Download
1 / 103
E N D
1. 2012.05.24 1 Doc. dr.
Remigijus GULBINAS
2. 2012.05.24 2 Kurso temos atitinka ECDL (European Computer Driving Licence) reikalavimus
3. 2012.05.24 3 Dalyko tikslas
4. 2012.05.24 4 Dalyko turinys
5. 2012.05.24 5 Atsiskaitymas
6. 2012.05.24 6 Informacines technologijos
7. 2012.05.24 7 Saugi darbo aplinka Tinkamas aparaturos išdestymas.
Pritaikytas apšvietimas.
Taisyklinga sedesena.
Ventiliacija.
Butinos pertraukos darbe.
8. 2012.05.24 8 Nesilaikant mediku
rekomendaciju, galimos
šios komplikacijos:
Riešu pakenkimai, alkuniu sanariu ligos
Psichologine itampa, galvos skausmai
Akiu pervargimas, regos sutrikimai
Nugaros skausmai ir stuburo iškrypimas
Nugaros ir peciu lanko raumenu pervargimas.
9. 2012.05.24 9 Pagrindiniai negalavimu profilaktikos principai Darbiniu užduociu ivairove.
Galimybe laisvai keisti darbo poza.
Trumpalaikes pertraukeles.
Santykines oro dregmes palaikymas.
Tinkama aplinkos temperatura (+18-220).
Apsauginiu ekranu vartojimas.
10. 2012.05.24 10 Jusu akys mažiau vargs, jeigu: Užtikrinsite tinkama naturalu
ir dirbtini apšvietima.
Sumažinsite arba pašalinsite pašaliniu blyksniu atsiradimo galimybe. Šalia monitoriaus neturi buti veidrodžiu, stipriu šviesos šaltiniu. Reiktu vengti ir tiesiogines šviesos šaltiniu priešais monitoriu - lango, stalines lempos ir pan.
Dirbsite tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais.
Profilaktiškai tikrinsite regejima, jei reikia, dirbdami kompiuteriu nešiokite akinius.
Dirbdami kompiuteriu dažniau mirksesite, tai pades išvengti nemalonaus akiu džiuvimo.
11. 2012.05.24 11 Informacines technologijos ir aplinkosauga IT panaudojimas žymiai sumažina
popieriaus suvartojima.
Dauguma kompiuterio daliu yra perdirbamos.
Efektyviau panaudojamas darbo laikas informacijai gauti, apdoroti ir persiusti.
Naudojamos energija taupancios technologijos – ekrano, standžiojo disko atjungimas.
Sumažeja transporto naudojimas – grynesnis oras.
12. 2012.05.24 12 Informacijos saugumas Elektroninis saugumas suprantamas kaip apsauga nuo neteisetos prieigos prie informacijos, jos panaudojimo, keitimo, manipuliavimo, praradimo. Bendraja prasme saugumas - tai busena, kai negresia joks pavojus. Šiuo metu pavojus gresia visiems, absoliutaus saugumo pasiekti neimanoma, taciau tinkamai parinktos ir taikomos saugumo priemones gali sumažinti rizikos laipsni ir praradimu mastus.
13. 2012.05.24 13 Duomenu apsauga Vartotojo vardo ir slaptažodžio reikšme.
Prieigos teisiu ribojimas internete.
Dokumentu “rakinimas” nuo pašaliniu.
Atsarginiu kopiju turejimo butinybe.
Internetines informacijos filtravimas.
Fizinio kompiuterio, mobilaus telefono netekimo ir duomenu praradimo nuostoliai.
14. 2012.05.24 14 Autoriu teisiu apsauga Programines irangos autoriu teises.
Muzikos, meno kuriniu teisine apsauga.
Informacijos platinimas keiciamais laikmenimis.
Asmens duomenu apsauga informaciniuose tinkluose.
Autoriniai gaminiai:
Identifikacijos ženklai,
Vartotojo licenzijos,
Laikinai nemokamos programos,
Viešosios programos.
