V III paskaita: WASP fenomenas : Jungtin ė Karalystė

1. VIII paskaita:WASP fenomenas: Jungtinė Karalystė Bendrųjų universitetinių studijų dalykas Europos istorija: epochos ir regionai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

2. Paskaitos raktažodžiai • Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija, Anglija • Keltai, anglosaksai, vikingai, normanai • WASP • Didžioji chartija, parlamentarizmas • Aptvėrimai • Jūrinė galybė (talasokratija) • Jėgų pusiausvyros politika: “puikioji izoliacija” (splendid isolation) • Vigai ir toriai, liberalizmas • Tautų [Britų] Sandrauga • Precedentinė teisė

3. Pavadinimų painiava: • Jungtinė Karalystė (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karlystė) • Didžioji Britanija (neapima Šiaurės Airijos) • Anglija (neapima Škotijos, Velso, Šiaurės Airijos)

4. WASP – white Anglo-Saxon Protestant [panašiai kaip: klasikas – tai barzdotas baltaodis miręs vyras]

5. Pasak Norman Davies: • Didžioji Britanija Europos istorijoje yra “ypatingas atvejis” (special case)

6. Normano Davies Britanijos išskirtinės istorinės raidos (Europos kontekste) bruožai • Įveikę ir asimiliavę savo kaimynus britų salose, jie leidosi į keliones jūromis, kad sukurtų užjūrio imperiją. • Didžiąją naujųjų laikų istorijos dalį anglai ieškojo laimės svetur. • Kaip ir rusai, britai laikė save tikrais europiečiais, tačiau svarbiausi jų interesai buvo už Europos ribų. • Anglų įprotis žiūrėti į “Žemyną” tarsi iš tolo ėmė nykti tik suirus jų imperijai.

7. JK ISTORIJOS EPOCHOS

8. Anglija iki romėnų... • Iki germanų antplūdžio V a. po Kr. Britų salose gyveno keltai. • Cezaris užkariavęs Galiją, 55 ir 54 pr. Kr. surengė į Britaniją dvi baudžiamąsias ekspedicijas (nes britai rėmė Galijos keltus, priglausdavo maištininkus).

9. Romėniškoji Anglija (43-407) • 43 po Kr. imperatorius Klaudijus pradėjo Britanijos užkariavimą. • Britanijoje buvo įsteigta stambių miestų gavusių municipijos teises ir net Romos pilietybę. • Pietryčių Britanija išaugindavo daug grūdų, kurie reguliariai iki 360 po Kr. buvo gabenami laivais į Romą. • Pietryčių Britanija buvo atitverta limesais nuo kalvotų ir kalnuotų likusių Britanijos regionų, kurie nebuvo pavaldūs Romai ir puldinėjo Britanijos provinciją. • Romanizacija buvo gana paviršutiniška, nors vietinė diduomenė pamėgdžiojo romėnus: buvo pristatyta vilų ir jos po antpuolių (iki 360 po Kr.) buvo atstatomos. • 407 po Kr. karvedys Konstantinas išvedė iš Britanijos legionus tikėdamasis užgrobti valdžią Romoje, o į Britaniją niekada nebegrįžo.

10. Anglosaksiškoji Anglija (apie 450-1066)-1: • Germanų invazija ir apgyvendinimas vyko 450-600 m. • Nuo VI a. pabaigos susidarė setynios tarpusavyje kovojančios karalystės: • Northumbria (dvi dalys), • Essex, • Kent, • Sussex, • Wessex, • East Anglia, • Mercia.

11. Anglosaksiškoji Anglija (apie 450-1066)-2: • Feodalizmas: • Nuo pat anglosaksų užkariavimo būta kaimyninės bendruomenės (gaida), • apie 600 m. išryškėjo feodalinė diduomenė (tenai). • Christianizacija: • vyko VII a. Krikščionybė plito iš dviejų šaltinių: iš Romos ir Airijos (keltiškasis variantas labiau pritaikytas archaiškai barbarų visuomenei). • Romėniška krikščionybė skatino feodalizmo plėtrą (spartino feodalinės žemėvaldos klostymąsi), • dvasininkai buvo vieninteliai raštingi gyventojai.

