Europ os Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika

1. EuroposSąjungosvystomojo bendradarbiavimo politika Dr. Danutė Budreikaitė Europos Parlamento Vystomojo bendradarbiavimo komiteto pirmininko pavaduotoja Lietuvos NVVO platforma Vilnius, 2008m. balandžio 11 d.

2. TURINYS • Įžanga • Vystomojo bendradarbiavimo politikos ištakos • Vystomojo bendradarbiavimo politikos šalys • Vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimas • Naujų ES valstybių narių Vystomojo bendradarbiavimo politika • Kaimynystės politika • Lietuva

3. Įžanga • Bendradarbiavimo vystymosi labui srityje Bendrijos politika, papildanti valstybių narių vykdomos politikos kryptis, skatina: -tvarų besivystančių šalių, pirmiausia turinčių nepalankiausias sąlygas, ekonominį ir socialinį vystymąsi; -sklandžią ir laipsnišką besivystančių šalių integraciją į pasaulio ekonomiką; -kovą su skurdu besivystančiose šalyse. • Bendrija ir valstybės narės laikosi įsipareigojimų ir atsižvelgia į tikslus, kuriems jos pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose.

4. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ištakos • Pirmasis Europos Bendrijos (EEB) ir AKR šalių grupės susitarimas sudarytas 1957 m. • 1963 m. liepos 20 d. Jaundėje pasirašomas EEB ir 17 Afrikos valstybių bei Madagaskaro Asociacijos susitarimas (Jaundės susitarimas). • 1969 m. liepos 29 d. Pasirašyta antroji Jaundės Konvencija (įsigaliojo 1971 m. sausio 1 d.) • 1975 m. vasario 28 d. EB ir 46 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės pasirašo Lomės konvenciją, pagal kurią EB joms teikia finansinę ir techninę pagalbą bei geresnes prekybos sąlygas. • 1979 m. spalio 31 d. Lomėje pasirašoma antroji Lomės konvencija tarp EB ir 58 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių. • 1984 m. gruodžio 8 d. Pasirašoma trečioji Lomės konvencija tarp EB ir 65 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių. • 1989 m. gruodžio 15 d. Pasirašoma ketvirtoji Lomės konvencija tarp EB ir 68 Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių.

5. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ištakos(2) • 2000 m. birželio 23 d. Baigus galioti Lomės konvencijai, Benine dvidešimties metų laikotarpiui tarp Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos Bendrijos pasirašytas Kotonu susitarimas. Kotonu susitarimą pasirašė 77 šalys: 48 į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys; 15 Karibų jūros regiono šalių ir 14 Ramiojo vandenyno regiono šalių. • Kotonu susitarimas žymi naują etapą ES pagalbos vystymuisi politikoje. Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių susitarimas yra ambicingiausias ir daugiausia apimantis prekybos ir pagalbos susitarimas, kurį kada nors būtų pasirašiusios išsivysčiusios ir besivystančios šalys.

6. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ištakos(3) • Vienas svarbiausių Kotonu susitarimo elementų yra ekonominės partnerystės susitarimai tarp ES ir AKR šalių. • Nuo 2008 m. sausio 1 d. jie pakeičia Kotonu susitarimo dalį, reguliuojančią prekybą. • Ekonominės partnerystės susitarimai yra reakcija į kritiką, jog nuo 1975 m. egzistuojantys preferencinės prekybos susitarimai tarp ES ir AKR šalių pažeidžia vieną esminių Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) nuostatų, t.y. didžiausio palankumo principą. Pagal šį principą, PPO narė, suteikianti prekybos nuolaidų kitai PPO narei, tokias pačias nuolaidas privalo suteikti ir visoms kitoms PPO narėms. • Ekonominės partnerystės susitarimai nepažeidžia jokių PPO nuostatų.

7. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ištakos(4) • Pagrindiniai ekonominės partnerystės susitarimų tikslai yra sukurti laisvos prekybos zoną tarp ES ir AKR šalių ir tuo būdu: - užtikrinti AKR šalių vystymąsi - sumažinti AKR šalių skurdą - užtikrinti AKR šalių integravimą į pasaulinę ekonomiką • Ekonominės partnerystės susitarimai numato AKR šalyse gaminamų produktų prieigą prie ES rinkos be jokių muitų ir kvotų. Išimtys taikomos cukrui ir ryžiams, kuriems yra numatytas pereinamasis laikotarpis. • Ekonominės partnerystės susitarimai taip pat numato laipsnišką AKR šalių rinkų atvėrimą ES produktams. Išimtys taikomosjautriems AKR šalių sektoriams bei produktams.