15. 2012.05.24 15 Visos žinomos skaiciavimo sistemos skirstomos i 2 grupes:
Nepozicine skaiciavimo sistema,
Pozicine skaiciavimo sistema:
777= 7*102 + 7* 101 + 7* 100 Skaiciavimo sistemos
16. 2012.05.24 16 Skaiciavimo sistemos Pozicine skaiciavimo sistema
skirstoma i:
dešimtaine,
dvejetaine,
aštuntaine,
šešioliktaine,
dvyliktaine, dabar vartojama laikui skaiciuoti (12val. diena+12val. naktis=24 val. - para, 1 valanda lygi 12×5=60 min.).
17. 2012.05.24 17 Dvejetaine sistema Dvejetaine sistema
patogi del savo paprastumo:
0 + 0 = 0
0 + 1 = 1
1 + 1 = 10 (dešimtaineje sistemoje tai 2).
11101 = 1* 24 + 1* 23 + 1* 22 + 0* 21 + 1* 20 = 16+8+4+0+1 = 29
10001011101 = 1*210 + 1*26 + 1*24 + 1*23 + 1*22 + 1* 20 = 1024+64+16+8+4+1 = 1117
18. 2012.05.24 18
19. 2012.05.24 19 Informacijos kodavimas dvejetainiais kodais
20. 2012.05.24 20 Informacijos kiekio vienetai
21. 2012.05.24 21 Kompiuteriuose skaiciai gali buti vaizduojami dvejopai: su fiksuotu kableliu arba su plaukiojanciu kableliu.
Fiksuoto kablelio forma skaicius 427,473 bus rašomas 427,473; skaicius 0,00248 bus 0,00248.
Plaukiojancio kablelio forma patogu išreikšti labai didelius ir labai mažus skaicius. Pvz.:
1 000 000 = 1·106 = 1.0E+06 = 1E06 = 1E6
0,0000125= 1,25E-05 =1,25E-5
-13215600 = -1,32156E+07
22. 2012.05.24 22 Skaiciuokliu vystymosi raida Kompiuterio apibrežimas Kompiuteris - tai irenginys, gebantis priimti skaitinius duomenis, juos apdoroti pagal iš anksto sudaryta programa ir pateikti galutinius rezultatus priimtina forma. Terminas kiles nuo žodžio “skaiciuoti”.
23. 2012.05.24 23 Istorine apžvalga
24. 2012.05.24 24 Istorine apžvalga
25. 2012.05.24 25 Istorine apžvalga
26. 2012.05.24 26 Istorine apžvalga
27. 2012.05.24 27 Istorine apžvalga
28. 2012.05.24 28
29. 2012.05.24 29 Šiuolaikiniu kompiuteriu tipai Pagal pajeguma ir taikymo sritis išskiriami:
Superkompiuteriai (procesu modeliavimas, kosmonautika, meteorologija)
Universalieji kompiuteriai (darbas skaiciavimo centruose, gamyklose, laboratorijose)
Minikompiuteriai (serveriai, grafines stotys)
Darbo stotys (asmeniniai kompiuteriai)
Mikrokompiuteriai (delniniai, žaidimams, kalkuliatoriai, mikroprocesoriai ir t.t.) TRSTRS
30. 2012.05.24 30 Šiuolaikiniu kompiuteriu tipai Superkompiuteriai
Universalieji kompiuteriai
31. 2012.05.24 31 Asmeniniu kompiuteriu tipai
32. 2012.05.24 32 Pirmieji asmeniniai kompiuteriai sukurti 1976 m. JAV. Autoriai – Steve Jobs (25 metu) ir Stefan Wozniak (21 metu)
33. 2012.05.24 33
34. 2012.05.24 34 Asmeninio kompiuterio aparatine iranga
35. 2012.05.24 35 Procesoriu evoliucija
36. 2012.05.24 36 Atmintine
37. 2012.05.24 37 Asmeninio kompiuterio aparatine iranga
38. 2012.05.24 38 Ivesties itaisai
39. 2012.05.24 39 Paprasta klaviatura: 101-102,
Windows: 101-104 klavišai:
12 programuojamu (funkciniu),
Skaitmeniniai,
Raidiniai,
Specialieji,
Kursoriaus valdymo Klaviatura
40. 2012.05.24 40 Klaviatura akliesiems
41. 2012.05.24 41 Pele
42. 2012.05.24 42 Valdikliai Rutuliniai
43. 2012.05.24 43 Šviesos plunksnos
44. 2012.05.24 44 Vairasvirte (joystick)
45. 2012.05.24 45 Vairasvirtes veikimas
46. 2012.05.24 46 Plokšciasis skaitytuvas (scanner)
47. 2012.05.24 47 Skaitytuvo veikimas
48. 2012.05.24 48 Foto ir videokameros
49. 2012.05.24 49 Išvesties itaisai
50. 2012.05.24 50 Spausdintuvai
51. 2012.05.24 51 Adatiniai spausdintuvai Neaukšta spausdinimo kokybe, triukšmingi, leti.