12. Anglosaksiškoji Anglija-3: Aukso amžius • Karalius Alfredas Didysis (nuo 871- Vesekso, 886-899 Anglijos): • atrėmė danų puolimus, • suvienijo dalį Anglijos (išskyrus danams atitekusią teritoriją), • reorganizavo kariuomenę, • pastatė laivyną, • sukūrė pilių tinklą, • rūpinosi švietimu ir mokslo (raštijos) plėtra.

13. Anglosaksiškoji Anglija (apie 450–1066)-4: • Nuo 793 m. prasidėjo vikingų antpuoliai. Iš pradžių tik pavieniai, nes pagrindinis plėšimo objektas buvo Airija (aukso kasyklos). Aršiausiai danai puolė 838-876 m. (dar vienas puolimas 891 m. atremtas). • Nuo 876 m. Anglija buvo padalinta į dvi dalis. Šiaurrytinėje dalyje galiojo „danų teisė“, ten nebuvo baudžiavos, o likusi šalies dalis X a. buvo įbaudžiavinta. • X a. pertvarkyta ir administracinė strukūra: šalis padalinta į grafystes. • X a. pabaigoje vėl atsinaujino danų puolimai. 991-1018 m. Anglija mokėjo „danų mokestį“ (pirmas reguliarus mokestis), po to Kanutas (1018-1035), kurio valdos apėmė Daniją, Norvegiją ir Angliją, reguliariai vėl ėmė mokestį kaip Anglijos karalius. Kanutas sukūrė Anglijoje ir profesionalios apmokamos kariuomenės dalinius (hauskarlai).

14. Normandiškoji Anglija (1066-1485)-1: etaloninis feodalizmas • Stipri karaliaus valdžia ir platus domenas; • Senjoro-vasalo ryšiai: karalius-baronai; • Galutinis masinis baudžiavos įtvirtinimas; • Staigus feodalinės eksploatacijos suintensyvėjimas (lažas 3 d./sav.+papild. darbai).

15. Normandiškoji Anglija (1066-1485)-2: parlamentarizmo pradžia • „Didžioji chartija“ (1215); • Parlamentarizmo pradžia - 1265 m. • Nuo 1297 m. patvirtinus chartiją, be parlamento žinios karalius nebegalėjo uždėti jokių naujų mokesčių; • 1327 m. po baronų sukilimo Edvardas II buvo pašalintas nuo sosto parlamentinės procedūros būdu - precedentas politinio režimo tolesnei raidai.

16. Normandiškoji Anglija (1066-1485)-3: Šimtamečio karo poveikis ūkinei raidai • Mažėja darbo jėgos, baudžiava nyksta, ją keičia renta; • Atsiranda apmokamo darbo žemės ūkyje poreikis (ypač nuo XV a.; darbo užmokestis gana palankus: vyrams 20 šilingų/m. + išlaikymas); • Auga vilnos ir jos produktų poreikis tarptautinėje rinkoje; • XV a. smulkioji bajorija (skvairai) buvo labiau susiję su rinka, o feodalinė diduomenė linko į prabangą (prestižo palaikymas), vis labiau rafinuotas manieras, karą laikė svarbiu pajamų šaltiniu; • Prabangos lygiui palaikyti reikalingos lėšos, kurios gaunamos skolinantis iš pirklių. Palūkininkavimas įgija didelį mastą, o viduramžiški jos suvaržymai buvo užmiršti; • Atsiranda poreikis lavintis: išauga knygų poreikis, kuris skatina spausdinimą (ankstesnės šviesuomenės – dvasininkijos – poreikį tenkino knygų perrašymas, o šioje industrijoje lemiamas vaidmuo priklausė vienuolynams); • XV a. įsivyravo politinis banditizmas: diduomenė samdo ginkluotus būrius ir gasdina teisėjus tiesiogiai darydami įtaką jų sprendimams. Tuo būdu feodalinė aristokratija darėsi vis labiau anachronistiška prieškapitalistinės sanklodos kontekste.