8. Vystomojo bendradarbiavimo politikos ištakos(5) • Derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų buvo pradėtos 2002 m. rugsėjo mėnesį. Jos buvo vykdomos 2 etapais: 1. Derybos tarp ES ir visų AKR šalių kartu. Šios derybos apėmė temas, aktualias visoms AKR šalims, t.y. teisiniai klausimai, Žemės ūkio ir žuvininkystės susitarimai, prieiga prie ES rinkos ir kt. 2. Derybos tarp ES ir atskirų AKR šalių bei jų regionų. Šios derybos apėmė specifinius atskiroms AKR šalims bei regionams svarbius klausimus. • Šiuo metu vyksta ekonominės partnerystės susitarimų pasirašymo procesas. Iš 79 AKR šalių, iki 2007 m. pabaigos ekonominius partnerystės susitarimus buvo pasirašiusios 25 šalys.

9. 79* Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys(1-2)

10. 79* Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalys(2-2)

11. Vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimas • ES yra didžiausia pasaulyje paramos teikėja. Europos Komisija ir Valstybės narės, bendrai teikdamos daugiau kaip 50% pasaulio oficialios pagalbos vystymui (ODA). • 2006 m. ES oficiali pagalba vystymuisi siekė 47,524 milijonus eurų. • 2002 m. ES Barselonos viršūnių susitikime įsipareigojo iki 2006 m. pasiekti 0,39% nuo BNP (kiekviena ES šalis individualiai ne mažiau negu 0,33% nuo BNP) ODA finansavimo vidurkį. • Valstybės narės užsibrėžia tikslą iki 2010 m. pasiekti bendrą 0,56 % nuo BNP vystomojo bendradarbiavimo finansavimo lygį. • naujosios ES valstybės narės iki 2010 m. stengsis pasiekti 0,17 % nuo BNP vystomojo bendradarbiavimo finansavimo lygį, atsižvelgdamos į nacionalinio biudžeto asignavimų skirstymo proceso ribas, o iki  2015 m. stengsis pasiekti 0,33 % nuo BNP lygį.

12. Vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimas(2) • Europos plėtros fondas (EPF) yra Bendrijos pagalbos bendradarbiavimo vystymosi labui AKR šalyse ir Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) priemonė. • Europos plėtros fondas Bendrijos ir valstybių narių įsteigtas 1957 m. Fondas finansuoja priemones, skatinančias besivystančių Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominę ir socialinę plėtrą. • EPF yra finansuojamas ne iš Bendrijų biudžeto, o tiesiogiai valstybių narių įnašais, dėl kurių susitariama derybose. • EPF lėšas valdo Komisija ir EIB. EPF išorės kontrolę vykdo Audito Rūmai ir Parlamentas.

13. Vystomojo bendradarbiavimo politikos finansavimas(3) • 6-as EPF: 1985-1990 (7 500 mln. ECU) (trečioji Lomės konvencija) • 7-as EPF: 1990-1995 (10 940 mln. ECU) (ketvirtoji Lomės konvencija) • 8-as EPF: 1995-2000 (13 132 mln. ECU) (ketvirtoji Lomės konvencija) • 9-as EPF (13 500 mln. eurų): 2000-2007 (Kotonu susitarimas) • 10-as EPF (22 682 mln. eurų): 2008-2013 (pataisytas Kotonu susitarimas)

14. Naujųjų ES valstybių narių Vystomojo bendradarbiavimo politika (1) Pagrindiniai naujųjų ES valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo paramos gavėjai: • Nepriklausomų Valstybių Sandraugos narės • Vakarų Balkanų valstybės • Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybės

15. NaujųjųES valstybių narių Vystomojo bendradarbiavimo politika (2) • Lietuva didžiausią paramą teikia: • Rytų Europai (Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai) • Pietų Kaukazui (Armėnijai, Azerbaidžanui, Gruzijai) • Goro provincijai Afganistane (Lietuva vadovauja šios provincijos atstatymo misijai) • Mauritanijai (Parama okeanologijos srityje)

16. Naujųjų ES valstybių narių Vystomojo bendradarbiavimo politika (3) Naujųjų ES valstybių narių oficiali pagalba vystymuisi (ODA) (% nuo BVP): • Bulgarija, Rumunija – 0.04% • Lietuva – 0.06% • Latvija, Lenkija – 0.07% • Estija – 0.08% • Vengrija, Slovėnija, Čekija – 0.11% • Slovakija – 0.12%

17. Naujųjų ES valstybių narių Vystomojo bendradarbiavimo politika (4) Naujos ES valstybės narės Vystomojo bendradarbiavimo politika pirmiausia siekia stiprinti: • Demokratiją ir gerą valdymą • Teisinės valstybės principus • Žmogaus teisių apsaugą • Regioninį saugumą Tuo tarpu senosios ES narės didžiausią dėmesį skiria kovai su skurdu.