Taciau gali spausdinti keleta kopiju vienu metu.
52. 2012.05.24 52 Ženklu formavimas adatiniuose spausdintuvuose
53. 2012.05.24 53 Rašaliniai spausdintuvai
54. 2012.05.24 54 Rašaliniu spausdintuvu veikimas
55. 2012.05.24 55 Lazeriniai spausdintuvai
56. 2012.05.24 56 Lazerinio spausdintuvo sandara
57. 2012.05.24 57 Lazerinio spausdintuvo sandara
58. 2012.05.24 58 Brežiniu braižytuvas
59. 2012.05.24 59 Ivesties – išvesties itaisai Jutiklinis ekranas
60. 2012.05.24 60 Išorines informacijos laikmenos
61. 2012.05.24 61 Naujos informacijos laikmenos
62. 2012.05.24 62 Standusis diskas (HDD – hard disc drive)
63. 2012.05.24 63 Standžiojo disko galvutes
64. 2012.05.24 64 Diskelis (FDD – floppy disc drive) Diskeliai:
3,5” (8,9 cm) – 1,44 MB
Sukimosi greitis –
360 aps. per min.
Privalumas: leidžia perkelti informacija i kito kompiuterio irengini, lengvi ir pigus.
65. 2012.05.24 65 Irašai diskelyje
66. 2012.05.24 66 Muzikines kompaktines plokšteles (CD – compact disc)
67. 2012.05.24 67 Irašai kompaktineje plokšteleje
68. 2012.05.24 68 Irašymas CD-R plokštelese
69. 2012.05.24 69 Irašymas CD-RW plokštelese
70. 2012.05.24 70 CD paviršius po irašymo presuojant
71. 2012.05.24 71 CD paviršius irašius lazerio spinduliu
72. 2012.05.24 72 Kompaktines plokšteles skaitymas
73. 2012.05.24 73 Irašu i CD ir DVD skirtumai
74. 2012.05.24 74 Išoriniu informacijos laikmenu talpa
75. 2012.05.24 75 Pagrindiniai kompiuteriu rodikliai
76. 2012.05.24 76 Programine iranga
77. 2012.05.24 77 Operacine sistema (OS) Operacine sistema - tai specialiuju programu rinkinys, skirtas bendriesiems kompiuterio valdymo uždaviniams spresti. Operacine sistema (OS) tvarko duomenis atmintineje, valdo kompiuterio itaisu darba, palaiko ryši su vartotoju. OS sudaro galimybe naudotis ivairiais kompiuterio itaisais. Šios programos parengiamos darbui ir startuoja automatiškai, kai ijungiamas kompiuteris.
Populiariausios operacines sistemos:
su tekstine sasaja MS-DOS, sukurta 1981m.,
su grafine sasaja MS Windows – 1985 m., OS/2, Linux, Palm OS, Windows CE, Symbian OS.
