240 likes | 593 Views
Ūminio miokardo infarkto klinikinė eiga ir dažniausios komplikacijos. Gediminas Ra čkauskas. 2009-02-27. Provokuojantys veiksniai. Stresas; Sutrikusi miokardo deguonies apykaita; L aiko periodiškumas; Chirurginės procedūros. Klinika I :. Skausmas: Labai stiprus ;
E N D
Ūminio miokardo infarkto klinikinė eiga ir dažniausios komplikacijos Gediminas Račkauskas 2009-02-27
Provokuojantys veiksniai... • Stresas; • Sutrikusi miokardo deguonies apykaita; • Laiko periodiškumas; • Chirurginės procedūros.
Klinika I: Skausmas: Labai stiprus; Sunkiai toleruojamas; Trunkantis >30 min.; Veržiantis; Spaudžiantis; Slegiantis.
Sunkumo jausmas krūtinėje Diskomfortas krūtinėje:Dusulys, Dūrimas, Gręžimas, Deginimas. Klinika II: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas,galvos svaigimas, širdies plakimas, šaltkrėtis, mirties baimė.(***)
Stiprus dusulys Sinkopė Bendras silpnumas MI klinika vyresniame amžiuje: Skausmas SYMPTOMS OF MYOCARDIAL INFARCTION IN OLD AGE: CLINICAL CASE, RETROSPECTIVE AND PROSPECTIVE STUDIES. WROBLEWSKI et al. Age Ageing.1986; 15: 99-104
Miokardo infarktas ir moterys I: Iki hospitalinis mirštamumas susirgus MI dažniauištinkamoteris ( 52%) nei vyrus (42%) . 1/3 moterų po MI pilnai pasveiksta. Moterims VŠKL simptomaipasireiškia 10 metų vėliau nei vyrams ir tai nepriklauso nuo socioekonominių, klimatinių ar kultūrinių aplinkybių. Braunwald’s Heart Disease. Textbook of cardiovascular medicine 8 edition. 2008
Miokardo infarktas ir moterys II: Esant ŪKS moteris dažniau vargina: • Dusulys; • Pykinimas; • Vėmimas; • Sutrikęs virškinimas; • Nuovargis; • Prakaitavimas; • Rankos ar peties skausmas, kurio nelydi krūtinės skausmas. Esant MIskausmą krūtinėje jaučia 99.6% moterų ir 99% vyų. Braunwald’s Heart Disease. Textbook of cardiovascular medicine 8 edition. 2008
Tylusis STEMI: 50% / 50% simptomai; Dažniau nustatoma sergant AH, CD; Pacientų prognozė panaši, kaip ir tų su simptominiu STEMI. Atipinis pasireiškimas: ŠN: (dusulys nelydimas skausmo, staiga prasidedantis); Tipinė krūtinės angina; Netipinė skausmo lokalizacija; CNS funkcijų sutrikimas: (insulto vaizdas esant ↓ ŠT); Nervingumo, manijos ar psichozės epizodas; Sinkopė, silpnumas, periferinės kraujotakos sutrikimas.
Miokardo nekrozę atspindinčių žymenų dinamika: Braunwald’s Heart Disease. Textbook of cardiovascular medicine 8 edition. 2008
Galimos STEMI komplikacijos I: Hemodinamikos sutrikimai: Hipotenzija; Hipovoleminė hipotenzija; Kairiojo skilvelio nepakankamumas; Kardiogeninis šokas; Dešiniojo skilvelio infarktas; Tikroji ar netikroji skilvelio sienos aneurizma.
KS nepakankamumas: • Sistolinis ir arba diastolinis; • Hipoksija dėl: • Interscicinės edemos; • Sumažėjusios gyvybinės plaučių talpos; • Narkotinių analgetikų. • Pokrūvio mažinimas esant komplikuotam STEMI: • ŠN atsparus diuretikų skyrimui; • AH; • MR; • Tarpskilvelinės pertvaros defektui.
Kardiogeninis šokas: Paplitimo dažnis20%-7% sergantiems STEMI. Nustatomas esant: Padidėjusiam skilvelių pripildymo spaudimui; Mažam širdies išmetimo tūriui; Sisteminei hipotenzijai; Organų hipoperfuzijai. Šoko priežastys: 3 VA liga su > kaip 75% stenozėmis; Tarpskilvelinės pertvaros plyšimas; Laisvosios sienos tamponada; Deš. skilvelio infarktas; Hipovolemija.
Dešiniojo skilvelio infarktas: 50% pacientų sergančių apatiniu MI yra nustatomas ir DS MI; Tik dešiniojo skilvelio MI nustatomas tik 3-5% pacientų; # Tai funkcijos pokyčiai nuo neišreikštos dešioniojo skilvelio disfunkcijosiki kardiogeninio šoko. Dažnai pacientai turi normalų kairiojo skilvelio pripildymo spaudimą ir sumažėjusį širdies indeksą. Padidėjusį dešiniojo skilvelio pripildymo spaudimą; Kusmaulio požymis; Paradoksinis pulsas; EKG →.
Galimos STEMI komplikacijos II: Aritmijos: Skilvelinės ekstrasistolės; Skilvelinė tachikardija; Skilvelių virpėjimas; Sinusinė bradikardija; Atrio-ventrikulinės blokados; Supraventrikulinės tachiaritmijos (sin. Tachikardijos, PP, PV).