V II paskaita: Trumpasis XX am žius (1 914 -19 91 ): m ilitarizmas, totalitarizmas ir MTR

1. VII paskaita:Trumpasis XX amžius(1914-1991):militarizmas, totalitarizmas ir MTR Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

2. Naujųjų amžių istorijos periodizacija

3. XX a. kaip modernizacijos pasekmės • Modernizacijos “pagirios”? – Militarizmas, totalitarizmas... • Ar modernizacijos “saldieji vaisiai”? – Gerovės valstybė, MTR...

4. Kur istorinio XXI amžiaus pradžia? • 1989/1991? (Šaltojo karo pabaiga) • 1991-1995, 1999 (Jugoslavijos karai)? • 1994-1995 (visuotinio interneto pradžia)? • 1999/2004 (didelė NATO plėtra)? • 2001.09.11? • 2004/2007? (didelė ES plėtra) • 2008/2011... (ekonominė krizė) 4

5. Militarizmas • Karai lydėjo žmoniją per visa jos istoriją. • XX a. karai įgijo globalų pobūdį (vad. pasauliniai karai) : • 1914-1918 • 1939-1945 5

6. I pasaulinis Dalyvavo 38 valstybės, 70 mln. žmonių 10 mln. žuvusiųjų, 20 mln. sužeistųjų II pasaulinis Dalyvavo 61 valstybė, 110 mln. žmonių Žuvo apie 65 mln. (apie ½ - civiliai) Globaliniai karai 6

7. Globaliniai karai: technologinis aspektas • Modernios ginkluotės rūšys: tankai, povandeniniai laivai, toliašaudė artilerija, aviacija. • Masinio naikinimo ginklai: cheminis (nuodingos dujos), atominis. 7

8. Globaliniai karai: humanizmo krizė • Diversijos, sabotažas priešo užnugaryje ar net neutraliose valstybėse. • Povandeninis karas nedarant didelio skirtumo tarp karinių ir civilinių laivų. • Rasistinės ir šovinistinės ideologijos. • Grubi propaganda naudojant žiniasklaidos priemones • Ginklavimosi varžybos, gresiančios žmonijai susinaikinimu: masinio naikinimo ginklai. 8

9. Militarizmas: civilizacija prieš karus • Konvencijos (dėl karo belaisvių, civilių ir kt.) • Pacifizmas... • Kolektyvinio saugumo sistema: Tautų Lyga → JTO • Ginklavimosi varžybas ribojančios sutartys 9

10. Totalitarizmas • Totalitarizmas – ypatingas reiškinys, sietinas būtent su XX a. (industrializacijos, modernizacijos procesais) • Jis esmingai skiriasi tiek nuo senovės Rytų despotijų, tiek nuo vienalaikių totalitarizmui diktatoriškų (autoritarinių) režimų. 10

11. Totalitarizmo pavyzdžiai • Istoriniai: • nacionalsocialistinė Vokietija, • fašistinė Italija, • stalininė SSRS • Mao Dzedongo valdoma Kinija • Japonija per II pasaul. karą? • Franko valdoma Ispanija? • Šiuolaikinio “rudimentinio” totalitarizmo: • Šiaurės Korėja • Kuba??? 11

12. Totalitarizmo bruožai • Totalitariniai režimai visada siekia visiškai vyrauti asmenybės ir visuomenės atžvilgiu. Praktiškai tai reiškia: • griežtą centralizuotą politikos ir ekonomikos, žiniasklaidos, švietimo ir kultūros reguliavimą; • valstybės valdžios ir vienos partijos (kuri yra masinė ir vienintelė) aparatų persipynimą; • vienos, visas gyvenimo sferas apimančios ir prievartinius pertvarkymo metodus siūlančios, ideologijos vyravimą; • asmenybės ir jos interesų pajungimą kolektyvui ir visuomeniniams (faktiškai valstybiniams) interesams; • išsikerojusį represinį aparatą; • lyderio asmenybės kultą. 12

13. Totalitarizmo “istorinė misija” • Forsuoti ūkinę raidą, užbaigti ekonomikos modernizaciją: • Italija, Ispanija, Portugalija tarpukaryje dar buvo tik pusiau modernizuotos, gerokai atsilikusios nuo likusios Vakarų Europos. • Rusijos, Vokietijos ir Japonijos raidai buvo būdingas netolygumas, nesubalansuotumas (būdingas “jaunam” kapitalizmui).

