas. • Kontekstas.Mokymosi sėkmę įtakoja mokymosi aplinkybės. • Informacija.Informacija gaunama žmogaus turimais pojūčiais: rega, klausa, lytėjimu, uosle, skoniu (skonio ir uoslės pojūčiai mokymuisi turi mažiausiai reikšmės). • Informacijos apdorojimas. Tai būdas, kuriuo besimokantysis tvarko gautą informaciją. Informacijos apdorojimas gali priklausyti nuo to, kuris smegenų pusrutulis – kairysis ar dešinysis – dominuoja. • Atsakas.Priėmus ir apdorojus informaciją, formuojamas intuityvus proto atsakas į ją. Apmąstomi tokie veiksniai, kaip laikas, rizika, vidinis ir išorinis ryšys.
Mokymosi metodai (1) • Mokymosi metodas yra racionalaus mokymo būdas, nukreiptas į į mokymo tikslą ir suderintas su besimokančiojo prigimtimi ir su mokomojo dalyko ypatybėmis. (S.Šalkauskis, 1992) • Metodą sudaro išorinė ir vidinė struktūra. • Išorinę metodų struktūrą sudaro tikslas, veiksmų sistema, priemonės, objekto kitimo procesas, rezultatai. • Vidinę metodų struktūrą sudaro psichiniai procesai, kurie vyksta mokymosi metu jo dalyvių sąmonėje: „motyvacija–suvokimas–atmintis–mąstymas–vaizduotė–emocijos–valia“ (Stulpinas, 1995).
Mokymosi metodai (2) • Mokymosi procesas susideda iš daugelio komponentų: tikslo, turinio, rezultatų ir t.t.. Mokymosi metodai atlieka sisteminimo vaidmenį. Jiems keliamas tikslas pritaikyti ir susieti mokymosi proceso komponentus nuo iškelto tikslo iki siekiamo rezultato. Gana ilgai švietimo sistemoje vyravo tradicinio mokymosi samprata, pagrįsta mokymu, informacijos perteikimu. Šiuolaikinė aplinka reikalauja kūrybiškų, lanksčių, greitai prisitaikančių prie kintamų sąlygų, į problemų sprendimą orientuotų žmonių, todėl mokymosi procese svarbu taikyti ne tik informacinius metodus, tokius kaip paskaita, demonstravimas, bet ir metodus, skatinančius besimokančiųjų aktyvumą, kūrybiškumą.
Mokymosi metodai (3) • Produktyviausiai laikomi kūrybiniai metodai (atvejų analizė, diskusija, ekspertų metodas, minčių lietus, seminaras, projektų metodas, paskaita ir kt.). Pasak L. Jovaišos (1993, p.82), kūrybiškumas atsiskleidžia, kai žmogus „pats atranda ir pagrindžia problemą, numato jos sprendimo strategiją, pats ieško naujų būdų jai spręsti“. • Neteisinga teigti, kad vieni mokymosi metodai yra geresni, efektyvesni ar labiau tinkami nei kiti. Metodai skiriasi savo paskirtimi. Siekiant efektyvaus mokymosi bei kuo geresnio mokymosi tikslų pasiekimo, svarbu derinti įvairius mokymosi metodus. Metodų pasirinkimas priklauso nuo mokymosi tikslų, mokymosi stiliaus, besimokančiųjų amžiaus, brandos.