17. Didžiųjų geografinių (DG) atradimų bendrosios prielaidos • XV a. II pusėje išaugus gamybai ir prekybos srautams Europai ėmė trūkti tauriųjų metalų piniginei cirkuliacijai. • Prekybą su Rytais dideliu mastu valdė Venecija ir Genuja, o taip pat Hanza (per Moldovą). • Kitos šalys siekė išvengti tarpininkų pelningoje prabangos prekių prekyboje su Rytais. • Be to prekybos sąlygos su Rytais pablogėjo, kai turkai užgrobė Konstantinopolį. • Portugalija atrado kelią į Rytus apiplaukiant Afriką (Vaskas de Gama), o ispanai (Kolumbas) atrado Ameriką beieškodami kelio į Indiją.

18. Anglija ir DG atradimai • Šiame kontekste Anglija taip pat siekė rasti savo nišą (t.y. monopolinį kelią). 1497 m. genujietis Džonas Kabotas, tarnaujantis Anglijos karūnai, atrado Njūfaundlendą, buvo siekiama atrasti jūrų kelią į Aziją per šiaurvakarius, tiesa, nesėkmingai (tačiau buvo įkurta prekybos kailiais faktorijų Hudzono įlankoje ir žuvies verslovės Njūfaundlende). • Po to anglai bandė prasibrauti pro šiaurryčius, t.y. apiplaukti Norvegiją iš šiaurės. 1553 m. tam tikslui įkurta akcinė bendrovė. Pasiųstas laivas buvo sutraiškytas ledų ir pražuvo, bet ekspedicijos vadovas Ričardas Čansleris pasiekė Archangelską ir užmezgė reguliarius prekybinius ryšius su Maskva (buvo sukurta rusų kompanija, 1557 m. į Londoną atvyko rusų pasiuntinys). • Anglai taip pat plėtojo prekybą Islandijoje ir Baltijos jūroje, kur Hanzos galia jau buvo smukusi.

19. Anglija ir merkantilizmo politika • Valstybė siekė sukaupti kuo daugiau pinigų, nes jie buvo laikomi pagrindine vertybe – turto ir nacionalinio klestėjimo požymiu. • Išskirtinis XVI a. jūrinės politikos bruožas – garantuoti nacionalinei kompanijai pelningų rajonų ir kelių monopolį ir siekis sunaikinti konkuruojančių valstybių monopolį. • Buvo stiprinamas karinis jūrų laivynas, proteguojama nacionalinės kompanijos, skatinamas grūdų eksportas, o nacionalinė pramonė saugota dideliais muitais. • Tokia politika tęsėsi iki pat pramonės revoliucijos, kai pinigai pradėti traktuoti kaip tam tikra prekių rūšis, o nacijos turtas imtas matuoti įvairių prekių gamybos apimtimi.

20. Anglija ties geopolitiniu slenksčiu-1: tarptautiniai santykiai • Viduramžiais Anglija laikėsi atokiau nuo žemyno (išskyrus Šimtamečio karo laikotarpį). • XVI a. jau centralizuota ir sustiprinta Henriko VII (1485-1509; Tiudorų dinastija) Anglijos monarchija labiau ėmė domėtis žemyno reikalais, tačiau pagal galią ji gerokai nusileido dviem stipriausioms valstybėms – Prancūzijai ir Ispanijai. • Todėl Anglija ėmėsi jėgų pusiausvyros politikos, kuri tapo tradicine iki pat XX a. pradžios. Jos esmė: • neleisti jokiai žemyninės Europos valstybei įsigalėti labiau už kitas. • tam tikslui inicijuoti dviejų apylygės galios stovyklų sukūrimą, pakaitomis remiant tai vieną, tai kitą, tačiau nuosekliai vengiant ilgalaikių įsipareigojimų. • Be to, jau nuo Henriko VII laikų, buvo labiau plėtojamas laivynas nei sausumos pajėgos.