78. 2012.05.24 78 MS Windows vystymo raida Windows 1.0 – 1985 m. lapkritis
Windows 2.0 – 1987 m. ruduo
Windows 3.0 – 1990 m. geguže
Windows 95 – 1995 m. rugpjutis (su MS DOS 7.0)
Windows 98 – 1998 m. birželis
Windows 2000 – 2000 m. vasario 17 d.
Windows XP – 2001 m. spalio 25 d.
Windows Vista – 2006 m. lapkricio 8 d.
79. 2012.05.24 79 Programavimo kalbos
80. 2012.05.24 80 Kalbu transliatoriai
81. 2012.05.24 81 Taikomoji programine iranga Tai programu paketai
praktiniams uždaviniams spresti:
Microsoft Office
Outlook Express
Adobe Reader
Windows Media Player
DBVS Oracle
Page Maker
Buhalterines apskaitos ir kt. programos.
82. 2012.05.24 82 Pagalbines programos Archyvavimo programos
Windows Commander
Norton Utilities
Išoriniu irenginiu tvarkykles:
Klaviaturos tvarkymo,
Vaizduoklio valdymo,
Spausdintuvo valdymo,
Modemo valdymo ir t.t.
83. 2012.05.24 83 Virusines programos Virusas – tai kompiuterinis kodas,
kuris savaime plesdamasis infekuoja esamas kompiuterio programas.
Virusines programos atsirado 1962 m., o 1983 m. pavadintos virusais. Asmeniniuose kompiute-riuose pirmasis virusas aptiktas 1986 m.
Mobiliuosiuose telefonuose su IR spinduliu ar Bluetooth ryšiu – nuo 2004 m. birželio.
84. 2012.05.24 84 Virusiniu programu tipai Pagal veikima virusai skirstomi:
Tikrasis virusas – mažos programos, prisiklijave prie esamu kompiuteryje. (Tea-Time, Falling Letters)
Makrovirusas - (“Melissa” – 1999 m., “I Love You” – 2000 05 04 d.) – apie 80% visu dabar esamu.
Kirminas – elektroninio pašto trikdis (“Happy99” – 1999 m.,“Code Red” – 2001m.)
Trojos arklys – kitoje programoje pasislepes fragmentas, naikinantis DOS, nesidaugina.
Mobilusis virusas – 2004 m. birželis.
85. 2012.05.24 85 Virusiniu programu pasireiškimas Ekrane atsiranda nepageidautini simboliai ir reiškiniai – muzika, animacijos, melagingi pranešimai, neleidžiantys toliau dirbti.
Pilnai apkraunama visa atmintine, todel žymiai suleteja kompiuterio darbas.
Pasiskleidžia adresu knygeles adresais, taip pasidaugindami draugu tarpe.
Ištrina programas iš standžiojo disko (“Chernobyl”, 1999 m., “I Love You” 2000 m.)
86. 2012.05.24 86 Mobilieji virusai “Cabir” 2004 m. per Bluetooth ryši siunciasi visiems irengimams greta (iki 100 m spinduliu).
“Win CE DUTS, Win CE Brador” (2004 m. rugpjutis), pažeidžia delninius kompiuterius.
“Qdial” ir “Skulls” siuncia žinutes brangiais numeriais arba pavercia ekrano komandas kaukolemis, neleisdamas normaliai dirbti.
“Locknut” (2005 m. vasaris) pilnai “nulaužia” sistemas, po ko butinas telefono remontas.
“Commwarrior” (2005 m. vasaris) plinta MMS žinutemis visais telefono adresais, 14-a kiekvieno menesio diena 13 val. perkrauna telefona. Labai sparciai plinta.
87. 2012.05.24 87 Kova su virusais Siekiant apsisaugoti nuo virusu naudojamos:
bendrosios informacijos apsaugos priemones - duomenu rezervavimas, kopijavimas, kreipties i bylas apribojimas;
profilaktines priemones taip pat gali realiai sumažinti užsikretimo virusu tikimybe. Tai visos informacijos tikrinimas, antivirusiniu programu atnaujinimas, vengti informacijos iš „neaiškiu" interneto svetainiu.