14. Totalitarizmo atsiradimo priežastys • Totalitariniai režimai galėjo prigyti tik ten, kur buvo silpnos demokratijos tradicijos (“jauna” demokratija). • Totalitarizmo formavimuisi turėjo įtakos ir išoriniai veiksniai (I pasaulinis karas, didžioji ekonominė krizė). • Totalitarinio režimo lyderiai turėjo masinį (ar net visuotinį) gyventojų palaikymą, kuris rėmėsi ideologija (taip pat demagogija, lyderių retoriniaiais sugebėjimais ir charizma). 14

15. Teigiamos totalitarizmo pasekmės • valstybė planingai ir sistemingai skatino pramonės (ypač sunkiosios), o kai kur ir žemės ūkio (Italija) raidą; • buvo likviduotas nedarbas; • ekonomiškai skatinamos šeimos, gyventojams suteikta daugiau socialinių garantijų. 15

16. Neigiamos totalitarizmo pasekmės: • Netolygi ūkio raida (ypač SSRS): forsuojamas sunkiosios ir karinės pramonės augimas, lengvoji pramonė ir žemės ūkis plėtojamas menkai. • Ūkio augimas realizuojamas remiantis ne tik valstybinio planavimo ir liaudies entuziazmo dėka, bet ir aktyviai taikant prievartą. • Gerokai varžomos žmonių laisvės (uždrausti streikai, neliko nepriklausomų profsąjungų, laisvo gyvenamos vietos keitimo, žodžio, spaudos laisvės). • Ne visiems vienodu mastu buvo prieinamos socialinės garantijos (pvz., kolūkiečiai SSRS Stalino valdymo laikotarpiu net neturėjo pasų). • Valdžios koncentracija vieno lyderio ar nedidelės grupelės rankose dažnai privesdavo prie karinių, politinių ir ekonominių avantiūrų. • Totalitarizmas negali iki galo baigti visuomenės modernizacijos proceso visose sferose, nes pernelyg remiasi prievartos metodais. 16

17. Tradicinių ir modernių visuomenių palyginimas

18. Modernizacijos aspektai (pagal Z. Norkų): • Kultūrinė modernizacija, kurisukuria prielaidas modernizacijai reikštis kitose sferose: • Ekonominė ∆ - ūkio marketizacija ir komercializacija; • Politinė ∆ - privačios ir viešosios sferos atskyrimas, profesionalaus valstybės aparato (biurokratijos) sukūrimas ir demokratizacija; • Socialinė ∆ - urbanizacija ir stiprios vidurinės klasės susiformavimas.

19. “Stringančios” modernizacijos forsavimo būdai: • Revoliucija • Totalitarizmas

20. John Maynard Keynes(1883-1946) Britų ekonomistas, vienas makroekonomikos disciplinos pradininkų. Knygoje Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija (General Theory of Employment, Interest and Money), publikuotoje 1936 išdėstė idėjas, kurios tapo keinsizmo makroekonomikos mokyklos pagrindu. Jo teorija buvo ir tebėra įtakinga šiuolaikinėse kapitalistinėse šalyse. Būtent Keyneso idėjomis paremtos reformos leido atsigauti kai kurių šalių ūkiams po Didžiosios ekonominės krizės.