21. Anglija ties geopolitiniu slenksčiu-2: Reformacija • Dėl konflikto su popiežiumi Henrikas VIII (1509-47) atskyrė Bažnyčią nuo Romos ir pasiskelbė jos galva (1534). • Išskyrus vienuolius, beveik visi šalies gyventojų sluoksniai tam pritarė. • 1536-1539 buvo likviduoti vienuolynai. Anglikonų dvasininkija prarado politinį savarankiškumą ir buvo subordinuota karūnai.

22. Anglija ties geopolitiniu slenksčiu-3: jūrinės galios išaugimas • Valdant Elžbietai I (1558-1603) sparčiai stiprėjo šalies jūrinė galia, 1588 m. buvo nugalėtas tuo metu stipriausias Ispanijos laivynas (vad. Nenugalimoji armada). Tai lėmė skirtinga jūrų kovos taktika ir laivų konstrukcija: • ispanų laivai buvo skirti transportuoti sausumos pajėgas ir imdavo priešo laivus abordažu, • anglų laivai lengvesni, manevringesni, jie buvo tiesiog plaukiojančios baterijos (artilerijos vienetas), t.y. rėmėsi artilerijos galia ir stengėsi apšaudyti ir taip skandinti priešo laivus. • Pasak A. L. Mortono: „iki 1588 m. anglų buržuazija kovojo dėl savo egzistencijos, o po 1588 m. pradėjo kovą dėl valdžios“. • Tai pirmiausia buvo anglų pirklių pergalė. • Kartu tai buvo Reformacijos galutinis įsitvirtinimas Europoje ten, kur jis buvo įsivyravęs. • Tai galima laikyti ir pergale prieš feodalinę reakciją Europoje. • Mortonas tai traktuoja netgi kaip pradinę anglų revoliucijos stadiją.

23. Anglija ties geopolitiniu slenksčiu-4: agrarinė revoliucija • Aptvėrimai ir valstiečių nuvarymas nuo žemės vyko jau nuo XIV a. vidurio. Vis dėlto XVI a. buvo lūžinis šio proceso etapas. • Anglijos gyventojų skaičius pasiekė 5 mln. Pagal tuometinę agrotechniką, A. L. Mortono manymu, tai buvo maksimalus žmonių skaičius, kurį buvo galima išmaitinti, todėl aptvėrimų socialinės pasekmės šiame etape buvo labai drastiškos. • Aptvėrimai sutapo ir su kainų kilimu (infliacija dėl Naujojo pasaulio tauriųjų metalų įvežimo Europoje), o tai dar didino prekybos pelną, tačiau mažino realų darbo užmokestį. • Amžiaus pabaigoje situacija pasikeitė: išaugo maisto produktų poreikis, todėl ir žemės ūkis ėmė darytis pelningesnis verslas. Tačiau, tai nereiškia, kad atstatyta ankstesnė žemės ūkio struktūra (t.y. vėl įsivyravo smulkūs valstiečių ūkiai). Jo ėmėsi tie patys kaimo kapitalistai. Jiems taip pat reikėjo darbo rankų.

24. Anglija ties geopolitiniu slenksčiu-5: pramonė • Per vidinės politinės suirutės laikotarpį (1455-1485) Anglija galutinai iš vilnos gamintojos tapo gelumbės gamintoja. Pastaroji pramonės šaka tapo svarbiausia Anglijos ekonomikoje, nors joje dirbo kur kas mažiau žmonių nei žemės ūkyje. Gelumbės eksporto apimtis augo, o vilnos – mažėjo. • Šios pramonės pobūdis iš pat pradžių buvo kapitalistinis, nes gelumbė gaminta eksportui, o smulkūs audėjai pakliuvo į pirklių priklausomybę. • 1540-1640 m. pabaigoje Anglijoje vyko „mažoji pramonės revoliucija“. • Amžiaus pabaigoje situacija pasikeitė: gerokai išaugo darbo rankų poreikis miestų pramonėje.