88. 2012.05.24 88 Antivirusine programine iranga Programos – detektoriai suteikia galimybe rasti bylas, kurios užkrestos žinomu virusu. Virusa programos atpažista pagal jo paraša – jam vienam budinga baitu kombinacija.
Programos – daktarai ne tik atpažista virusus, bet ir suteikia galimybe išgydyti užkrestas bylas. Jei bylos išgydyti nepavyksta, ja neutralizuoja, padarydami byla neveiklia arba ja pašalina.
Programos – filtrai (rezidentines antivirusines programos) kompiuterio darbo metu nuolat laikomos jo pagrindineje atmintineje ir praneša vartotojui apie virusais užkrestas bylas, i kurias tuo metu kreipiasi operaciju sistema ar taikomosios programos.
89. 2012.05.24 89 Informaciniai tinklai Vienas nuo kito bet kokiu
atstumu nutole kompiuteriai, sujungti ryšio linijomis ir aprupinti specialia programine bei technine iranga sudaro informacini tinkla.
Yra skiriamos šios kategorijos:
Vietiniai (LAN – Local Area Network),
Visuotiniai (WAN – Wide Area Network).
90. 2012.05.24 90 Informaciniai tinklai Pagrindines savokos Tinklo serveris (tarnybine tinklo stotis) – galingas kompiuteris, aptarnaujantis visus tinklo vartotojus – klientus.
Failu serveris – tinklo kompiuteris, pasižymintis didele atmintine, sukauptus duomenis ir programine iranga padalina klientams.
Klientas – prie informacinio tinklo prijungto kompiuterio vartotojas.
91. 2012.05.24 91 Vietiniai tinklai LAN Tai vienos organizacijos viduje
veikiantis kompiuteriu, sujungtu
optiniais, koaksialiniais kabeliais, radijo bangomis ar infraraudonaisiais spinduliais, tinklas (Intranet).
Kompiuteriai privalo tureti tinklo kortas.
Privalumai:
Duomenu baziu, programu, bendros informacijos efektyvus tvarkymas ir naudojimas, bendri spausdin-tuvai, skaitytuvai ir pan.
92. 2012.05.24 92 Pasauliniai informacijos tinklai Internetas – pasaulio
kompiuteriu tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenu, programu, dokumentu ir kitokios informacijos kiekis ir kuris leidžia asmenini kompiuteri naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su milijonais šio milžiniško tinklo vartotoju.
93. 2012.05.24 93 Pasauliniai informacijos tinklai 1969 metais laidine linija buvo
sujungtas keturiu mazgu tinklas:
Los Andželo universitetas, Stanfordo tyrimu institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija ivyko 1972 m. Kompiuteriniu komunikaciju konferencijoje.
1983 metais ARPANET pasidalijo i du tinklus: MILNET - kariniu užduociu vykdymui ir ARPANET – civilinems reikmems.
94. 2012.05.24 94 Pasauliniai informacijos tinklai Profesorius Kleinrokas ir grupele diplomantu iš Los Anželo sugalvojo beprecedentini plana: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiusti ten duomenu porcija. Jie turejo parašyti "logwin" ir žiureti, ar raides atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
"Mes parašeme "L" ir telefonu paklauseme "Ar matote L?"
"Taip, mes matome L", išgirdome atsakyma.
"Mes parašeme "O" ir paklauseme "Ar matote O?"
"Taip, mes matome O".
"Tada mes parašeme G ir ryšys nutruko"…
95. 2012.05.24 95 Pasauliniai informacijos tinklai Viena žymiausiu Interneto vystymo gairiu - hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradžioje (CERN, Šveicarija).
Hipertekstine informacija Internete 1990 metais buvo pavadinta "Pasauliniu voratinkliu" (World Wide Web, The Web, WWW, W3).
Pirma hipertekstines informacijos peržiuros programa (browser) Mosaic (1993) tapo didžiausiu Interneto vystymo stimulu, veliau sukurti Netscape Navigator, Internet Explorer.
