Žemės ūkio kooperatyvų konferencija

1. Žemės ūkio kooperatyvų konferencija „Iššūkiai kooperacijai žemės ūkyje naujuoju programiniu laikotarpiu“ __________________________________________________________________________________ Kooperacijos – sudedamosios bendrosios žemės ūkio politikos dalies – plėtra ir skatinimas naujuoju programiniu laikotarpiu“ ____________________________ Gintautas Pečiuliauskas Asmenų veiklos reglamentavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiasis specialistas, socialinių mokslų daktaras Kaunas 2012 m. lapkričio 27 d.

2. Pranešimo struktūra ___________________________________________________________________________________________________________________________________ I-ji dalis Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (kaip įžanga, pagrindimas) II-jai daliai Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui

3. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (vertinimo aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Šiuo metu šalies žemės ir maisto ūkio sektoriuje veiklą sėkmingai vykdo daugiau nei 220 kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) [toliau – KB(K)]. Tačiau vertinti kooperacijos reikšmę, jos vaidmenį, naudą žemės ūkio produkcijos gamintojams remiantis vien tik dabar esamu KB(K) skaičiumi, jo pokyčiais per praėjusį laikotarpį nederėtų, būtų netgi ydinga.

4. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (vertinimo aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Tam, kad būtų galima tinkamai suformuoti kooperacijos plėtros skatinimo formas ir principus naujajame finansiniame laikotarpyje, svarbu atsižvelgti ne tik į KB(K) skaičių, bet ir į: • narių, sudarančių šias KB(K), skaičių, • ūkininkų, susikooperavusių į KB(K), procentinę dalį, • KB(K) vykdomos veiklos pobūdį bei sritis, vykdomos veiklos mastus, • iki šiol taikytų rėmimo formų bei principų efektyvumą, • pasiektus skatinimo rezultatus, daugelį kitų dalykų.

5. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (narių skaičiaus KB(K) aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Pastaruoju metu į KB(K), kurios sėkmingai vykdo veiklą, yra susivieniję per 10 tūkst. šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų. Reikia pažymėti, kad narystė KB(K) yra dinaminis procesas ir negali būti vertinama atsietai nuo visame žemės ūkio sektoriuje vykstančių pokyčių, jų neįvertinant.

6. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (narių skaičiaus KB(K) aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ - Nemaža dalis žemės ūkio produkcijos gamintojų nutraukia gamybinę veiklą ir pasitraukia iš žemės ūkio sektoriaus. Tai kartu sąlygoja ir šių gamintojų pasitraukimą iš KB(K) veiklos. Ši aplinkybė lemia narių KB(K) skaičiaus mažėjimą. - Dėl nuolat didėjančio sėkmingai veiklą vykdančių KB(K) skaičiaus, jų patirties perėmimo vis didėja pasitikėjimas kooperacija žemdirbių tarpe. Tiek jau daugelį metų veikiančių KB(K), tiek naujai įkurtų KB(K) narių ratą papildo nemažai nekooperuotų žemdirbių. - Dėl šių priešiškų tendencijų bendras narių KB(K) skaičius pastaraisiais metais kinta nežymiai ir jau eilę metų išlieka beveik stabilus.

7. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (narių skaičiaus KB(K) aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Kooperacijos procesui šalies žemės ūkyje per pastaruosius du dešimtmečius vienareikšmiai buvo būdingos dvi teigiamos tendencijos:

8. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (narių skaičiaus KB(K) aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ - Pirmoji pasireiškė tuo, kad nuolat didėjo procentinė kooperuotų žemdirbių dalis. Ji žemės ūkio sektoriaus mastu viršija 10 proc. - Tokią tendenciją iš esmės lėmė tai, kad sparčiai mažėjant bendram žemės ūkio produkcijos gamintojų skaičiui, žemdirbių, kurie yra KB(K) nariai, skaičius nemažėjo ir išliko maždaug toks pat. - Ši tendencija liudija, kad kooperacijos reikšmė ir vaidmuo šalies žemdirbių tarpe nuolat augo.

9. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (narių skaičiaus KB(K) aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Antroji tendencija pasireiškė tuo, kad narių KB(K) struktūra keitėsi „stambiųjų“ ūkininkų naudai. Šį procesą lėmė: • tai, kad pirmieji į KB(K) pradėjo jungties „smulkieji“ ūkininkai, kurie iš žemės ūkio gamybos traukiasi sparčiau ne kiti, • ir tai, kad kooperuojasi vis daugiau „stambių“ ūkininkų, ypač pastaruoju metu.

10. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (narių skaičiaus KB(K) aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Tik prieš keletą metų stambieji grūdų augintojai ryžosi įkurti ŽŪK „Joniškio aruodas“ ir ŽŪK „Vilkaviškio grūdai“, o stambieji pieno gamintojai – ŽŪK „Pienas LT“. Dėl šių iniciatyvų kooperacija labai sustiprėjo, sparčiai didėja KB(K) vykdomos veiklos mastai, artėja laikas, kai KB(K) vis daugiau užsiims ne tik žemės ūkio produkcijos realizavimu, bet ir apdorojimu bei perdirbimu.

11. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (veiklos sektorių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ - Pažymėtina, kad naujos KB(K) per praėjusį laikotarpį, ypač per 2010–2011-jų metų laikotarpį, daugiausia kūrėsi pagrindiniuose žemės ūkio sektoriuose, t. y. pieno ir grūdų sektoriuose. - Ši aplinkybė svarbi. Ji ne tik rodo, kad ūkininkai jau patikėjo kooperacija, bet ir liudija tai, kad kooperacija, apimdama du pagrindinius žemės ūkio sektorius – pieno ir grūdų ūkių sektorius – tampa svarbia sudedamąja viso žemės ūkio plėtros dalimi.

12. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (veiklos sektorių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Naujai įkurtų KB(K), priskirtinų žemės ir maisto ūkio sektoriui, skaičius: 2008 m. - 22 2009 m. - 19 2010 m. - 23 2011 m. - 40

13. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (turimų rinkos dalių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Ypač būtina akcentuoti tai, kad geriausiai kooperacijos reikšmę, jos svarbą žemdirbiams, ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kitiems gamintojams parodo šalyje esančių KB(K) turima atitinkamo produkto rinkos dalis.

14. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (turimų rinkos dalių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ - Šiuo metu vienareikšmiai galima teigti, kad didžiausią, žemdirbiams teigiamą įtaką KB(K) daro pieno sektoriuje. - Pieno sektoriaus KB(K) turima žaliavinio pieno rinkos dalis jau perkopė 1/4 (ketvirtadalį) šios rinkos mūsų šalyje. Ir šių KB(K) turima rinkos dalis nuolat didėja.

15. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (turimų rinkos dalių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Pieno sektoriaus KB(K) turėjo šią žaliavinio pieno rinkos dalį: 2008 m. – 17,8 % 2009 m. – 18,0 % 2010 m. – 27,4 % 2011 m. – 30,3 %

16. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (turimų rinkos dalių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Didelius žaliavinio pieno kiekius surenkančios KB(K): - daug lengviau nei pavieniai ūkininkai suranda geresnes realizavimo rinkas, įskaitant ir pieno eksportavimą netgi į užsienį, - turi geresnes galimybes derėtis dėl kainų, mokamų už parduodamą pieną, - įgalina teisingiau įvertinti iš savo narių superkamo pieno kokybę, - teikia savo nariams pieno sektoriui būdingas paslaugas, įskaitant apsirūpinimą inventoriumi, pašarų gamybą ir pan. Todėl prognozuotina, kad žaliavinio pieno rinkos dalis, kurią turi KB(K), ir toliau didės. Be to, tikimasi, kad KB(K) pradės ir pieno perdirbimo veiklą.

17. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (turimų rinkos dalių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Kitas žemės ūkio sektorius, kuriame KB(K) taip pat daro teigiamus pokyčius, yra grūdų sektorius. Grūdų sektoriaus KB(K) turima rinkos dalis jau sudaro apie 1/10 (dešimtadalį) grūdų rinkos. Šio sektoriaus KB(K) įkūrė asociaciją. Tai taip pat sustiprins jų veiklą.

18. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (turimų rinkos dalių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Per grūdų sektoriaus KB(K) veiklą žemdirbiai užsitikrina: - geresnes grūdų pardavimo sąlygas, nes visų pirma sukaupiami dideli parduodamos produkcijos kiekiai, - taip pat atliekamas centralizuotas grūdų pirminis apdorojimas ir parengimas realizavimui; - šios KB(K) teikia nariams apsirūpinimo augalų apsaugos priemonėmis, trąšomis, sėkline medžiaga ir įvairiais kitais reikmenimis paslaugas. Šio sektoriaus „stambieji“ ūkininkai pastaruoju metu įkūrė keletą KB(K), o pastarosios – asociaciją. Todėl prognozuotina, kad KB(K) turima grūdų rinkos procentinė dalis ateityje taip pat ženkliai didės.

19. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (kiti aspektai) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Veiklą šalyje jau vykdo keletas ekologinių žemės ūkio produktų realizavimo KB(K) (pieno, daržovių, medaus sektoriai); taip pat veikia KB(K), kurios užsiima vien tik žemės ūkio paslaugų savo nariams teikimu. Žinoma, reikia pažymėti, kad kai kuriuose žemės ir maisto ūkio sektoriuose (vaisių, uogų bei daržovių ir mėsos sektoriai) kooperacijos vaidmuo vis dar nepakankamas. Tačiau yra nemažai ženklų, rodančių, kad ir šie sektoriai perims pažangią šalies pieno ir grūdų sektoriaus gamintojų kooperacijos patirtį.

20. I. Kooperacijos būklės ir plėtros perspektyvų apžvalga (kiti aspektai) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Švietimo, informavimo, mokymo ir konsultavimo kooperacijos klausimais vykdymas abu pastaruosius dešimtmečius buvo ir toliau lieka patikėtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams. Valstybės pagalbos teikimas KB(K) jau daugiau kaip 10 metų patikėtas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos

21. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (geros patirties perkėlimo aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Dabartiniam programiniam laikotarpiui, t. y. 2007–2013 metų laikotarpiui, kooperacijos plėtrai skatinti yra suformuota ganėtinai palanki teisinės, ekonominės ir intelektinės paramos sistema.

22. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (geros patirties perkėlimo aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Šios dabar veikiančios sistemos pagrindu galėtų būti formuojama ir kooperacijos plėtros skatinimo sistema naujam programiniam laikotarpiui, planuojamos jos sudedamosios dalys. Žinoma, prieš tai reikėtų visapusiškai įvertinti kiekvieną dabartinės sistemos sudedamąją dalį, vienokį ar kitokį jos poveikį kooperacijos plėtrai šalies žemės ūkyje skatinti, jos ypatumus skirtingose veiklos srityse.

23. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ VALSTYBĖS PAGALBA – SUDEDAMOJI KOOPERACIJOS PLĖTROS SKATINIMO SISTEMOS DALIS Šiame programiniame laikotarpyje svarbia kooperacijos plėtros skatinimo sistemos dalimi buvo ir tebėra Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonė.

24. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Paramos, skiriamos pagal Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisykles, tikslas skatinti ir remti KB(K) įsikūrimą bei jų veiklos pradžią. Taisyklės patvirtintos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-168 „Dėl Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pagalbos kooperacijai taisyklės)

25. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Pagal šias Pagalbos kooperacijai taisykles maksimaliai gali būti finansuojama iki 60 procentų šiomis taisyklėmis nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų ir apmokėtų pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir (arba) penktaisiais KB(K) veiklos metais. Pažymėtina, kad kiekvienais metais kooperacijai remti Žemės ūkio ministerija rado galimybių skirti pakankamai lėšų, kad šis maksimalus procentas būtų pasiektas.

26. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Paramos pagal Pagalbos kooperacijai taisykles teikimas paskatino kooperacijos plėtrą: - tuose regionuose (Joniškio r., Jurbarko r., Kupiškio r., Lazdijų r., Rokiškio r., Šakių r., Vilkaviškio r. bei kitos savivaldybės); - ir tose veiklos srityse (ekologinio pieno realizacija, grūdų realizacija), kuriose kooperacija iki tol plėtojosi nepakankamai.

27. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Be to, šios pagalbos teikimas dėl taisyklėse numatytų skatinamųjų nuostatų, ribojančių paramą priklausimai nuo KB(K) vykdomos apyvartos, buvo ypač efektyvus ir paskatino ypač perspektyvių KB(K) atsiradimą.

28. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonės įgyvendinimo pastaruoju laikotarpiu (2008-2012 m.) preliminarus vertinimas aiškiai rodo, kad ši priemonė turėjo didelį skatinamąjį poveikį kooperacijos plėtrai į naujus šalies regionus ir naujas žemės ūkio veiklos sritis.

29. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (valstybės pagalbos aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Todėl analogiškos valstybės pagalbos priemonės įteisinimas, jei tai leis ES dokumentai, reglamentuosiantys valstybės pagalbos teikimą naujame programiniame laikotarpyje, turėtų būti vieningas Žemės ūkio ministerijos ir socialinių partnerių tikslas.

30. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (investicinių paramos priemonių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – LKPP) priemonių įgyvendinimo patirtis rodo, kad kooperacijos plėtra gali būti skatinama nustatant prioritetus, išimtis ar ypatumas KB(K) įvairiose investicinės paramos priemonėse, finansuojamose iš atitinkamų Europos Sąjungos ir nacionalinių lėšų.

31. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (investicinių paramos priemonių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Dabartiniame programiniame laikotarpyje prioritetai, išimtys ar kiti ypatumai, kuriais buvo siekta skatinti KB(K) veiklą ir ūkininkų dalyvavimą jų veikloje, buvo numatyti šiose LKPP investicinėse priemonėse: - priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, kur prioritetai numatyti ir pačioms KB(K), ir jų nariams; - ir priemonėje „Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, kur prioritetai numatyti tik pačioms KB(K).

32. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (investicinių paramos priemonių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Šių dviejų LKPP priemonių įgyvendinimo patirtis leidžia manyti, kad ateityje reikėtų labiau orientuotis į prioritetų teikimą ne pačioms KB(K), bet jų nariams. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta palikti prioritetus ir pačioms KB(K), juos būtų tikslinga arba labai diferencijuoti priklausomai nuo narių skaičiaus, arba taikyti tik daug narių turinčioms KB(K) ir iš vis netaikyti mažai narių turinčioms, taip pat naujoms dar veiklos nevykdančioms KB(K) (aktualu pieno ir grūdų sektoriams). Visi šie sprendimai galėtų prisidėti prie jau veikiančių KB(K) stiprinimo, naujų narių pritraukimo į jas.

33. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (investicinių paramos priemonių aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Todėl Žemės ūkio ministerijai ir socialiniams partneriams reikėtų dėti pastangas, kad naujuoju programiniu laikotarpiu, apimsiančiu 2014–2020 metus, Europos Sąjungos kaimo plėtros paramos priemonėse KB(K), nustatyta tvarka pripažintų žemės ūkio KB(K), nariams, pabrėžtina nariams, būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti kiekvienoje paramos priemonėje.

34. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (bendradarbiavimo su socialiniais partneriais aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Paramos priemonių įgyvendinimo planavimas, parinkimas tiesiogiai priklauso nuo Europos Sąjungos ir šalies teisės aktų, kuriais remiantis įteisinamos atitinkamos programos, šių programų paramos priemonės, numatomi šių priemonių finansavimo šaltiniai ir rengiamos tų priemonių administravimo taisyklės.

35. II. Kooperacijos plėtros skatinimo sistemos formavimas naujajam programiniam laikotarpiui (bendradarbiavimo su socialiniais partneriais aspektas) ___________________________________________________________________________________________________________________________________ Programos, priemonės ir taisyklės yra planuojamos, rengiamos ir tvirtinamos laikantis nustatytos jų rengimo tvarkos, įskaitant ir jų derinimą su socialiniais partneriais. Žemės ūkio ministerija labai teigiamai vertina konkrečius ir argumentuotus siūlymus, gaunamus iš socialinių partnerių, jų laukia ir juos toliau geranoriškai vertins.

36. Apibendrinimas ir palinkėjimai (Tarptautinių kooperatyvų metų aspektas) _______________________________________________________________________________ Atsižvelgiant į tai, kad: • pieno ir grūdų sektoriai šalies žemės ūkiui yra labai svarbūs, reikšmingi; • žemdirbių kooperacija šiuose sektoriuose jau įgavo didelį vaidmenį ir toliau juose sparčiai plėtojasi; • kooperacija skverbiasi į naujus šalies regionus (Suvalkija) ir naujas veiklos sritis (perdirbimas, ekologiniai produktai); • kooperatyvų veiklos mastai nuolat auga, o jų vykdomos veiklos apimtys jau pasiekė dešimtis ir šimtus milijonų litų,

37. Apibendrinimas ir palinkėjimai (Tarptautinių kooperatyvų metų aspektas) _______________________________________________________________________________ galima konstatuoti, kad • žemdirbiai jau patikėjo kooperacija, jos galia, • Tarptautinius kooperatyvų metus sutiko įgavę pakankamą brandą kooperacijos vertybėse ir jos prasmėje, ir linkėti naujajame programiniame laikotarpyje visoms suinteresuotoms šalims toliau stiprinti žemdirbių kooperaciją, dar labiau plėtoti KB(K) veiklą ir taip prisidėti prie Tarptautinių kooperacijos metų idėjų įgyvendinimo, grąžinti ir stiprinti kaimus, regionus, o tuo pačiu ir visą Lietuvą.

38. Dėkoju už dėmesį