25. „mažoji pramonės revoliucija“ (1540-1640) • Po 1550 m. sumažėjo angliškos gelumbės poreikis užsienio rinkose ir sunku buvo jį naujomis rinkomis kompensuoti, todėl tapo gerokai įvairesnis pramonės asortimentas, t.p. ir skirtas vidaus rinkai (daug kas prieš tai buvo importuojama) • Gamintas muilas, alus, stiklas, parakas, popierius, salietra, cukrus, statyti laivai. • Dėl pramonės augimo didėjo energijos šaltinių poreikis: tekančio vandens, anglies, kokso.

26. Anglija ties geopolitiniu slenksčiu-6: socialiniai pokyčiai • Nuvarytų nuo žemės skurdžių gretas papildė dar dvi žmonių kategorijos: • po pilietinio karo XV a. paleistos privačių didikų karinės pajėgos (daugiausia plėšikavo), • 1536-1539 m. uždaryti vienuolynai ir atleistas aptarnaujantis personalas (dauguma vienuolių gavo pensijas). • Visa tai lėmė, kad XVI a. II pusėje Anglija turėjo spręsti bedarbių armijos klausimą: • Vyriausybė ėmėsi įstatymų, nukreiptų prieš aptvėrimus, leidybos, tačiau jų nebuvo paisoma, nes teisėjai buvo tie patys lendlordai, kuriems aptvėrimai buvo naudingi. • Kita vertus, buvo leidžiami žiaurūs įstatymai prieš bedarbius. Elgetavimas traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas. • Nuo 1572 m. įvestas priverstinis mokestis vargšų šelpimui. Kiekviena parapija darėsi atsakinga už savo vargšus, jie įdarbinami darbo namuose savo gimtose apylinkėse.

27. Elgetavimas kaip kriminalinis nusikaltimas: • 1536 buvo išleistas įstatymas nukirsti ausis užkietėjusimes elgetoms. • Pagal 1547 įstatymą žmogus atsisakęs dirbti paverčiamas vergu to, kuris apie jį pranešė. • 1572 elgetos turėjo būti: • įdaguojami (nuo 14 m. amžiaus), • o pakartotinai pagauti – baudžiami mirties bausme, nebent kas nors sutinka jį pasiimti tarnauti sau, • trečią kartą sugautas elgeta baustas mirties bausme be pasigailėjimo galimybės.

28. Anglija – jūrinė ir prekybinė galybė (1588-1784) • Anglijos revoliucija ir restauracija: • 1649 m. nukirsdintas karalius Karolis I Stiuartas ir paskelbta respublika, 1660 m. monarchija atstatyta, • Po 1688 m. perversmo galutinai įsitvirtino konstitucinės/parlamentinės monarchijos santvarka. • XVIII a. iš vigų ir torių grupuočių klostosi politinės partijos, plėtojamos parlamentarizmo procedūros (premjero institutas, atsakomybė parlamento partinei daugumai ir kt.). • Kolonijiniai karai. • Šiaurės Amerikos nepriklausomybės karas. • Prancūzų revoliucija ir jos poveikis. • Napoleono karai. Kontinentinė blokada.

29. Britų imperija – pramoninė ir kolonijinė pasaulio lyderė (1784-1904) • Pramonės revoliucija (1784 m. garo mašinos pritaikymas medvilnės pramonėje). • Liberalizmo klestėjimas. Elektorato plėtra: konfesinės mažumos gavo rinkimų teisę, mažėjo kitokie suvaržymai vyrams. • Fabrikinė pramonė. • Darbininkų judėjimas ir jo srovės: • čartizmas (1838 pirmoji chartija), • socializmas. • Kolonijinė ekspansija: Indija, Kanada ir Australija, Afrika.

30. Britų imperija – viena iš didžiųjų kolonijinių valstybių (1904-1949) • Imperializmas: priešingų karinių didžiųjų valstybių blokų susidarymas (Trilypė sąjunga 1882, Antantė 1894-1904-1907). • I pasaul. karas. Galios sklaidymasis: JK ir Prancūzija, JAV, Japonija, SSRS... • Po II pasaul. karo JAV savo jūrine galia tapo lygiavertė D. Britanijai. • Visuotinė rinkimų teisė: 1918 – vyrams, 1928 – moterims.