96. 2012.05.24 96 Globaliniu tinklu tarnybos Elektroninis paštas E-mail.
Informacijos (failu) platinimas FTP.
Kompiuteriniai pokalbiai IRC, Skype.
Neakivaizdines konferencijos Newsgroups.
Ryšys su toli esanciu kompiuteriu Telnet.
97. 2012.05.24 97 Elektroninio pašto draudimai Internete dirbantis asmuo neturi teises:
Vykdyti istatymais draudžiama veikla,
Propaguoti politine, rasine ir religine neapykanta,
Vartoti necenzurinius, dviprasmius išsireiškimus,
Persiusti laiškus su virusais,
Piktybiškai siusti dideli kieki nereikalingos informacijos (reklamas, “šiukšles” ir pan.)
98. 2012.05.24 98 Telefono tinklo panaudojimas Modemo pagrindine paskirtis - diskreciuosius kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir persiusti juos telefono linija, po to gautus tolydžiuosius signalus paversti diskreciaisiais ir gražinti kompiuteriui. Kai diskreciuosius signalus verciame i tolydžiuosius vad. moduliavimu. Atvirkšcias procesas - demoduliavimu.
PSTN – viešasis telefono tinklas (Public Switched Telephone Network).
ASDL – abonentine skaitmenine linija.
ISDN – skaitmeninis visuminiu paslaugu tinklas (Integrated Services Digital Network).
99. 2012.05.24 99 Modemai Modemo pagrindine paskirtis - diskreciuosius kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir persiusti juos telefono linija, po to gautus tolydžiuosius signalus paversti diskreciaisiais ir gražinti kompiuteriui. Kai diskreciuosius signalus verciame i tolydžiuosius vad. moduliavimu. Atvirkšcias procesas vad. demoduliavimu.
100. 2012.05.24 100 Tinklo etiketas Informacijos persiuntimas elektroniniu
paštu nera visiškai saugus. Nerašykite laiškuose to, ko nerašytumete ant paštu siunciamo atviruko.
Jeigu persiunciate kitam asmeniui kieno nors parašyta laiška, nekeiskite nieko pradiniame tekste.
Didžiosios raides internete reiškia rekima.
Eiluteje “Tema:” (“Subject”) butina irašyti siunciamo laiško tiksla ar esme.
Laiško pabaigoje nepamirškite parašyti savo pilno vardo.
101. 2012.05.24 101 Tinklo etiketas Nesikaršciuokite rašydami net ir tuo
atveju, jeigu jauciates kieno nors
ižeidžiami ar provokuojami;
Jeigu gaunate elektroniniu paštu daug korespondencijos, iš pradžiu peržvelkite ja visa ir tik po to pradekite atsakineti;
Atsižvelkite i kitu asmenu ir firmu autorines teises ir gerbkite jas.
Bukite atsargus su ironija, nes ne kiekvienas supranta jumora vienodai.
102. 2012.05.24 102 Elektronine prekyba Privalumai:
Prekyba visa para, ištisus metus,
Plati pasirinkimo galimybe,
Galimybe pateikti asmeninius pageidavimus prekei. Trukumai:
Nera konsultanto perkant,
Nera pilnu garantiju, sunku keisti viena preke kita,
Rizika, atsiskaitant už paslaugas,
Asmens duomenu paviešinimo rizika.
103. 2012.05.24 103 Interneto adresai ir vardai Kiekvienas kompiuteris, ijungtas i Interneto tinkla, identifikuojamas dvejopai: skaitmeniniu adresu (IP adresu) ir simboliniu vardu, kuris žmogui lengvai isimenamas. Pavyzdžiui:
193.219.62.98 lkka.lt
193.219.40.3 munin.vu.lt;
193.219.32.11 santaka.sc-uni.ktu.lt
šalies identifikatorius (2 paskutines raides);
istaigos (organizacijos) santrumpa;
kompiuterio vardas. Pavyzdžiui: lkka
104. 2012.05.24 104