21. Perprodukcijos krizių priežastys ir jų įveikimo metodika (pagal J. M. Keynes) • Perprodukcijos krizės kyla dėl disproporcijos tarp naujausių technologijų, kurios leidžia padaryti gamybą masišką, ir masių perkamosios galios, kurių pajamos išlieka nedidelės. • Šį prieštaravimą gali įveikti tik valstybė: ji turi sumažinti nedarbo lygį, suteikti pašalpas bankrutavusioms įmonėms, reguliuoti kainas. • Nesiūloma atsisakyti rinkos ekonomikosidėjos, tačiau teigiama, kad negalima pasikliauti vien stichiniu rinkos mechanizmų funkcionavimu – rinkos poveikis turi būti koreguojamas valstybiniais reguliavimo metodais. 21

22. XX a. kapitalizmo raida: totalitarizmo alternatyvos • JAV “Naujasis kursas” (etatizmas) • Švediškasis modelis • Marshalo planas → EEB→ES 22

23. F. D. Roosevelto “New Deal” (“Naujasis kursas”) • Milijonai bedarbių gavo darbo valstybės subsidijuojamuose viešuosiuose darbuose. • Verslininkams leista vienytis šakiniu principu ir tartis dėl konkurencijos sąlygų, su išlyga, kad bus išlaikomi užimtumo standartai. • Valstybė ėmėsi kontroliuoti vertybinių popierių emisijas. • Priimtas įstatymas dėl socialinio aprūpinimo, numatytos bedarbių pašalpos, senatvės pensijos, valstybės parama našlėms, našlaičiams ir neįgaliems asmenims. • Darbininkams leista kolektyviai ginti savo interesus: garantuota teisė streikuoti, burtis į profsąjungas, numatytas valstybinis darbinių santykių reguliavimas. • Vyriausybė gavo teisę nustatyti minimalų valandinį atlygį ir maksimalią darbo savaitės trukmę. • Siekiant tolygiau perskirstyti nacionalines pajamas buvo padidinti paveldėjimo, antpelnio mokesčiai ir kt. 23

24. Švediškasis modelis • 1932-1982 m. Švedijoje beveik be pertraukos valdė socialdemokratų partija. Ji sėkmingai vykdė reformas ir didino valstybės vaidmenį ekonomikoje: • Įvestos bedarbių pašalpos, sentavės pensijos, 12 dienų mokamos atostogos, nėštumo atostogos, pašalpos už vaikus ir kt. • Pradėjo vykti konstruktyvus dialogas tarp profsąjungos susivienijimo ir verslininkų susivienijimo (dėl kolektyvinių sutarčių, darbo užmokesčio ir kt.). • Vyriausybė ėmė teikti subsidijas valstiečiams, ribojo grūdų iš užsienio įvežimą. 24

25. Visuotinės gerovės valstybėspagrindiniai požymiai • Aukštas pragyvenimo lygis, • Masinis vartojimas, • Socialinis saugumas, • Žmogaus teisių paisymas, • Stabilus demokratinis režimas. Plg. su visokeriopos modernizacijos pasekmėmis 25

26. I MTR banga (XX a. 6-7-asis d-mečiai): Atominė energetika, Kvantinė elektronika, Lazerinė technika, Kibernetikos ir skaičiavimo technikos (ESM) sparti raida, Sintetinių medžiagų gamyba (plastmasės, sintetiniai audiniai...), “žalioji revoliucija”: pesticidai, herbicidai, Antibiotikai, Kosmoso įsisavinimas. II MTR banga (paskutinis XX a. ketvirtis) I MTR negatyvių pasekmių neutralizacija (gamtos išteklių taupymas); Mikroelektronika, Biotechnologijos (genų inžinerija), Robotai, Kompiuterinė technika (nuo 9-ojo d-mečio - personaliniai kompiuteriai), Nauji energetiniai ištekliai: saulės, vėjo, vandenynų potvynių ir atoslūgių. Kosmoso pramoninio įsisavinimo pradžia. MTR “bangos” 26

27. I MTR sukurta pasaulėžiūros euforija • Labai išaugo mokslo prestižas ir poveikis visuomenei, sparčiai augo mokslininkų skaičius, į jį buvo investuojamos milžiniškos lėšos. • Žmonės masiškai tikėjo, kad mokslo ir technikos progresas beribis, o jų pagalba galima išspręsti visas problemas. • Tai SF (science fiction;mokslinės fantastikos) literatūros žanro “aukso amžius”. 27