31. Šiuolaikinė JK (1949-) • Commonwealth of Nations: • 1926 m. su Balfouro deklaracija faktiškai įsteigta Britų Sandrauga (British Commonwealth;formalizuota 1931 Westminsterio statutu). • 1949 m. pažyminio „Britų“ buvo atsisakyta (Londono deklaracija). Sandraugos narėmis galėjo tapti ne tik monarchijos, bet ir respublikos (Indijos precedentas). • Strateginė partnerystė su JAV. • Dekolonizacija (Indija, Afrika). • Saviti JK su tuometine EEB XX a. II pusėje.

32. JK santykis su ES (EEB) • JK XX a. II pusėje iškilo dilema: ar integruotis į tuometinę EEB, ar rizikuoti ateityje tapti politine ir ekonomine provincija. • Teisės principų nesuderinamumas: JK reikėtų pereiti prie konstitucinės sistemos ir atsisakyti precedentinės teisės principų. • Atsargi JK integracija į EEB/ES: • į EEB įstojo [tik] 1973, • bet euro neįsivedė • ir prie Schengeno erdvės neprisijungė. • JK nenori deleguoti nacionalinio suvereniteto supranacionalinei ES ir tapti subordinuota Vokietijos/Prancūzijos branduoliui. • JK kaip ir JAV interesams yra neparanki glaudesnė ES integracija (federacija, bendra konstitucija).

33. JK geopolitinis kodas/geoistoriniai bruožai • JK pagrindinės charakteristikos: • 5-6 vieta pasaulyje pagal karinę ir ekonominę galią, • 3 vieta pagal branduolinį arsenalą (pagal 1962 Nasau susitarimą organizaciniu požiūriu susietas su JAV), • JTO Saugumo Tarybos nuolatinė narė (1 iš 5), • Tautų Sandraugos (Commonwealth of Nations) – 54 šalių – lyderė (Britanijos karalienė – suverenė). • 2013 HDR reitinge JK yra 26vietoje, pagal BVP 2012 –7 (skaičiuojant nominaliai; TVF duomenys) arba 8 vietoje pasaulyje (skaičiuojant pagal PGP; TVF duomenys). • Britanija yra sala, todėl tai natūraliai lėmė jos polinkį į jūrinės galios stiprinimą. Be to tai garantuoja sąlyginį saugumą nuo išorės agresijos (turint pakankmai stiprų laivyną ir priešlėktuvinę gynybą). • Tradiciškai (nuo XVI a.) Britanijai būdinga izoliacionistinė ir balansavimo politika – splendid isolation – (iki 1904 [Prancūzija ir Anglija] nesudarinėjo jokių sutarčių; plg. JAV). • Imperinės tradicijos ir išskirtiniai ryšiai su JAV trukdo glaudžiau integruotis į ES.

34. JK išskirtinumas Europos kontekste – išimtinai jūrinė geopolitinė orientacija (talasokratija; pagal J. H. Mackinderio geopolitinę koncepciją ir atlantizmo šalininkus). JK ir JAV strateginė partnerystė paremta geopolitiniu artimumu (abi talasokratijos), jų strateginiai interesai nuo XX a. II pusės visiškai sutampa (globalus geopolitinis kodas yra iš esmės identiškas). Vis dėlto Anglija tapo neginčijama jūrine galybe tik nuo XVI a. pabaigos. GEOPOLITINĖ JK INTERPRETACIJA

35. “Anglakalbė visata”: • JAV (geopolitinės paralelės ir strateginė partnerystė su JK) • Kanada (išskyrus Kvebeką), • Australija, N. Zelandija, • PAR (su išlygomis), • Kitos 48 Tautų Sandraugos narės...

36. Rekomenduojama literatūra: • Davies, N. “Not forever England”, in: idem. Europe East and West. London: Jonathan cape, 2006, pp. 83-105. • Morton, A. L. A People’s history of England. London, 1984 / Мортон, А. Л. История Англии. Москва, 1950.