18. Kaimynystės politika • Kaimynystės politika pradėta vykdyti 2004 m., įvykus penktajai plėtrai. • Europos kaimynystės politikos (EKP) tikslas – sudaryti sąlygas Europos Sąjungos kaimyninėms šalims naudotis ES stabilumo, saugumo ir gerovės teikiamomis galimybėmis kitomis nei narystės ES sąlygomis. • Ja siekiama išvengti naujo Europos susiskaldymo siūlant šioms šalims sustiprintą bendradarbiavimą politikos, saugumo, ekonomikos ir kultūros srityse.

19. Kaimynystės politika Europos kaimynystės politikos šalys:

20. Kaimynystės politika • Kaimynystės politikos pagrindinis instrumentas yra veiksmų planai, sudaromi tarp ES ir jos kaimynių. • Veiksmų planuose numatomos politinės, ekonominės, teisinės, socialinės reformos bei reformos atskiruose sektoriuose. • Veiksmų planai privalo remtis jau egzistuojančiais sutartiniais ES santykiais su kaimyninėmis valstybėmis (e.g. partnerystės ir bendradarbiavimo sutartimis, asociacijos sutartimis). Tad veiksmų planai kol kas yra nesudaryti su Baltarusija, Libija bei Sirija, kadangi šios valstybės vis dar neturi jokių sutartinių santykių su ES.

21. Kaimynystės politika • Veiksmų planų įgyvendinimas didžiąja dalimi yra finansuojamas Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentu. Šio instrumento biudžetas 2007-2013 m. – 12 milijardų eurų. • Europos kaimynystės ir partnerystės instrumentu suteikta finansinė parama Rytų Europos ir Pietų Kaukazo valstybėms 2007 m.: • Ukraina – 120 milijonų eurų • Gruzija – 24 milijonai eurų • Armėnija – 21 milijonas eurų • Azerbaidžanas – 19 milijonų eurų • Moldova – 40 milijonų eurų

22. Kaimynystės politika • Kaimynystės politikos rėmuose EB taip pat vykdo valdymo gerinimo programą, skirtą teikti papildomą finansinę paramą valstybėms, pasiekusioms geriausių rezultatų demokratijos stiprinimo, visuomenės dalyvavimo politiniuose bei sprendimų priėmimo procesuose, lyčių lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms srityse. • Pagal šią programą finansinė parama yra kol kas suteikta Marokui (28 milijonai eurų) ir Ukrainai (22 milijonai eurų).

23. Lietuva(1) • 2006 m. birželio 8 d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 561 numatoma, kad Lietuva, įgyvendindama 2005 m. birželio 16–17 d. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos sprendimus dėl oficialios paramos vystymuisi didinimo ir atsižvelgdama į atitinkamą savo biudžeto paskirstymo procesą, sieks oficialią paramą vystymuisi iki 2010 metų padidinti iki 0,17% bendrųjų nacionalinių pajamų. • 2004 m., skaičiuojant pagal OECD metodologiją, Lietuva vystomojo bendradarbiavimo politikai skyrė 25,52 mln. Lt. 2005 m. – 43,13 mln. Lt (0,062% nuo BNP).

24. Lietuva (2) Lietuvos oficialią paramą vystymuisi sudaro: • 4,68% nuo Lietuvos įmokų į ES biudžetą; • įmokos tarptautinėms organizacijoms, kurios vykdo vystomojo bendradarbiavimo veiklą; • pabėgėlių rėmimo centro Rukloje bei Užsieniečių registravimo centro veiklos finansavimas; • humanitarinė pagalba; • URM finansuojami dvišaliai vystomojo bendradarbiavimo projektai; • nuo 2008 m. – įmokos į 10-ąjį Europos vystymo fondą

25. AČIŪ UŽ DĖMESĮ Europos Parlamento narė dr. Danutė Budreikaitė European Parliament ASP 10 G 314 Rue Wiertz 60 1047 Bruxelles Tel.: +32 2 28 45635 Fax: +32 2 28 49635 e-mail: danute.budreikaite@europarl.europa.eu