28. Noosfera (V. Vernadskio samprata) • Jau kelis tūkstantmečius žmonija (per mokslinę mintį ir savo darbinę veiklą) aktyviai veikiai biosferos raidą. • XX a. žmonija kaip visuma tapo galinga biogeochemine jėga, lemiamu biosferos tolesnės raidos veiksniu. • Žmonija turi pertvarkyti biosferą jai kaip visumai naudinga linkme. 28

29. Noosferos etapo neigiamos pasekmės (pagal V. Chačaturian) • XX a. viduryje dar nebuvo išryškėję kokie pavojai slypi noosferos etape pačiai žmonijos egizstencijai. • Mokslo pažangą ir technologines inovacijas įvairių šalių vyriausybės naudojo ne tik taikiems, bet ir kariniams tikslams. • Ginklavimosi varžybos grėsė Trečiuoju pasauliniu karu, kurio pasekmės būtų negrįžtamos (garsioji Karibų krizė 1962 m.). • Netrukus išryškėjo ir ekologinė krizė: aplinkos užterštumas, gamtos išteklių išeikvojimas, gyvūnų ir augalų rūšių nykimas. 29

30. Informacinė visuomenė pagal Valeriją Cahačaturian • Informacinės visuomenės tapsmas prasidėjo XX amžiaus paskutiniame ketvirtyje kartu su antrąja MTR. • Visos gyvenimo sritys, visos darbinės veiklos formos tapo betarpiškai susijusios su naujausiomis ryšio priemonėmis (bevielis, palydovinis, korinis telefono ryšys, el. paštas, globalūs kompiuteriniai tinklai...), kurios leidžia per minimalų laiką gauti arba išplatinti bet kokią informaciją. 30

31. P.S.: postindustrinė visuomenė • Gamybos dekoncentracija, miniatiūrizacija. • Kūrybinio elemento ir dinamiškumo darbinėje veikloje didėjimas. • Beatliekinės technologijos, sintetinės žaliavos, nauji energijos šaltiniai mažinantys gamtos užterštumą. • Didėjanti smulkaus ir vidutinio verslo dalis ir “minkštos” jo vienijimosi formos (asociacijos, prekybinės-pramoninės grupės), TNK vaidmens mažėjimas. • Deurbanizacija. • Švelnėjantys prieštaravimai ir nykstančios grumtynės tarp skirtingų socialinių grupių. Valdžios decentralizacija. • Globalizacija, auganti pasaulio vientisėjimo tendencija (tai turi savų privalumų ir trūkumų). • Šalia globalizacijos, išliekanti gyvybinga ir separatizmo tendencija.

32. 7 Žemės ateities scenarijai (R. Lutz) • “Kompiutopija” – visiškai integruotos, kompiuterizuotos komunikacinės ir gamybinės erdvės sistemos. • “Kosminės kolonijos” – autonominės kosminės stotys, Visatos industrializacija. • “Ekotopija” – mažos decentralizuotos apsirūpinančios ekologinės gyvenvietės ir regionai. • “Kinizacija” – daugiamilijoninės metropolijos kaip tautų ir rasių lydymosi katilai, demografinis sprogimas. • “Findhorn” – dvasinės bendruomenės, dvasinės disciplina, posūkis į “vidines vertybes” • “Dalasas” – ūkio imperializacija, visuotiniai rinkos santykiai, pelno didinimas, konkurencinis mąstymas. • “Gėja” – visų Žemėje gyvenančių sistemų sąveika ir tarpusavio priklausomybė, globalinis ekologiškai orientuotų veiksmų koordinavimas.

33. Europos istorijos epochų apibendrinimas

34. Rekomenduojama literatūra: • Arendt, H. Totalitarizmo ištakos. Vilnius, 2001. • Hobsbawm, E. J. Kraštutinumų amžius: trumpasis XX amžius: 1914-1991. Vilnius, 2000. • Pivoras, S. Modernaus pasaulio istorija (XIX-XX a.). Vilnius, 2003.