Požiūrio į šiuolaikinę pamoką ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius tyrimo pristatymas

1. Požiūrio į šiuolaikinę pamoką ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius tyrimo pristatymas Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras

2. Tyrimo objektas • Klaipėdos miesto pedagogų metodinė ir kvalifikacinė veikla. • Nustatyti Klaipėdos miesto mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius atsižvelgiant į reikalavimus šiuolaikinei pamokai. Tyrimo tikslas

3. Tyrimo uždaviniai • Nustatyti dažniausiai taikomas veiklos formas mokantis gerinti pamokos kokybę. • Išsiaiškinti, koks kvalifikacijos tobulinimo turinys yra aktualiausias pamokos kokybės gerinimo ir pedagogų kompetencijų tobulinimo požiūriu.

4. Tyrimo eiga • Tyrimas vyko 2011 m. gruodžio mėnesį. • Respondentai pildė elektronines anketas, kurios buvo išsiųstos elektroniniu paštu į mokyklas. Anketą buvo galima užpildyti ir atidarius įstaigos internetinę svetainę www.kpskc.lt. • Tyrime dalyvavo 237 respondentai (Klaipėdos miesto mokyklų mokytojai). 47.8 proc. – viduriniougdymomokytojai, 37.1 proc. – pagrindiniougdymo, 15.5 proc. – pradinio ugdymo mokytojai.

5. Tyrimą atliko • Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorius Alfonsas Zvėrka; • Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkė Laura Šeske.

6. 1. Įvertinkite šiuolaikiniam mokytojui keliamus reikalavimus.

7. 2. Įvertinkite šiuolaikinės pamokos komponentus pagal svarbumą.

8. 3. Įsivertinkite, kuriam požymiui Jūs skiriate daugiausiai dėmesio ruošdamiesi pamokai.

9. 4. Kokio turinio kvalifikacijos tobulinimo renginiai Jums naudingiausi?

10. 5. Kurias bendrakultūrines kompetencijas Jūs norėtumėte tobulinti?

11. 6. Kurias profesines pedagogines kompetencijas Jūs norėtumėte tobulinti?

12. 7. Kurias bendrąsias kompetencijas Jūs norėtumėte tobulinti?

13. 8. Kurioje pamokos organizavimo srityje Jūs daugiausiai tobulinote savo kvalifikaciją per paskutinius dvejus metus?

14. 9. Įvertinkite kvalifikacijos tobulinimo formų naudingumą.

15. 10. Kaip dažnai kiti asmenys stebėjo Jūsų vedamas pamokas per paskutinius du metus?

16. 11. Kaip dažnai jūs stebėjote kolegų vedamas atviras pamokas per paskutinius dvejus metus?

17. 12. Ugdymo pakopa kurioje dirbate?

18. 13. Jūsų turima aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

19. 14. Jūsų amžius.

20. 15. Jūsų užimamos pareigos, dėstomas dalykas.

21. TYRIMO IŠVADOS • Pamokoje didžiausią dėmesį mokytojai kreipia į mokinio savarankišką mokymąsi ir pagalbą jo veiklai. (Svarbu ir labaisvarbu atsakymų vidurkis 93.7 proc.). • Ruošiantis pamokoms, didžiausias dėmesys skiriamas veiklos organizavimui pamokoje ir dalyko turinio išdėstymui. (Svarbu ir labaisvarbu atsakymų vidurkis 94.4 proc.). Mažiausiai dėmesio skiriama mokymo diferencijavimui ir individualizavimui.

22. TYRIMO IŠVADOS • Labiausiai mokytojaivertina tuos kvalifikacijos tobulinimo renginius, kuriuose nagrinėjamas naujų mokymo(si) metodų taikymas. (Svarbu ir labai svarbu – 88.7 proc.). • Respondentai svarbiu dalyku laiko visų kompetencijų tobulinimą. Pagal tyrimą, labiausiai pageidaujama tobulinti šias kompetencijas: • mokinių mokymą vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis (svarbu ir labai svarbu – 80.4 proc.), • profesinio tobulėjimo (svarbu ir labai svarbu – 73.3 proc.), • mokinių motyvavimo ir pagalbos jiems(svarbu ir labai svarbu – 70.7 proc.) • Visų tyrime išvardintų kompetencijų tobulinimą svarbiu ir labai svarbiu laiko 41.3 proc. respondentų.

23. TYRIMO IŠVADOS • Respondentai svarbiu dalyku laiko visų kompetencijų tobulinimą. Pagal tyrimą, labiausiai pageidaujama tobulinti šias kompetencijas: • mokinių mokymą vadovautis bendražmogiškomis vertybėmis (svarbu ir labai svarbu – 80.4 proc.), • profesinio tobulėjimo (svarbu ir labai svarbu – 73.3 proc.), • mokinių motyvavimo ir pagalbos jiems (svarbu ir labai svarbu – 70.7 proc.), • visų tyrime išvardintų kompetencijų tobulinimą svarbiu ir labai svarbiu laiko 41.3 proc. respondentų.

24. TYRIMO IŠVADOS • Išsiaiškinta, kad per paskutinius dvejus metus mokytojai labiausiai domėjosi, laikė naudingiausiais tokio turinio kvalifikacijos tobulinimo renginius: • naujų mokymo metodų taikymas, • pamokos planavimas, • dalyko turinio reglamentavimas.

25. TYRIMO IŠVADOS • Mokytojai pripažįsta įvairias pedagoginės patirties sklaidos formas. Efektyviausiomis formomis laikomos: • vienos dienos seminarai (svarbu ir labai svarbu – 71.5 proc.), • darbas projektuose (svarbu ir labai svarbu – 66.6 proc.), • pedagoginės veiklos aptarimas mokyklos metodinėje grupėje (svarbu ir labai svarbu – 64 proc.). • Pažymėtina, kad palankiai sutinkama nauja kvalifikacijos tobulinimo forma – išvyka į kitą mokyklą (svarbu ir labai svarbu – 62.8 proc.). • Pedagoginės veiklos aptarimus miesto metodiniuose susirinkimuose svarbiais ir labai svarbiais laiko mažiau kaip pusė respondentų (45.8 proc.).

26. TYRIMO IŠVADOS • Galima teikti, kad per mažai išnaudojama gerosios patirties sklaidos forma – atvirų pamokų stebėjimas. Net trečdalis respondentų teigia, kad jų pamokos buvo stebimos (ar jie patys stebėjo) vieną kartą per metus, kas antri metai ar per paskutinius dvejus metus pamokos nestebėtos nei kitų, nei patys respondentai stebėjo kolegų pamokas.

27. TYRIMO IŠVADOS • Teigtina, kad tyrimo tikslas pasiektas. • Gautų rezultatų dėka galima geriau suvokti, kaip mokytojai organizuoja mokymą, • ką jie laiko svarbesniais, ką mažiau svarbiais dalykais, ruošdamiesi pamokoms ir vesdami jas, • kokias kompetencijas nori tobulinti. Išanalizavus tyrimą, bus lengviau nustatyti kvalifikacijos tobulinimo poreikius atsižvelgiant į reikalavimus šiuolaikinei pamokai.